patyčios

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose patiria patyčių, tiek pat jų tyčiojasi iš kitų vaikų. Maždaug penktadalis mokinių mokykloje patiria fizinį smurtą. Siekdama paskatinti pačias mokyklų bendruomenes kovoti su vaikų patyčiomis ir smurtu, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ tęsia projektą „Saugi mokykla“ ir pradeda bendradarbiavimą su AB Lietuvos paštu.

Lietuvos pašonėje esantis Astravo miestas, greta kurio Baltarusijoje per kelerius metus turėtų iškilti atominė elektrinė, gali tapti naujuoju atominiu Eldoradu Visagino gyventojams.

Ponai lenkų futbolo sirgaliai prieš savaitę Poznanės stadione iškėlė šūkį - „Lietuvių mužikai klaupkitės prieš lenkų ponus“. Tas rungtynes, kaip ir ankstesniąsias, vykusias Vilniuje, „poniškoji“ lenkų komanda pralaimėjo. Pralaimėtojams tiek ir belieka – kandžiotis iš pasalų.

Sumanę kam nors atkeršyti ar pasityčioti, tautiečiai pasitelkia virves, skruzdėles, peilius bei lytinę prievartą. Šiaulių rajono policija tiria neeilinį įvykį – keršydami už pensininko sumušimą bei apiplėšimą, du jauni vyrai pririšę už kojos prie lengvojo automobilio tampė kaimo banditėlį vieškeliu. Istorijos pradžia – banali.

Sutrikusio elgesio ar nusikalsti linkusius vaikus į socializacijos centrus nukreipiančios savivaldybių komisijos ir teismai negali užtikrinti uždaroje erdvėje esančių nepilnamečių apsaugos nuo bendraamžių patyčių, smurto ir prievartos. Praėjusią savaitę Biržų rajono policijai, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešta apie nepilnamečių patirtą seksualinę prievartą.

Vaikystėje patyčių dėl savo plaukų spalvos patyrusios pakruojietė Indrė Jankauskaitė ir klovainietė (Pakruojo raj.) Goda Linkutė dabar didžiuojasi, jog yra raudonplaukės. Būtent plaukų spalva merginas suvedė ir išskiria iš kitų: jas dažnai pastebi fotografai, o viena jų nuotrauka puikuojasi ir neseniai išleistoje knygoje. Traukia dėmesį Dėl ryškios plaukų spalvos Indrė ir Goda nelieka nepastebėtos nei gatvėje, nei kokiame nors renginyje. Abi raudonplaukes ne kartą panoro įamžinti ir fotografai.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip stovykloje „Zolotoi kolos“ Čeboksarų rajone, vyresnio amžiaus priziūrėtojai kankina vaikus ir iš jų tyčiojasi, informuoja newsru.com. Filmuotoje medžaigoje matyti, kaip paaugliai miegančius vaikus laisto vandeniu, žadina juos vidury nakties, vaiko po koridorius ir nuolat iš jų juokiasi bei tyčiojasi. Pasyvus vaikų elgesys leidžia spėti, kad toks prižiūrėtojų elgesys nebuvo vienkartinė išdaiga.

Irkutsko (Rusija) teisėsaugininkai ieško mergaitės, iš kurios žiauriai išsityčiojo jos giminės, tėvų. Mergaitė šiuo metu gydoma ligoninėje. Irkutsko gyventoja Liudmila Rustamova sulaikyta dėl žiaurių keturmetės, kurią buvo paprašyta prižiūrėti, patyčių. 28-erių moteris ramiai stebėjo, kaip jos 4-metis sūnus Dima spardo gulinčią ant žemės mergaitę.

Profesorius, Europos parlamentaras, Sąjūdžio patriarchas Vytautas Landsbergis viena iš Lietuvos Sąjūdžio, kurio įkūrimo 25 metinės šiandien minimos, veiklos tolesnių prasmių nurodė esant kovą su civilizacijos krize, galimai „ant bedugnės krašto šokančiame pasaulyje“. Tai, Anot V. Landsbergio, būtų savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą. „Matome civilizacijos krizę.

Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau mirga pranešimais apie smurtaujančius paauglius. Šį mėnesį į Šiaulių ligoninę dėl pilvo sumušimo, įtariamo blužnies trūkimo bei inksto sumušimo paguldyta mergaitė tikino, kad fizinio lavinimo pamokos metu bendraklasė jai įspyrė į pilvą.

Panevėžio rajone, Pareikšlių kaime šios savaitės pradžioje dingęs šešiolikmetis rastas negyvas netoliese esančiose fermose. Manoma, kad paauglys nusižudė rašo lrytas.lt. Neoficialiais duomenimis, praėjusį savaitgalį iš jo pasityčiojo vietiniai jaunuoliai ir pažadėjo įrašus išplatinti internete. Paauglys gyveni kartu su močiute, motina ir sesers šeima. Pirmadienį, apie 9 val. 30 min. vaikinas sakė neisiąs į mokyklą, teigdamas, kad ten iš jo šaipysis kiti moksleiviai.

Du dešimtmečius trukę tyrimai parodė, kad patyčias patyrę vaikai net suaugę jaučia ilgalaikes psichologines pasekmes. Šis tyrimas šiandien laikomas pačiu informatyviausiu, įrodinėjant ilgalaikes patyčių pasekmes žmogui. Juo paneigiama visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, jog patyčios daro tik trumpalaikę žalą, kurios poveikis aukų yra išaugamas, skelbia JAV mokslininkų studija. „Mes patys esame nustebę, kaip giliai ir smarkiai patyčios paveikia žmogaus gyvenimą ateityje, - teigia dr.

Visą praėjusią savaitę Lietuvoje vyko „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šiais metais prie iniciatyvos, Lietuvoje pradėtos prieš ketverius metus, prisijungė 35 nevyriausybinės, valstybinės, privataus sektoriaus organizacijos, užsienio šalių diplomatinės atstovybės, tarptautinių organizacijų biurai bei 1130 šalies mokyklų, darželių ir kitų ugdymo įstaigų. Prieš patyčias pasisakė ir žinomi Lietuvos žmonės – Andrius Mamontovas, Nomeda Marčėnaitė, Ingrida Kazlauskaitė, Donatas Baumila, Darius Rakauskas.

Reklama socialiniuose tinklalapiuose gali būti labai efektyvi ir palyginti nebrangi. Tačiau ji tiek pat patraukli, kaip ir neprognozuojama – vien per praėjusius metus trys stambių kompanijų socialiniuose tinkluose surengtos žinomumo didinimo ir gerbėjų lojalumo stiprinimo akcijos traškėdamos braškėdamos žlugo. Vienos jų – Miuncheno futbolo klubo „Bayern“, mintis nuo pat pradžių sumanytojams turėjo pasirodyti įtartina, bet kažkodėl nepasirodė.

Jeigu pamokų metu, vidury šviesios dienos, kokiame nors prekybos centre ant suoliuko valandą ir ilgiau ramiai sėdi paauglys, šalia savęs pasidėjęs kuprinę su knygomis, jis gali būti mokykloje patirtų patyčių auka, tyliai vengianti tos aplinkos, bijanti ieškoti pagalbos. Kuo ilgiau toks paauglys „tyliai kovos“, tuo daugiau tikimybės, kad jis arba vėliau pats taps smurtautoju, arba papildys šiurpią Lietuvos savižudybių statistiką.

„Volungės“ pagrindinėje mokykloje surengta konferencija „Saugioje mokykloje mokytis gera“, kurioje buvo tariamasi, ką reikėtų daryti, kad vaikai jaustųsi saugūs fiziškai, nepatirtų patyčių ir tiesiog norėtų eiti į mokyklą. Prieš teroristus mokyklos budėtoja nesutriktų Konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie patyčias bei saugią ugdymo aplinką, dalyvavo būrys specialistų. Tarp jų – ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.

Kajus yra į miestelį atsikraustęs naujokas, prikaustytas prie vežimėlio („Krokodilai“). Tai, kad jis ne iš kelmo spirtas ir gali ne mažiau nei kiti, jis turi įrodyti ne tik būsimiesiems draugams, bet ir savo motinai. Per neatsargumą praradęs regėjimą už pripažinimą kovoja jo bendraamžis Mirka Italijoje („Raudona kaip dangus“), būsimasis žymus garso režisierius. Dešimtmetės „Mergaitės“ herojė lieka viena ir mokosi pasirūpinti pati savimi.

Kas Lietuvoje sutramdys Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorių Efraimą Zuroffą? Kodėl Lietuva tyli, nors jis nuolat kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus? Neseniai viešėdamas Lietuvoje E. Zuroffas ir jo bendražygis Dovidas Katzas per spaudos konferenciją eilinį kartą mokė lietuvius, kas turi dalyvauti eitynėse per Vasario 16-osios iškilmes, kokius lozungus turi nešti ir skanduoti dalyviai.

Beveik 400 Europos Parlamento narių pateikė Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos šalių narių parlamentams rašytinį pareiškimą, kuriame ragina paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Šiuo pareiškimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausiai mokyklose pasitaikančių problemų – patyčias, keliančias grėsmę vaikų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi.

Kovo 18-24 dienomis jau 4-ą kartą organizuojama „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, iki šiol žinoma pavadinimu „Savaitė be patyčių". Projekto iniciatoriai - emocinės paramos telefonu tarnyba „Vaikų linija"- kviečia nelikti abejingais ir prisijungti prie renginių, kuriais siekiama neleisti pamiršti apie tai, kas yra draugiškas ir pagarbus bendravimas bei kodėl yra taip svarbu ugdyti vaikų toleranciją ir empatiją jau nuo pat mažens.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Daugiau nei 90proc. vaikų prisipažino, jog juos užgauliojo ar jie matė užgauliojant kitus moksleivius dėl to, jog šie yra talentingi. Todėl moksleiviai atsisako savo mėgstamos užklasinės veiklos bei specialiai nesistengia gerai mokytis, rašo the Telegraph.

Kada mokyklose, darželiuose atsirado patyčios? Kaltininkų galima ieškoti įvairiuose laikotarpiuose, bet kuo giliau kapstysime, tuo labiau įsitikinsime faktu: vaikų kolektyvuose visada būdavo ir silpnųjų, užguitųjų, ir stipruolių, lyderių. Nors išorinės priežastys, kodėl vaikai tampdavo atstumtaisiais, skyrėsi priklausomai nuo tuo metu vyravusios pasaulėjautos, esmė išlieka ta pati: labiausiai puolami tie vaikai, kurie nėra pajėgūs apsiginti.

„Levante“ ekipos gynėjas Juanfranas pareiškė, kad pralaimėjimu Madrido „Real“ ekipai pasibaigusiose rungtynėse ne gražiausiomis manieromis aikštėje pasižymintis Pepe ir vėl nelaikė liežuvio už dantų.

Neseniai interneto platybėse pasirodė pigių skrydžių bendrovę „Rynair“ „šlovinanti“ žinia, kad kompanija neva nusprendė pakeisti savo logotipą, o naujame jo variante atsispindi tikrosios kompanijos vertybės. Įdomu tai, kad „naujame“ logotipe pavaizduotas pasilenkęs keliautojas ir šiam už nugaros stovintis dar vienas personažas ir imituojamas lytinis aktas. Kaip rašo tinklalapis ihateryanair.

Veriantys pašaipūs žvilgsniai, užgaulios frazės, paniekinamas aplinkinių elgesys – tai pajuto viena paauglė, šį rugsėjį pravėrusi mokyklos duris. Mergaitę ištiko šokas, kai ji sužinojo, kad kažkas, įsibrovęs į jos socialinio tinklo paskyrą, visą vasarą siuntinėjo nešvankius pasiūlymus.

Higienos instituto specialistai atliko tyrimą „Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimas ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas“, kurio metu paaiškėjo, jog fizinį smurtą patiria penktadalis, o psichologinį – trečdalis mokinių. Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus specialistų 2011 m. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti fizinio ir psichologinio smurto prieš 11–18 m. amžiaus vaikus paplitimą bei jam darančius įtaką veiksnius.

Prasidėjo nauji mokslo metai, o problemos liko tos pačios. Smurtas mokyklose – dažnai itin slepiama problema, kol tampa nebeįmanoma apsisaugoti nuo viešumo.

2011 metų vasarą jaunas 22 metų amžiaus Baltarusijos karininkas, giluminės specialiųjų pajėgų žvalgybos jaunesnysis seržantas Stepanas Zacharčenko savavališkai paliko karinį padalinį ir pabėgo į Lietuvą. Taip jis pasielgė dėl nuolatinių kitų karininkų patyčių ir išpuolių prieš jį. Dabar jaunuolis Vilniuje laukia galimos ekstradicijos į Baltarusiją ir ragina jo neišduoti, tikindamas, kad atsidurs kalėjime kaip dezertyras ir tėvynės išdavikas.

Moksleivė pabėgo iš pamokų, kad nusižudytų po to, kai klasiokai išvadina ja stora, praneša „Life News“. Aštuntokė Marija E. nusižudė nušokusi iš 8 aukšto netoli savo mokyklos Kunguro mieste, Rusijos Permės rajone. Prieš pat savižudybę ji paskambino savo draugei ir papasakojo, kur yra. Mergina paprašė jai atleisti. Draugė tuojau pat puolė bėgti iki daugiaaukščio, bet nebespėjo – ant asfalto ji aptiko Marijos kūną. Preliminariais duomenimis, prie tragedijos privedė Marijos klasiokų patyčios.

Dėl mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemos Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau per pastaruosius metus patyčių mastas ėmė mažėti. Šie duomenys paaiškėjo, 2012 metų viduryje Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus 2009-2010 metais 38 šalyse ar regionuose atliktos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus.

Vaikų žiaurumas kartais šokiruoja ir visko mačiusius suaugusius. Naujienų portalas lifenews.com praneša apie kraupų įvykį Rusijoje šalia Rostovo miesto: išsityčioję iš skurdžių 5-mečio drabužių vaikai jį apipylė degiu skysčiu ir padegė. Po to, kai kaimynystėje gyvenantys vaikai jo vos nesudegino gyvo, penkiametis berniukas šiuo metu gydomas intensyvios priežiūros skyriuje. Žinoma, kad su vaiku taip žiauriai pasielgta dėl to, jog skriaudikams nepatiko, kaip mažylis buvo aprengtas.

Nuo teismo bausmės sprukusi į užsienį jauna marijampolietė vis dėlto ir po kelerių metų buvo priversta prisiminti žiaurias orgijas Marijampolėje, kai su dviem bendramintėmis bjauriausiais būdais niekino 19 metų merginą, stebint trims kompanijos vaikinams. Išsigimėlių byla Vaida Valaitytė (20 m.) – jau paskutinioji, trečioji, orgijų, po kurių bylą tyrę pareigūnai ilgam jas įsiminė ir istoriją vadina išsigimėlių byla, kurstytoja, sulaukusi atpildo.

Interneto vartotojai pervedė daugiau nei 400 tūkstančių dolerių į pagyvenusios moters-konduktorės iš Ročesterio miesto Niujorko valstijoje sąskaitą po to, kai ji tapo filmuotos medžiagos, kurioje ją užpuola septintokai, heroje, praneša „CBS News“. Vaizdo medžiaga, kurioje septintokai 68-metų moterį priveda iki verkimo, primindami apie jos sūnaus savižudybę, tapo populiari „YouTube“ puslapyje ir surinko keletą milijonų peržiūrų.

Ukrainos URM nusiuntė protesto notą Lenkijai dėl šios šalies žurnalistų Kubos Wojewodskio ir Michalo Figurskio nepadorių pokštų Ukrainos moterų adresu, rašo „Kommersant-Ukraina“. Reikalaujama, kad žurnalistai viešai atsiprašytų. Ukrainiečių pasipiktinimą sukėlę žodžiai nuskambėjo Lenkijos radijo stoties „Eska ROCK“ laidoje, kurios vedėjai – K. Wojewodskis ir M. Figurskis – aptarinėjo Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Ukrainos ir Švedijos rinktinių.

Visada galvojau, kad mano septynmetis sūnus paklusnus vaikas, bent toks jis namie. Tačiau bendraklasių mamos jau kelis kartus skundėsi, kad jis šaiposi iš klasiokų, nepraleidžia progos įspirti, pastumti ar kaip kitaip nuskriausti silpnesnįjį. Iš pradžių man tai atrodė neįtikėtina, bet kai ir mokytoja pasikvietė į mokyklą ir papasakojo apie mano “gerąjį” vaiką, nustėrau.

Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto vicepirmininkas ir pasienio tarnybos vadovas Nuržanas Myrzalijevas atsistatydino dėl besitęsiančio tyrimo po gegužės 27 šalies pasienyje su Kinija įvykusių paslaptingų žudynių. Dėl jų buvo apkaltintas vienintelis likęs gyvas Vladislavas Čelachas, tačiau jo kalte daugelis abejoje. Nors pasienietis neva prisipažino dėl nusikaltimo, jo artimieji tvirtina, kad jį tai padaryti privertė.

Vaikų dienos proga vyksta įvairių proginių renginių. Liūdima, kad valstybė neturi pinigų vaikų poilsiui ir panašiai. Rengiama „Savaitė be patyčių“, dalijamos gražios skrajutės, bet visa tai greit pamirštama. Lieka kitkas. Kaip mus auklėja Prieš porą savaičių teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame pasitarime. Jis vyko Seimo mūruose. Tiesa, Seimo narių, kurie susidomėjo tema buvo lygiai du - Julius Sabatauskas ir Ligitas Kernagis.

Birželio 1-ąją pasaulis minės Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Dažniausiai šia proga vyksta galybė pozityvių renginių, skirtų ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tačiau džiaugtis nelabai yra kuo. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimą mūsų šalies vaikai – patys nelaimingiausi.

Ne paslaptis, kad darbo santykiuose egzistuoja įvairios diskriminacijos formos, tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pastaruoju metu augant antsvorio kamuojamų žmonių skaičiui didėja ir netolerancija šiam reiškiniui, rašo „Time“. Tarptautiniame žurnale apie nutukimą tyrėjai atskleidė eksperimento rezultatus. Atliekant tyrimą dalyviams buvo pateikiami kandidatų gyvenimo aprašymai su nedidelėmis nuotraukomis, kurios buvo padarytos prieš ir po svorio sumažinimo operacijų.

Tre­čio­ji ko­vo mė­ne­sio sa­vai­tė – sa­vai­tė prieš pa­ty­čias. Bet ar vi­suo­met pa­ty­čios tu­ri tik ne­igia­mą at­spal­vį? Sa­vo min­ti­mis da­li­ja­si Pu­ti­nų gim­na­zi­jos ket­vir­to­kas, du­kart Lie­tu­vos dziu­do U20 čem­pio­nas, rink­ti­nės na­rys, Eu­ro­pos tau­rės, įvai­rių eko­no­mi­kos ir ver­slu­mo kon­kur­sų pri­zi­nin­kas Ros­val­das Kruš­na. – Ar pa­ty­čios vi­suo­met yra tik blo­gai? – Ne, jos kar­tais yra ge­rai.

„Savaitė be patyčių“ prasideda jau kovo 19 dieną. Prie šios akcijos organizavimo ir veiklų įgyvendinimo prisideda Lietuvos Moksleivių Sąjunga (LMS). Šios organizacijos dėka „Savaitės be patyčių“ renginiai vyks penkiolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose yra įsikūrę LMS padaliniai. Kovo 19 dieną Lietuvos Moksleivių Sąjungos savanoriai kvies visus moksleivius atidaryti „Savaitės be patyčių“ renginių maratoną. Miestų centruose vyks atidarymo eisenos, koncertai bei debatai patyčių tema.

Iš pareigų atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis išeidamas iš ministerijos taip trenkė durimis, kad konservatoriai visą gyvenimą liberalcentristų nepamirš. Priešingai nei norėjo premjeras, ketvirtadienį paskutinėmis darbo dienos minutėmis jis pasirašė įsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo direktoriumi paskirti konkursą laimėjusį Kęstutį Jucevičių.

Tęsiasi legendinio brazilo Pele ir argentiniečio Diego Maradonos žodžių karas. Geriausiais visų laikų planetos žaidėjais įvardijami Pietų Amerikos žemyno atstovai jau kurį laiką apsižodžiauja viešojoje erdvėje. Pele prieš keletą savaičių viename interviu teigė: „Esu gimęs futbolui taip pat, kaip Beethovenas muzikai ar Mikelandželas tapybai.

„Vaikų linijos“ pradėta iniciatyva „Savaitė BE PATYČIŲ“ tampa tradicine ir šiais metais kovo 19-25 dienomis jau trečią kartą vaikus, paauglius ir suaugusiuosius mokys užkirsti kelią patyčioms ir kartu siekti, kad visuomenėje būtų daugiau pagarbaus ir draugiško bendravimo. Prie „Savaitės BE PATYČIŲ“ kviečiamos jungtis visos šalies ugdymo įstaigos ir kitos organizacijos.

Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos dešimtokai, anksčiau į pamokas dažnai vaikščiodavę su sportine apranga, to nebedaro. Moksleiviai teigė supratę, kad tokia apranga nėra tinkama mokyklai. Ir tai tik viena iš džiugių žinių, kurios žengiant į naujus metus pasiekė „Piliečio žadintuvo“ koordinatorius. Panevėžiečiai per keturis dalyvavimo projekte mėnesius jau spėjo pakelti mokymosi rezultatus, tapti kultūringesni ir sumažinti patyčias.

Vis dažiau tenka prabilti apie žiaurų elgesį – patyčias. Tačiau nors į viešumą ir patenka istorijos apie patyčių aukas, susidomėjimas tokiomis istorijomis dažniausiais būna laikinas. Deja, dar nesuvokiamas ir tikrasis problemos mastas, priežastys bei pasekmės. Visuomenė – nežino? Jaunuoliai iki šiol mano, kad patyčios – natūralus procesas, kuris tiesiog neatsiejamas nuo šiuolaikinio moksleivio. Nuo tokio požiūrio itin kenčia pažeidžiamiausia visuomenės dalis – vaikai ir paaugliai.

Bostono „Celtics“ aukštaūgis Kevinas Garnettas nesikrato senų įpročių. 35 metų 211 cm ūgio krepšininkas tęsia jo varžovams nemalonią ir aplinkiniams sunkiai suprantamą tradiciją „tyčiotis“ iš priešininkų, kaip tai įvardija JAV žiniasklaida. Kontroversiškas K.Garnetto įprotis pasireiškė net ir draugiškose rungtynėse. Susitikime su Toronto „Raptors“ „Celtics“ veteranas keistai šūkavo ant italo Andrea Bargnani.

Visi lyg ir žino apie ką kalba, bet garsiai įvardinti, kas yra patyčios, retai kada pasiryžta. Patyčios – tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo siekia įžeisti, įskaudinti kitą žmogų. Negali apsiginti Prof. Danas Olweusas 1978 metais išryškino kelis svarbiausius patyčių aspektus: tai tyčinis elgesys, kurio tikslas sukelti kitam žmogui fizinį ar emocinį skausmą.