Vaikų dienos proga vyksta įvairių proginių renginių. Liūdima, kad valstybė neturi pinigų vaikų poilsiui ir panašiai. Rengiama „Savaitė be patyčių“, dalijamos gražios skrajutės, bet visa tai greit pamirštama. Lieka kitkas.
Kaip mus auklėja
Prieš porą savaičių teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame pasitarime. Jis vyko Seimo mūruose. Tiesa, Seimo narių, kurie susidomėjo tema buvo lygiai du - Julius Sabatauskas ir Ligitas Kernagis. Įvairių institucijų atstovai svarstė – kenkia ar padeda visuomenei didelės jos dalies smalsumą tenkinančios laidos apie šaunų mūsų policijos darbą.
Buvo parodyti keli LNK transliuojamos laidos „Farai“ siužetai (yra ir kitų laidų, žinoma). Reportažuose atskleistas ne tik profesionalus policininkų darbas sprendžiant buitinius konfliktus bei pagal nuopelnus baudžiant pažeidėjus, bet ir stambiu planu rodomos neplautos kojinės, krauju ar kitais neaiškiais skysčiais aptaškytos patalpos.
Iš arti parodyti nelabai elitinių daugiabučių kuo girtesni ir kuo kvailiau bei vulgariau besielgiantys gyventojai. Už kadro sąmojingi berniukai svaido linksmus pokštus ir tyčiojasi iš rodomųjų ekrane. Mums buvo paaiškinta, kad tai yra ne kas kita, kaip auklėjimas ir prevencija.
Tėvynė šaukia
Policijos departamento atstovai ir televizijų advokatai padėtį paaiškino teisiškai. Girdi, pasirašytos sutartys, kad kanalai gaus piliečių sutikimą filmuoti privačiose jų patalpose ir rodyti, kas užfiksuota. Policija čia kaip ir niekuo dėta. Jeigu ką – tegul tokiame siužete parodytas vargeta bylinėjasi civiline ar privataus kaltinimo tvarka su eterio rykliais.
Teisės institutas laikosi kiek kitokios nuomonės, tačiau į juridinius žabangus dabar nesinori lįsti. Labai suintrigavo tie auklėjimo ir prevencijos bei pagalbos tiriant nusikaltimus aspektai, kuriuos kalbėdamas iškėlė prodiuseris ir policijos lakštingalos.
Paaiškėjo, kad tai padeda surinkti įkalčius, reklamuoja policijos laimėjimus, skatina jaunimą elgtis gerai ir net padeda verbuoti jaunus žmones į policiją. Nusikaltimą įrodyti gal ir padeda, bet tokiu atveju tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip ji susijusi su filmukų demonstravimu?
Neiškentęs paklausiau, kas labiau traukia dirbti į policiją: atviros patyčios iš alkoholizmo (ligos) pakirsto bendrapiliečio, neplautų apatinių rodymas ar žiūrėjimas į supuvusius priekinius dantis? Dar pridėjau klausimą apie meninę kūrinių vertę ir gerų estetinių pajautų ugdymą.
Mano versija
Atsakymo į šiuos klausimus negavau, tad Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga išsakau gana kategorišką savo versiją. Visa ši „kūryba“ veikia kur kas labiau nei Švietimo ir mokslo ministerijos lipdukai ir lankstinukai, raginantys nesityčioti. Tai tiesioginis, atviras ir kryptingas patyčių kultūros diegimas, pažymėtas indeksu N–7, tėveliams nurodantis, kad pirmokėlis turi ko pasimokyti iš šito šlamšto.
Turiu porą versijų, kodėl policijos ir televizijų atstovai viešai aiškina tokius niekus. Pirma – jaučiamas beprotiškas godumas lito, be to, iškerojo visiškas cinizmas. Antra, labiau medicininė – ponai išprotėjo tiesiog darbo vietose. Greit pradės aiškinti, kad bėgti per judrią gatvę degant raudonam šviesoforo signalui – tai ugdyti drąsą ir pasitikėjimą savimi. Kas ten žino, ką jie aiškina savo vaikams...
