Profesorius, Europos parlamentaras, Sąjūdžio patriarchas Vytautas Landsbergis viena iš Lietuvos Sąjūdžio, kurio įkūrimo 25 metinės šiandien minimos, veiklos tolesnių prasmių nurodė esant kovą su civilizacijos krize, galimai „ant bedugnės krašto šokančiame pasaulyje“.
Tai, Anot V. Landsbergio, būtų savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą. „Matome civilizacijos krizę. Bent jau mūsų europinės arba euroatlantinės civilizacijos, kurią per du tūkstančius metų sukūrė krikščionybė“, - sakė jis, pridurdamas, kad Europą ištikusios piniginės ir bankinės problemos yra niekingos.
V. Landsbergis sakė: „Visi sutiksime, kad problema ne kišenėje, o kaukolėje. Varžosi ir susiremia tarpusavy dvi fundamentalios arba pamatinės pažiūros. Žmogus žmogui vilkas, žmogus žmogui brolis. Čia ypač verta prisiminti Sąjūdį. Tada tūkstančiams žmonių nekilo klausimų, kad jie vienas kitam yra broliai ir seserys. <...> Išsaugokime prisiminimą ir turėsime atramą gyvenime?“
Jeigu Apvaizda,anot profesoriaus, leido anuomet stebuklą, tai gal turėjo didesnį tikslą? „Žiūrėkite, Sąjūdis žino, kas yra brolybė. Žino, nes patyrė“, - teigė buvęs pirmasis faktinis valstybės vadovas. V. landsbergis siūlė leisti Sąjūdžiui kalbėti, reikštis, kviesti į jo gretas tūkstančius, išskyrus „vagiantį brolį“, kuriam geriausia būtų „eiti pas vilkus“.
Visame laisvajame pasaulyje, pasak V. Landsbergio, puolama krikščionybė. Ją, anot profesoriaus, norima ištrinti ne tik iš viešosios erdvės, keliant teismus prieš kryžiaus ženklą, bet ir iš sielų.
„Beprasmizmo kultūrai svarbu neleisti jokio atgimimo žmonių meilėje ir brolybėje. Jai reikia, kad vyrautų mirties ilgesys. <...> Ką reiškia, jei Anykčių miestelyje per vieną gegužės 18 dieną nusižudė šeši vyrai? Ar susirinko Valstybės gynimo taryba. Kaip mūsų visuomenei gintis?“, - klausė V. Landsbergis.
Kita naikinama vertybe V. Landsbergis įvardijo šeimą. „Šeima? Šalin ją, kartu su meile ir vaikais, gimstančiais iš meilės. Palaikytina, mat, laisvūnų idėja, kad šeima yra nelaimė, vergija“, - baisėjosi jis
Pražūtingi, profesoriaus V. Landsbergio nuomone, yra kurstomi tarpetniniai konfliktai. Jis ragino skirti sovietinius ir tikruosius Lietuvos lenkus. „Lietuvos lenkai – mūsų broliai, mūsų piliečiai. Bet nepainiokime jų su sovietiniais lenkais Lietuvoje“, - apgailestavo profesorius. Ne visi, pasak jo, paėmę lietuviškus pasus, tapo lojaliais piliečiais.
Dar viena nelaimė, anot prof. Landsbergio, patyčių kultūra. Ji taip pat, anot jo, pasiekia mus iš praeities, kuomet iš sovietų armijos buvo parvežami skardiniai karstai. Čia jis prisiminė Sąjūdžio kovą už sovietinėje kariuomenėje teorizuotą, iš Lietuvos pašauktą jaunuolį Artūrą Sakalauską, kuris, kaip priminė profesorius, pasipriešino net ir ginklu, atkeršydamas savo kankintojams.
Patyčių kultūrą, V. Landsbergio teigimu, skatina ir televizija. Kaip naują erdvę nepraustaburniams ir pašaipūnams jis įvardijo internetą. „Prisiminkime vieną pasaką, kai besiplūstančiai mergelei iš burnos krito rupūžės ir gyvatės“, - sakė europarlamentaras, nusistebėdamas, koks malonumas braidžioti „facebookų plūdimosi sąvartynuose“.
V. Landsbergis Dievo įsakymą „nežudyk“ priešpriešino šėtono įsakymui „žudyk“, kuris nukreipiamas prieš šeimą, valstybę, bendruomenę, pagarbą laisvės kovoms.
Baigdamas profesorius palinkėjo kurti naują pasipriešinimą ir Sąjūdį kvietė būti jo šaukliu.
Kalbas Sąjūdžio iškilmėse, kurios vyko Seimo Kovo 11-osios salėje, taip pat sakė signatarai Kazimieras Motieka, Algirdas Patackas, Seimo nariai Irena Degutienė, Vytautas Juozapaitis, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir kiti. Šventės dalyviams taip pat buvo pademonstruotos ištraukos iš dokumentinio filmo „Sąjūdis eina už Lietuvą“.
