Dabar jaunuolis Vilniuje laukia galimos ekstradicijos į Baltarusiją ir ragina jo neišduoti, tikindamas, kad atsidurs kalėjime kaip dezertyras ir tėvynės išdavikas. Pabėgėlis mano, kad jis bus demonstratyviai nubaustas už nenorą šaudyti į taikius gyventojus:
„Paskutiniu lašu, kuris perpildė mano kantrybės taurę ir įtikino mane palikti dalinį ir bėgti į Lietuvą, buvo seržantų susirinkimas. Žvalgybos seržantus surinko ir visiems išdavė popierius, kuriuose buvo parašyta, kad tokiu atveju, jei Vidaus reikalų ministerija nesusitvarkys su masinėmis protesto akcijomis, mes privalome prisiimti atsakomybę ir pradėti šaudyti į šalies piliečius, kurie grasina konstitucinei Baltarusijos santvarkai.“
Jis pažymėjo, kad nežino, ar iš tiesų šis įsakymas atėjo iš pat viršaus, ar tai buvo kažkokia provokacija, patikrinimas, ar esi lojalus valdžiai. Pasak jo, penki iš aštuonių seržantų nedvejodami pasirašė popierius, o trys, įskaitant ir jį, atsisakė tai padaryti. Vėliau jiems pradėjo grasinti, tyčiotis, mušti. Būtent tuomet S. Zacharčenko ir ryžosi bėgti į Lietuvą:
„Formaliai man sako, kad dezertyravimas nėra pakankamas pagrindas suteikti politinio pabėgėlio statusą, bet aš bėgau ne dėl gero gyvenimo. Esu dėkingas Lietuvai, kuri mane priėmė ir padėjo tiek, kiek galėjo. Tačiau man atrodo, kad keletas migracinės tarnybos pareigūnų, kurie nagrinėjo mano bylą, nepanoro jos įvertinti įdėmiau.“
Panašu, kad Baltarusijos kariuomenėje vyresnių karininkų savivaliavimas yra pasikartojantis fenomenas. Štai rugpjūčio 26 dieną Vitebsko srityje nusižudė dar vienas baltarusių karininkas, 22 metų Jevgenijus Rudakas. Bent jau taip tvirtina oficiali versija. Tačiau karininko giminaičiai mano, kad Jevgenijus negalėjo nusižudyti, o buvo nužudytas. Jie tikina, kad padalinyje vyresni karininkai iš jo nuolatos tyčiojosi, mušdavo.
