Traukia dėmesį
Dėl ryškios plaukų spalvos Indrė ir Goda nelieka nepastebėtos nei gatvėje, nei kokiame nors renginyje.
Abi raudonplaukes ne kartą panoro įamžinti ir fotografai. Dėmesio merginos sulaukia ir iš kitų žmonių. Ne tik Lietuvoje, kur nuo gimimo tokios spalvos plaukais žmonių yra gana nedaug. Indrė juos paveldėjo iš senelio, Goda – iš tėčio.
„Norėdama kiek prisidėti prie šeimos biudžeto, šią vasarą išvažiavau į Angliją. Per dieną į kavinę, kurioje dirbu, užsuka daugybė įvairaus gymio ir pažiūrų žmonių. Tačiau ir čia nelikau nepastebėta: vieni giria mano plaukus, kiti tiesiog prašo kartu nusifotografuoti“, – pasakojo Indrė.
Galbūt dėl ryškios, bet natūralios plaukų spalvos mergina buvo pastebėta ir ne vienos modelių agentūros. Tačiau, su mama gerai apsvarsčiusios jų pasiūlymus, jaunas paneles viliojančios modelio karjeros kol kas atsisakė: nenorėdama apleisti mokslų gimnazijoje, šiuos planus atidėjo ateičiai.
Susidraugauti padėjo plaukai
Indrė ir Goda vertina savo plaukų spalvą ir nebijo išsiskirti iš kitų.
„Tiesiog pamėgau savo raudonus plaukus. Nors tam prireikė nemažai laiko. Reikėjo išgirsti ne vieną padrąsinantį žodį iš kitų žmonių, kad dabar taip galėčiau sakyti“, – sako Goda, pridurdama, jog pamilti savo plaukų spalvą jai padėjo irgi panašiai kaip ji atrodanti Indrė.
„Kelerius metus lankiau gitaros pamokas. Aš grojau vienoje grupėje, Goda – kitoje. Todėl viena kitos nepažinojome. Pirmą kartą Godą pamačiau, kai gitaros mokytojas sujungė abi grupes. Apsidžiaugiau, kad ir daugiau yra tokių kaip aš“, – mena Indrė.
Goda sako, jog susitikimas su kita raudonplauke jai lyg pridėjo daugiau pasitikėjimo savimi: „Draugaudama su Indre nė nepastebėjau, kaip „susirgau“ raudonplaukių liga. Kartais net juokais pasiginčijame, kurios plaukai ryškesni“.
Patyrė patyčių
Dėl plaukų spalvos abiems raudonplaukėms teko išgirsti ne vieną užgaulų žodį, kandžią ir neprotingą repliką, patirti patyčių.
„Jokio išskirtinio dėmesio dėl plaukų spalvos nejaučiau nei darželyje, nei „Versmės“ pradinėje mokykloje. Apie jokias patyčias čia net kalbų nebuvo. Viskas pasikeitė, kai nuėjau mokytis į pagrindinę mokyklą. Paaugliai žiaurūs, dėl to turėjau nemažai išgyvenimų. Negelbėjo nė artimųjų raminimai, kad ateityje tie pašaipūnai dar man pavydės“, – mena Indrė, prisipažindama, jog jai buvo net kilusi mintis persidažyti plaukus.
Draugės išgyvenimai dėl plaukų spalvos pažįstami ir Godai: „Tada man buvo įvarytas kompleksas, nes pradėjau ir pati manyti, kad esu kitokia. O būti kitokiai, išsiskirti iš kitų tada paauglystėje nebuvo gera. Bet dabar esu patenkinta“.
Padėjo pasitikėjimas savimi
Merginos sako, jog kompleksuoti dėl savo kitokios išvaizdos nustojama tuomet, kai pradedama pasitikėti savimi.
„Tiesiog pradėjome džiaugtis gyvenimu ir vertinti tai, ką turime. Kai pačios pasijautėme esančios gražios, tada ir supantys žmonės pradėjo girti ne tik mūsų išvaizdą, bet ir plaukų spalvą“, – šypsosi Indrė.
Apie merginų patirtis – knygoje
Abi merginos priklauso prieš kelerius metus Vilniuje suburtai „Raudonplaukių asociacijai“, vienijančiai natūralius rausvus, oranžinius, raudonus, „auksinius“, ryškiai rudus plaukus turinčius žmones.
Lietuvoje oficialiai įteisinti raudonplaukių dieną siekianti asociacija neseniai išleido knygą „1% raudonplaukių“. Tarp joje publikuojamų Lietuvos ir užsienio šalių raudonplaukių istorijų galima rasti ir Indrės su Goda. Ne tik merginų pasakojimą apie save, bet ir jų nuotrauką.
Indrės atvaizdas puikavosi plakate, kuris kvietė raudonplaukius ir jų gerbėjus į pernai Vilniuje vykusias „Raudonplaukių dienas“.
