nt

Likus kelioms dienoms iki didelio atgarsio sulaukusio teismo proceso dėl investicijos Londone pradžios, Vatikanas šeštadienį pirmą kartą paviešino metinį savo turto ir investicijų valdymo departamento biudžetą. 2020 metų duomenys rodo, kad Šventojo Sosto turto valdymo administracija (APSA) valdo 4051 objektą Italijoje ir 1120 objektų Londone, Paryžiuje, Ženevoje bei Lozanoje. Vienas iš šių objektų yra buvęs „Harrods“ sandėlis Londone, kurį ketinta paversti prabangiais butais.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors du trečdalius visų sandorių sudarė butų įsigijimai, ekspertai pastebi tendenciją, kad smarkiau išaugusios butų kainos ir mažėjanti jų pasiūla didina individualių namų patrauklumą, rašoma banko pranešime.

Laidų vedėjas, žurnalistas Martynas Starkus, belaukdamas tikrojo iššūkio rekonstruojant šimtametį pastatą, papasakojo, kokių papildomų darbų tenka griebtis kaimo sodyboje. Naujajame TV3 sezone pasirodysianti laida „Starkus stato“ kiekvieną žiūrovą, o taip pat ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoją pakvies išgirsti ir pamatyti neeilinę statybų istoriją.

Jungtinėje Karalystėje (JK) namų kainos sparčiai auga. Nepaisant šalies apėmusios pandemijos, oficialiais duomenimis, dabartinis būsto kainų augimo tempas yra greičiausias per daugiau nei dešimtmetį. Didžiausia JK nekilnojamo turto paskolas teikianti įmonė „Nationwide“ teigia, kad šalies nekilnojamo turto rinka dabar klesti.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad vasarą sumažėjo pirkėjų. Anot jų, žmonės laukia mažesnių kainų ir didesnės būstų pasiūlos. Tačiau NT vystytojai tikino, kad po vasaros atostogų pirkėjų lauks su didesnėmis būstų kainomis. Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad paprastai daugelis žmonių kiekvienais metais šiltuoju laikotarpiu atostogauja. Be to, anot jo, metų pradžioje augę NT sandorių skaičiai buvo užspaustos spiralės efektas.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

TV3 rudens sezone startuosiančios laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas Starkus pristatė, kaip šiuo metu atrodo įsigyta apleista sodyba. Keliautojas pasakoja, kad šimtamečio pastato būklė itin prasta, tačiau svarbiausia – neprarasti vilties ir pasiryžti naujiems statybų iššūkiams, kuriuos gali įgyvendinti kiekvienas.

Statybos – vienas sudėtingiausių procesų, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir galintis kainuoti didelius pinigus. Lietuvos keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus laidoje „Starkus stato“ TV3, TV3 Play žiūrovus ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojus pakvies pasinerti į tikrą statybų įkarštį atnaujinant apleistą sodybą, o taip pat stengsis parodyti, kad tinkamai, taupiai įsirengti namą galime kiekvienas iš mūsų.

Vasarą nemažai žmonių ieško būsto nuomai ir skundžiasi, kad bene visuose skelbimuose nurodytas tarpininkavimo mokestis, kuris siekia 150–200 eurų. NT brokerių nuomonės dėl tokio mokesčių išsiskyrė. Vieni tikina, kad jų imti niekas nedraudžia, kiti siūlė žmonėms jo nemokėti. Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. „Dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Buto nuoma dabar siekia 350 – 400 eurų.

Vilniuje, Šv. Stepono g., greitai iškils nauji, bendro gyvenimo apartamentai, skelbiama „Eikos“ pranešime žiniasklaidai. Pasak įmonės, statybų leidimas gautas šią savaitę. Tai bus dviejų dalių projektas: bendro gyvenimo apartamentų (angl. co-living) ir gyvenamasis „Šv. Stepono Baltas lapas“. Planuojama, kad investicijos į „co-livingą“ sieks 14 mln. eurų, į gyvenamąją projekto dalį – 12 mln. eurų. Projektą baigti tikimasi 2023 metų ketvirtą ketvirtį.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso įregistruota 78,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-birželį, kai įregistruota 53,6 tūkst. NT sandorių. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis, skelbia Registrų centras. Vien tik per šių metų birželio mėnesį įregistruota per 15 tūkst. NT sandorių – 52 proc.

Pastarąjį pusmetį būsto rinka Lietuvoje itin įkaitusi. Skaičiuojama, kad vien Vilniuje butų jau per pirmąjį šių metų pusmetį parduota beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Nors oficialūs duomenys rodo, kad bendras naujų ir senų parduodamų būstų vidutinis plotas didėja, tačiau dabar projektuojami ir statomi butai yra vis mažesni. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė statybos įstatymo pakeitimus, įteisinančius statybininkų tapatybės identifikavimą (ID). Statybos įstatymo papildymai nustato, kad statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia. Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.

Būsto kainos kiekvieną mėnesį vis auga. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad jo pirkėjams tenka kelti planuotą išleisti sumą, o be 100 tūkst. eurų buto Vilniuje esą net neverta pradėti ieškoti. Tuo metu pirkėjai pasakojo istorijas, kad būstui įsigyti užtenka ir 50 tūkst. ar dar mažiau. Tačiau reikia laiko, o vėliau dar šiek tiek investuoti ir į remontą. Pernai vasarą butą Vilniuje įsigijusi Aistė pasakojo, kad šiam išleido 50 tūkst. eurų.

Net ir vasarą būsto pirkėjų nesumažėjo, kainos augti irgi nesustojo. Būstų kasdien mažėja, tad daugelį jų žmonės perka iš brėžinių. Specialistai ragina taip renkantis būstą būti atsargiems, perspėja, kad net pasirašius preliminarią sutartį vystytojai būsto kainą gali pakelti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.

Šią vasarą NT specialistai prognozuoja sujudimą nuomos rinkoje. Rudenį sugrįš studentai, be to, Vilniuje apskritai auga gyventojų skaičius, vis daugiau žmonių atvyksta čia dirbti. Todėl nuomos paklausa gali viršyti pasiūlą, o kainos augs, už vidutinį butą gali tekti mokėti 500 eurų per mėnesį ar daugiau. Vilnietė Inga pasakojo, kad už 2 kambarių buto nuomą Viršuliškėse, senos statybos daugiabutyje, moka 220 eurų per mėnesį.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka geros, tačiau daugėja ženklų, kad pastarojo meto kainų augimas nėra tvarus, teigia „Swedbank“ ekonomistai.  Pasak banko pranešimo, tolesnį kainų kilimą galėtų pristabdyti didėjanti pasiūla arba spekuliacinės paklausos suvaržymas. Istorinės aktyvumo aukštumos „Būsto rinkos aktyvumas visuose trijuose šalies didmiesčiuose laikėsi arti istorinių aukštumų.

Darbdavių mokami atlyginimai skirtingų sričių specialistams didėja, visgi susiduriama su problema – teigiama, kad rasti darbuotojų yra sudėtinga. Ne išimtis ir statybų sektorius – nors čia savo srities specialistai išgyvena tikrą aukso amžių, tačiau darbuotojų nėra. Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu surasti darbo sritį, kuri neišgyventų vadinamojo aukso amžiaus atlyginimų dydžio prasme, būtų sudėtinga.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Šiais metais butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgavo naują pagreitį. Net neįpusėjus metams kai kur fiksuojamas dviženklis kainų augimas, rašoma pranešime spaudai. Sparčiausias kainų didėjimas – sostinėje, kurioje „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, bendras butų kainų lygis per penkis šių metų mėnesius padidėjo 13,5 proc. Kauno rinka atsiliko labai nežymiai – vidutinis kainų kilimas siekė 12,5 proc.

Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc. ketina tai padaryti po ketverių metų ar vėliau, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai nurodomas remonto tikslas – poreikis atnaujinti interjerą, taip pat siekis padidinti energinį namų efektyvumą, rašoma prenšime spaudai.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Vis daugiau gyventojų būsto ieško prie jūros. Ir perka jį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Anot pirkėjų, ten būstas kur kas pigesnis, butą Liepojoje galima įsigyti už 20 tūkst. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Latvijos pajūryje trūksta infrastruktūros, todėl butai ten ir pigesni. NT investuotojas Algirdas Radušys pasakojo, kad prieš 3 metus Latvijoje, Liepojos mieste įsigijo net 3 butus.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Turto padalijimas nutraukiant santuoką – gana dažnas procesas, vykdomas ne tik abipusiu sutarimu, bet ir teismo sprendimu. Visgi, turtą dalijasi ne tik tolimesnio bendro gyvenimo kelio nematančios poros, bet ir toliau santuokoje gyvenantys žmonės, tokį sprendimą patvirtinę notaro parašu. Vedybų sutarčių registro duomenimis, iš viso tokių turto padalijimo faktų per praeitus metus registruota 6,3 tūkst., o vien tik pirmąjį šių metų ketvirtį papildė dar 1,6 tūkst.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje balandžio mėnesį didėjo tiek pirminės rinkos, tiek bendri butų pardavimai. Butų kainos augo visuose didmiesčiuose, labiausiai – Vilniuje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 9,6  proc. iki 3631, o per metus augimas siekė 86,6 procento. Balandį Vilniuje parduoti 1256 butai – 6,1 proc. daugiau nei kovą ir 62,9 proc. daugiau nei 2020 metų balandį.

Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Kaip rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa, palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų. Tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija keičia jos administracinio pastato 20-ojo aukšto įveiklinimo idėjos konkurso sąlygas – gerokai sumažinta pradinė nuomos kaina, pasiūlymus bus galima teikti ilgiau, vėliau pradėti veiklą.  Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovė Karolina Frolovienė BNS teigė, jog taip siekiama padidinti konkurenciją.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.

Per keturis šių metų mėnesius įregistruota 38 proc. daugiau nekilnojamo turto sandorių nei tuo pat metu pernai, skelbia Registrų centras.  Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis sako, jog gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių skaičius viršija ikipandeminius rezultatus.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai mato naujų butų pasiūlos trūkumą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet tikisi, kad jų per ateinančius 12 mėnesių bus pastatyta daugiau, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. „Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose.

Valdžiai planuojant įstatyme įtvirtinti pareigą susimokėti vienkartinius mokesčius už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje, tai netenkina nei verslo, nei savivaldos.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, svarstomos Žemės įstatymo pataisos, numatančios iki 105 proc. sklypo vertės mokestį, yra neadekvačios ir gali paralyžiuoti miestų plėtrą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Statybų bendrovės „Vilmstata“ akcininkas ir vadovas Vilmantas Guobys kaltina buvusį įmonės „Plasta“ vadovą Vytą Poderį ir advokatą Mindaugą Kazlauską apsimestiniu nekilnojamo turto sandoriu, dėl kurio jis prarado daugiau kaip 1 mln. eurų. V. Poderis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad „Plasta“ pati kreipėsi į teisėsaugą.

Lietuvoje parduodamų butų kainos kovą sumažėjo tik Vilniuje, o Lietuvos banko (LB) skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė augo 1,4 procento. LB duomenimis, kovą butai Lietuvoje kainavo 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus. „Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ refinansavo nekilnojamojo turto plėtotojos „Darnu Group“ valdomai įmonei „Naujasis Užupis“ suteiktą 20 mln. eurų paskolą ir išdavė papildomus 10 mln. eurų paskutiniam Vilniuje plėtojamo „Paupio“ rajono etapui užbaigti. „Darnu Group“ sostinės senamiestyje įgyvendina daugiafunkcinio „Paupio“ rajono statybos projektą, į kurį iš viso investuoja apie 150 mln. eurų, teigiama „Luminor“ pranešime.

Vienintelės Lietuvoje cemento gamybos bendrovės „Akmenės cementas“ vadovas teigia, kad nepaisant rekordiškai išaugusios būsto paklausos statybos sektorius pernai traukėsi, o cemento vartojimas šalyje smuko 5–7 proc. Pasak Artūro Zarembos, tam didžiausios įtakos turėjo pandemija ir šalyje du kartus paskelbtas karantinas. „Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 5–7 proc.  Naivu būtų tikėtis, kad po dviejų karantinų būtų kitaip.

Apie būsto įsigijimą ir požiūrį į nekilnojamojo turto rinką atlikta šeimų apklausa parodė, kad dalis lietuvių būsto įsigijimui jau turi sukaupę pradinį įnašą, praneša „Luminor“ bankas. Visgi nemaža dalis apklaustųjų atsakė, kad nuosavo būsto įsigijimui vis dar uždirba per mažai.

Registrų centras pradeda teikti naują paslaugą – elektroniniu būdu organizuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (NT) nuomos konkursus. Teigiama, kad ši paslauga bus ypač aktuali Turto bankui ir savivaldybėms, turinčioms daug turto.  Registrų centras pranešė, kad per jo platformą nuomoti turtą galės ir įvairios įmonės bei organizacijos, o konkursuose galės dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.