Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.
„Kategoriškai taip atsakyti, kad kainos yra pervertintos, negalima <...>. Bet, kad rinka yra įšilusi – taip. Tai reikalauja nuolatinės stebėsenos ir mes tą dalyką pabrėžiame ne šiaip sau, bet todėl, kad mums kelia susirūpinimą tai, kas vyksta. Tai yra gana rimta“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot jo, šiuo metu situacija, ekonominė aplinka yra visiškai nestereotipinė. Iš vienos pusės, turime krizę, o iš kitos pusės – matome labai staigų žaliavų brangimą, aplinkosauginių reikalavimų griežtinimą. Visa tai didina būsto kainą, o žmonės neįsigilina ir tai kelia ažiotažą, padidėjusį būsto iš brėžinių pirkimą.
G. Šimkus sakė, kad pristabdyti kainų spartų augimą galėtų tinkamas NT apmokestinimas.
Kainos sparčiai auga
LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius atkreipė dėmesį, kad gyventojų indėlių sumos šalies kredito įstaigose ir toliau auga, o augimo tempai yra vieni didžiausių visoje Europoje. Namų ūkių indelių metinis prieaugis buvo 3,3 mlrd. eurų, o įmonių – 2,5 mlrd. eurų.
Kita vertus, ir bankų būsto paskolų portfelis pastaruoju metu išaugo daugiau kaip 9 proc. (tuo metu paskolos įmonės mažėjo beveik 1 mlrd. eurų).
„Indėlių prieaugis mažina įmonių skolinimosi paklausą, bet didina paklausą būstui“, – aiškino J. Markevičius.
Jo teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, butų parduota 5 proc. daugiau, o namų – net 25 proc. Itin daug naujų rezervacijų atlikta kovo ir balandžio mėnesiais.
Dėl išaugusių santaupų, augančių atlyginimų, pirminėje būsto rinkoje esą formuojasi tam tikras kamštis.
Siekiant išvengti galimų manipuliacijų ir spekuliacijų LB siūlys privalomą preliminarių būsto pirkimo – pardavimo sutarčių registraciją.
Nors būsto paskolų vertė išaugo nuo 1 mlrd. eurų iki 1,5 mlrd. eurų per metus, tačiau ir toliau bene 60 proc. visų būstų nuperkama be paskolų.
„Būsto kainos Lietuvoje pastaruosius keletą metų augo po 6–7 proc., bet nuo 2020 m. pabaigos jų augimas dar paspartėjo“, – sakė J. Markevičius.
Vis dėlto, anot jo, kol kas negalima sakyti, kad būsto rinka yra perkaitusi. Tačiau jei ir toliau kainos augs, situacija gali pasikeisti.
„Mes nematome šiuo metu perkaitimo būsto rinkoje ir kainos arti fundamento, bet matome kainų įsibėgėjimą. Ir būtina jas atidžiai stebėti“, – įspėjo LB atstovas.
Anot jo, kainų augimą galėtų pristabdyti didesnis NT apmokestinimas.
Rekordinis NT sandorių skaičius
Registrų centro duomenimis, per pirmus 4 šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį–balandį 38,1 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį–balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį – 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).
Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune – 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį–balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje – beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį–balandį 3,3 tūkst.).
Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį–balandį 17,9 tūkst.).
