Vilniaus Lazdynėlių kvartale namus projekto vystytojai prieš pusantrų metų butus pardavinėjo už kvadratinį metrą prašydami vidutiniškai po 1500 eurų. Dabar tuos pačius butus spekuliantai parduoda jau 50 proc. brangiau.
„Tie patys butai su ta pačia daline apdaila, nieko nedaryta, parduodami jau po 2200 eurų už kvadratą. 700 eurų už kvadratą kainos prieaugis spekuliantams pasiteisino. 50 kvadratinių metrų butas jiems pabrango gerus 30 tūkst. eurų“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Matydami taip besipučiančias butų kainas, žmonės neslepia pasipiktinimo.
„Statybininkai, pardavėjai, perpardavėjai, visiems riekia lupti pinigų. Oligarchija Lietuvoje“, – sako žmonės.
Kiti taip pat pikti: „Bardakas, jei 130 proc. medžiagos pabrango, tai kaip namą pasistatyti? Paskolą pasiimi ir pasikart. Tunelio gale šviesos nesimato.“
Šių metų gegužė nekilnojamojo turto rinkoje – rekordinė. Butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto pirkimų skaičiai sumušė Registrų centro duomenų rekordus.
Gegužę butų ir gyvenamųjų namų gyventojai nupirko daugiausiai per du dešimtmečius. Žemės sklypų pirkimai didžiausi per pastaruosius penkerius metus.
„Kiek mes fiksuojame duomenis, pastarųjų 2 dešimtmečių yra didžiausi skaičiai butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų, visos nekilnojamojo turto rinkos“, – aiškina Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
O štai finansų ekspertas Marius Dubnikovas aiškina priežastis: „Tai pasekmė to, kad per pusmetį turėjome atlikti sandorius, kurie turėjo būti nuo 2020 m. kovo, kai prasidėjo pandemija. Gavosi į pusmetį suspausta metų apyvarta.“
Šiemet daug butų didžiuosiuose miestuose įsigijo gyventojai, jau turintys nuosavus namus, tad nekilnojamojo turto ekspertai kas penktą nupirktą butą priskiria investiciniam. Projektų vystytojai ypač griežia dantį ant spekuliantų, kurie vos paskelbus projekto butų pardavimus, superka jų dalį, taip sukurdami dirbtinę paklausą ir skatindami kainų kilimą.
„Mes taikome sutarties keitimo mokesčius, kuomet spekuliantui nusipirkus butą ir jį pardavus būtų skausminga parduoti kitai šaliai. Jo investicinė grąža yra mažesnė. Didžioji dalis didesnių vystytojų taiko šį modelį, stengiasi atsiriboti nuo spekuliantų, kurie griauna rinką, iki galo nežinai, koks rinkos dydis apskritai, dirbtinai sukelia kainas“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Ir nors Registrų centras skelbia rekordinius butų ir namų pardavimus gegužę, nekilnojamojo turto vystytojai jau fiksuoja trečdaliu mažesnes naujų butų rezervacijas nei balandį.
„Rezultatas mažesnis nei prieš tai, bet turėjome prieš tai mėnesius rekordus. Gegužę skaičius vis tiek didelis. Tai lėmė kainų augimas. Kainas fiksavome vietomis iki 30 proc. Tai įspūdingas kainų augimas“, – tęsia Š. Tarutis.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius pateikia ir kitų įžvalgų: „Gegužės situaciją galima vertinti dvejopai, lyg ir rimta, sandorių kritimas 45 proc. naujos rinkos segmente, tačiau Vilniuje parduota butų daug, vienas geriausių mėnesių. Nusiraminimas santykinai atrodo.“
Esą tam yra daugiau priežasčių.
„Tam įtakos galėjo turėti labai daug priežasčių. Viena jų, kad vystytojai padidino būsto kainas atsiradus energiniams reikalavimams, pabrangus darbams, statybinėms medžiagoms, esant pirkėjų aktyvumui ir ribotai pasiūlai. Jau nebe visi pirkėjai gali įpirkti būstą“, – aiškina „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Nekilnojamojo turto ekspertai jau teigia matantys rinkos stabilizavimosi ženklų.
„NT rinka pereina iš spartaus augimo link stabilizacijos. Kaina turėtų kilti, bet ne tokiais tempais, kokius matėme pastaruosius 6-7 mėnesius. Kainos pakankamai aukštos, paklausa nebus tokia didelė, didelė dalis jau apsipirkta“, – teigia finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Nepaisant mažėjančių rezervacijų, būsto pardavėjai vis dar tvirtina, kad rinka tebėra pakankamai aktyvi, pasiūla dar menkai tenkina paklausą, tad kainų mažinti nesirengia.
