nt

Finansų ministerija baigia analizuoti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas – tikėtina, kad pokyčiai bus priimti Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė.  „Manau, kad derinti visuomenei ir aptarti galėtų būti pasiūlyti netgi šiek tiek anksčiau, tačiau kalbant apie priėmimą, tai natūralu, kad jau šioje sesijoje tikrai nebespėsime. Tikėtina, kad priėmimas galėtų būti kitų metų pavasario sesijoje“, – Vyriausybėje žurnalistams penktadienį kalbėjo Gintarė Skaistė.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – įregistruotų sandorių buvo penktadaliu mažiau nei spalį, tačiau nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordiniais buvusius 2019-uosius, penktadienį pranešė įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras. „Nors 2021 metai dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių kiekį šie metai bus rekordiniai.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 2,1 karto, o pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje (ES) Lietuvą lenkia tik Estija, kur nuomos kainos padidėjo 2,4 karto. Tuo metu Latvijoje per pastaruosius dešimt metų fiksuotas 36 proc. būsto nuomos kainų augimas, skelbia Estijos bendrovė „RIA.com Marketplaces“. Estija pirmauja ir pagal būsto kainų augimą – per dešimtmetį jos padidėjo 2,3 karto. Latvija pagal šį rodiklį ES yra ketvirta (99,1 proc.

Išsikelti svarbiausius tikslus prieš statybų pradžią yra itin svarbu. Tačiau būtina nepamiršti ir statybos darbų vykdytojų, kuriems reikia suteikti kuo geresnes sąlygas. Bendrovė „Cramo“ tokiu atveju siūlo išsinuomoti statybinius namelius, o šia idėja pasinaudojo ir laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas.  Namo statybos M. Starkaus sodyboje atima ne tik daug pastangų, bet ir laiko.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) žada aiškintis, ar Nekilnojamojo turto plėtros asociacija vykdė neteisėtą lobizmą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atžvilgiu.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas. Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.  „Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.

Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.

Statybų darbai ar aplinkos tvarkymas dažnu atveju reikalauja ne tik didelių pastangų, kruopštumo, bet taip pat ir specialių įrankių, technikos, kuri gali padėti lengviau įgyvendinti norimus planus. Siekiant neišvaistyti pinigų brangiems įrenginiams įsigyti ir sutaupyti laiko, verta išbandyti bendrovės „Cramo“ siūlomą technikos ir įrankių nuomos paslaugą.

„Starkus stato“ laidoje pradėta ilgaamžio namo renovacija, nors ir mažais, tačiau tvirtais žingsniais kaskart artėja prie užsibrėžtų pagrindinių tikslų įgyvendinimo. Tiesa, naujų galvosūkių statant pastatą netrūksta, todėl skirtingose situacijose ieškoma būdų, kaip išspręsti iškilusius išbandymus. Laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas neslepia, kad namo renovacijos metu iškilę iššūkiai yra varginantys, ypač tada, kai trūksta su statybomis susijusių žinių.

Įsigytas šimtametis namas ir iškelti tolimesni statybų tikslai kaip reikiant pakeitė kasdienius planus „Starkus stato“ laidos vedėjo Martyno gyvenime. Visgi net ir žinių trūkumas statybų srityje neužkirto kelio siekti savų tikslų. Naujų išbandymų virtinė „Starkus stato“ laidoje prasidėjo jau nuo pat pirmosios serijos, o kylantis jaudulys dėl tolimesnių statybos darbų tikrai neleidžia atsikvėpti stebint įamžintas akimirkas.

Būsto rinka ir toliau žengia rekordinių kainų keliu, tad noras didmiestyje įsigyti mažą vieno kambario butą gali tapti rimtu iššūkiu – kai kur už kvadratinį metrą prašoma beveik 3 tūkst. eurų. Oficialūs duomenys rodo, kad šiemet nekilnojamojo turto sandorių skaičius jau viršija visų laikų rekordus. Dviženkliu tempu auga ir kainos – ypač gyvenamojo būsto. Gyventojai kartais perka butus ne tik iš brėžinio, bet kartais dar net neturint visų leidimų plėtoti projektą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

Valdžiai ketinant smarkiai apmokestinti valstybinės žemės paskirties keitimą, tai gali paskatinti nekilnojamojo turto burbulą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius „Mūsų nuomone, valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, nes žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc.

Prasidėjusi statybų dėlionė daugeliui gyventojų gali virsti nemenku iššūkiu – svarstoma ne tik, ar priimti sprendimai buvo teisingi, bet ir kaip tinkamai sudėlioti finansinius prioritetus. Visgi specialistai ramina – prasidėjusi darbų virtinė netaps dideliu galvos skausmu, jeigu iš anksto atsižvelgsite į svarbius patarimus. Statybinių medžiagų kainų augimas gyventojus verčia kaip niekad kruopščiai įvertinti galimas išlaidas statant nuosavą namą. Įmonės „Samatale.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius atliko 2,5 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,8 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020-ųjų laikotarpį. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 7,7 proc. daugiau,  inžinerinių statinių statybos darbų − 4,8 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 15,2 proc., tuo metu negyvenamųjų pastatų – 3,6 proc.

Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių įregistruota 134,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį (104,8 tūkst.) ir ketvirtadaliu daugiau nei 2019 metais tuo pat laiku (106,5 tūkst.), pranešė Registrų centras.  Įmonės analitikai prognozuoja, kad NT sandorių rinka artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį sklypų, namų, butų ir kito NT sandorių skaičių.

Gyventojai viena saugiausių finansinių investicijų laiko nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau kaip tarp gausybės pasirinkimų išsirinkti efektyviausią variantą? NT ekspertas patarė, ką reikia žinoti kiekvienam prieš įsigyjant sklypą, be to, „Swedbank“ banko specialistai primena, kad idėjų įgyvendinimui gali padėti ir paskola.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Vokietijos statybos bendrovė „Nokera“ kitąmet planuoja statyti naują būsto įrangos ruošinių gamyklą Vilniaus rajone, Rudaminoje. Į ją įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų. Pasak užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, derybos su bendrove dėl galimų investicijų vyko labai sparčiai. „Įmonė į agentūrą kreipėsi šį pavasarį ir greitai apsisprendė – konkuravome su Lenkija, Kroatija, bet jie nedvejojo į šį projektą investuoti 30 mln.

Naujame NT projekte būstą įsigiję vilniečiai skundžiasi, kad niekam nerūpi privažiavimas prie jo. Anot gyventojų, niekas jo netvarko, atėjus žiemai nenuvalo net sniego. Tuo metu savivaldybė tikina, kad gatvės baigtumas nėra įformintas, todėl jos ir netvarko. O nekilnojamo turto bendrovė kaltina kito sklypo savininką, bet žada problemą išspręsti kitais metais.

Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų. Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.

Nors rytais pasirodančios šalnos vis labiau primena apie artėjančią žiemą, „Starkus stato“ laidoje statybos tęsiasi. Tiesa, kol namas dar nepastatytas, tenka ieškoti išeičių, kur gyventi toliau.  Prasidėjus įnirtingiems statybų darbams laidos herojaus Martyno Starkaus sodyboje, buvo būtina numatyti ir vieną svarbų veiksmą į priekį, kitaip tariant, surasti išeitį, kur gyventi, kol namo statybos dar tęsiasi.

Asmeninių finansų ekspertas Robertas Kiyosakis prognozuoja, kad jau šį mėnesį pasaulį sukrės tokia finansinė krizė, kokios dar nebuvo. Jis primena, kad tai bus ne tik nuosmukis, bet ir gera proga praturtėti, praneša užsienio žiniasklaida. Bestselerio „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ („Rich Dad Poor Dad“) autorius prognozuoja milžinišką rinkos griūtį, kuri turėtų įvykti spalio mėnesį, ją neva sukels aukso ir sidabro bei kriptovaliutos – bitkoino – kainų smukimas.

Būsto kainos rinkos dėsnius jau viršija 7 procentais, o dalis butų Vilniuje per metus pabrango ir per 20 procentų. Lietuvos bankas ir toliau neigia, kad pučiasi nekilnojamojo turto burbulas, tačiau iš dalies tai pripažįsta, mat imasi priemonių rinkai vėsinti. Spartų kainų augimą iliustruoja ir vilniečio Beno istorija. Centrinis bankas siekia, kad už paskolą perkantieji antrą būstą mokėtų dvigubai didesnį pradinį įnašą – iškart paklotų trečdalį sumos.

Pajūryje fiksuojami nauji namų ir butų kainų rekordai verčia purtyti galvas garsiausius šalies ekonomistus. Kainos išsikraustė iš sveiko proto ir normalios logikos rėmų, o už tokią pačią kainą galima įsigyti jau ir būstą Majamyje, kur geras oras garantuotas kone ištisus metus. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvos banko (LB) ketinimai nuo kitų metų didinti pradinį įnašą už antrą būsto paskolą bei nurodymas bankams padidinti rezervą šių paskolų portfeliui didelio poveikio nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepadarys, sako LB atstovas.  Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais brango ne tik būstas, bet ir automobilio stovėjimo vietos, per 6–7 metus kainos augo trigubai. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai ir pardavėjai sako, kad tai tik pradžia, stovėjimo vietų kainos ir toliau augs. Socialiniame tinklo grupėje „Perkūnkiemis“ šio Vilniaus rajono gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietų kainas. Vienas gyventojas pasidalijo parduodamo mūrinio garažo skelbimu, kurio kaina siekia 24 tūkst.

Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos. Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.  O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis ( 28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis ( 16 proc.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui neblėsta – tautiečiai šluoja butus ir pajūryje, ir sostinėje. O nekilnojamojo turto ekspertai metus vadina rekordiniais dėl kelių priežasčių – ir toliau kylančių kainų, ir augančių sandorių skaičiaus. Skaičiuojama, kad naujų butų metinis kainų augimas siekia apie 20 procentų ir ekspertai tikina, kad tai dar ne riba. Vilnius jau pateko į TOP3 Europos Sąjungos miestų, kuriuose būsto kainos augo sparčiausiai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Omberg“ Vilniuje, netoli Spaudos rūmų ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio, pradėjo įgyvendinti daugiabučių projektą „Skylum“. Į jį numatoma investuoti 34 mln. eurų. „Omberg group“ generalinė direktorė Dalia Andrulionienė sako, jog naujas sostinės bendrasis planas skatina miegamųjų rajonų plėtrą, Viršuliškės turi daug potencialo tapti vienu svarbiausių miesto pocentrių.

Būsto įperkamumas didžiuosiuose Lietuvos miestuose antrąjį šių metų ketvirtį išliko aukštas, tačiau besitęsiantis kainų augimas gali apsunkinti bent dalies gyventojų galimybes įsigyti būstą, pastebi „Swedbank“ ekonomistai, rašoma pranešime spaudai. Pasak jų, mažėjantis nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad būsto kainų augimas gerokai lenkia nuomos kainų augimą.

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą. Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina.

Migrantų centro įkūrimas Naujininkuose Vilniuje gyventojams kelia nerimą. Anot jų, mikrorajono reputacija gerėjo, o dabar ji vėl kris žemyn, niekas čia nenorės pirkti ir nuomoti būstų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai ramina ir tikina, kad migrantų atsikraustymas, ko gero, bus laikinas. Be to, pasak jų, ne tik užsieniečiai gadina mikrorajonų prestižą. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta piktinosi migrantų centro įkūrimu Naujininkuose.

Vilniuje per artimiausius ketverius metus bus įkurdintas didžiausias Lietuvoje ,,Tech Zity“ technologijų miestelis. Į 4 tūkst. žmonių galintį talpinti miestelį Naujamiestyje bus investuojama 50 mln. eurų. Projektą inicijuoja verslininkai Darius Žakaitis ir Mantas Mikuckas. Naujasis technologijų parkas planuojamas Naujamiestyje, pertvarkant ir atnaujinant iš ,,Lelijos“ nupirktus pastatus.

Vilniaus valdžia pritarė, kad vietoj prekybos pastato „Ibrahim“ iškiltų naujas biurų pastatas „Hero“, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“. Į projektą bendrovė planuoja investuoti apie 70 mln. eurų. Pastatas papildys dešiniajame Neries krante plėtojamą centrinį Vilniaus verslo rajoną.  Anot bendrovės, ji atnaujino biurų pastato išorę, kad jis kuo labiau įsilietų į aplinką ir nedarytų neigiamos įtakos žvelgiant į gretimas teritorijas ir ypač senamiestį.

Įsigyti nuosavą būstą – apie tai svajoja kone kiekvienas, tačiau neretai prireikia pagalbos ir  finansavimo iš banko. Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ateities gyvenimui ir finansinei gerovei, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pasiruošti. Itin svarbu visus pasiruošimo žingsnius vykdyti nuosekliai, rašoma pranešime spaudai.

Planų įsigyti naują būstą turi 2 iš 5 lietuvių, o daugiau nei trečdalis jų sako, kad ketina tai padaryti per artimiausius trejus metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė lietuvių, ketinančių įsigytą naują būstą, planuoja, kad jis bus brangesnis už dabartinį jų būstą, rašoma pranešime spaudai. „Šalies gyventojų nusiteikimą keisti būstą patvirtina ir itin didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje.

Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra mažiausiai kenksmingas ekonomikos plėtrai, iš šių mokesčių gautos pajamos gali sustiprinti savivaldybes ir pristabdyti būsto kainų augimą. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.

Trys naujai kuriamos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės siūlo tobulinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą – jei siūlymas  būtų priimtas, labiau būtų apmokestintas visas NT, įskaitant ir nebaigtus statyti pastatus. Parlamentarės Laima Nagienė, Rima Baškienė ir Laima Mogenienė parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo, kad tokiam NT nebūtų taikomos šiuo metu įstatyme numatytos lengvatos.

Antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 8 šių metų mėnesius padidėjo 16,4 proc. (241 eurų/ kv. m) iki 1709 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 22,4 proc. (217 eurų/ kv. m) iki 1185 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 14,8 proc. (151 eurų/ kv. m) iki 1166 eurų/ kv. m., rodo „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenys. Per rugpjūčio mėn. Vilniuje vidutinė butų kaina padidėjo 1,9 proc. (32 eurų/ kv. m), Kaune – 3,1 proc.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Laidos „Starkus stato“​​​​​​​ vedėjo Martyno sodyboje užvirė naujų darbų pradžia. Tiesa, šįkart čia prasidėjo tikrų tikriausia gręžinio šventė. Pasirodžius saulės spinduliams ir kuriam laikui pasitraukus lietingiems orams, M. Starkaus sodyboje ir vėl prasidėjo tikras darbų įkarštis, o kiekvienam besidarbuojančiam tenka nusišluostyti ne vieną prakaito lašą.