nt

Būstą ar kitą savo nekilnojamo turto objektą parduoti nutarę žmonės susiduria su svarbiu klausimu: pardavinėti pačiam ar kreiptis į profesionalą? Dažnas, pasirinkęs būstą parduoti savo jėgomis, tikisi tai atlikti greitai, be vargo ir dar sutaupyti mokestį, kurį už paslaugas sumokėtų brokeriui.

Nekilnojamo vystytojai (NT) pastebi, kad šiuo metu būsto kainos auga, tačiau paklausa nemažėja, o priešingai – netgi auga. Anot jų, tikėtis, kad kainos artimiausiu metu kris, neverta, jos tik augs – ne tik dėl didelės paklausos, bet ir nepalankių NT vystytojams įstatymų. Pastaruoju metu būsto brangimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Vien per praėjusių spalį – gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, jis brango 9,4 procento.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Danijoje (9,8 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,1 proc., Estijoje – 4,8 procento.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d, rašoma pranešime spaudai. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei 57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Besitęsianti koronaviruso pandemija ir antrasis karantinas pajūrio būsto rinkos aktyvumo nepristabdė, teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. Anot jų, pandemijos laikotarpiu pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių ir gali būti vadinama nekilnojamojo turto (NT) rinkos nugalėtoja, tačiau pasikeitusi paklausos-pasiūlos situacija paskatino kainų augimą.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto sektoriui pandemija netapo neįveikiamu iššūkiu, o kaip tik gerokai sujudino ir pravalė rinką – buvo parduotas net ir „užsisėdėjęs“ turtas. Rinkos žaidėjų apetitui nerimstant – vystytojai kepa naujus projektus, kurie išgraibstomi dar nepradėjus statyti, tad panašu, kad ir šie metai ramūs nebus, rašoma pranešime spaudai. Prognozės – NT rinka dar nepasiekė piko  2021-iesiems NT ekspertai išskiria dvi pagrindines tendencijas.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininko ir valdybos pirmininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ šalia Vilniaus oro uosto jos vystomame „AeroCity“ miestelyje planuoja bendro gyvenimo, vadinamojo „co-living“ projektą. „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovė Vilma Vaitiekūnaitė sako, kad tai bus erdvė visiems dirbantiems „AeroCity“ – jame įsikūrusių antrinių grupės įmonių darbuotojams bei svečiams.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ už pradinę 1,5 mln. eurų kainą parduos dalį Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode, veikiančios Sereikiškių vandenvietės teritorijos su 11 statinių. „Matydami, kad statinių neišnaudojame savo poreikiams, nusprendėme juos perleisti kitiems, tikėdamiesi, kad šioje patrauklioje miesto dalyje bus įrengtos geriausiai miesto gyventojų poreikiams pritaikytos erdvės“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ Veiklos planavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis.

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, o visų trijų Baltijos šalių sostinės gali pasigirti ir naujais būsto įperkamumo rekordais, rašoma pranešime spaudai. Būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai − teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos.

Lietuvos būsto paskolų rinka šių metų pradžioje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tam įtakos turėjo tiek bankų konkuravimas dėl klientų, tiek koronaviruso pandemija, kai kuriuos gyventojus paskatinusi keisti gyvenamąją vietą, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Vilniaus savivaldybė įspėja dėl klaidinančio nekilnojamojo turto (NT) skelbimo, rašoma pranešime spaudai. „Parduodamas 2,75 ha sklypas Bajoruose, kaina 3 020 000 eurų, priešprojektinis pasiūlymas – nuotraukoje“, – skelbia pardavėjas nekilnojamojo turto skelbimų portale.

Pradėdama įgyvendinti naują strategiją SBA grupė ir jos įmonės artimiausius kelerius metus numato investicijas į tvarius ir aukštesnės pridėtinės vertės verslus bei naujų darbo vietų kūrimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Galvoti apie aklą, beprasmį verslo augimą – ne mūsų kelias.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų.  Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

Trumpiausią metų mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių registruota, jų įregistruota beveik tiek pat, kaip ir aktyvumu pasižymėjusioje 2020 metų pradžioje. Šiemet aktyviau registruojami gyvenamieji namai ir žemės sklypai, o butų pardavimai šiek tiek atsilieka nuo praėjusių metų pradžioje stebėtų rezultatų, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.

Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa per mažiau nei pusmetį, o daliai – 6 proc. – tai pavyksta per mažiau nei mėnesį, rodo „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Visgi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pažymi, kad paieškų trukmė labai priklauso nuo tikslo, kuriuo būstą siekiama įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc.

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Nekilnojamo turto (NT) ekspertai jau nuo praeitų metų vasaros sako pastebintys gyventojų judėjimą iš miesto į užmiestį. Brokerių teigimu, užsidarymas namuose laisvės ir lauko erdvės išsiilgusius gyventojus privertė ieškoti išeičių – gausiau buvo pradėtos pirkti tiek poilsinės sodybos, tiek gyvenamieji namai už didmiesčių ribų.

Praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m. , išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kainos sausį smuko tik Kaune. Šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė sausį augo 1,19 proc., o butai kainavo 5,6 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko skaičiuojamas indeksas.

Tvorų ežerų pakrantėse statytojams siūloma skirti 10 kartų didesnes baudas. Septyni socialdemokratai įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Siūloma už vandens telkinių ar pakrančių apsaugos juostų pažeidimus tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimus gyventojus bausti 300-600 eurų (vietoj 30-140 eurų), o įmonių vadovus – 450-750 eurų (90-290 eurų) baudomis. Vienas pataisų iniciatorių Linas Jonauskas BNS teigė, kad dabar baudos yra labai mažos.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7425 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 3,6 proc. daugiau nei 2019 metais. 91,9 proc. baigtų statyti pastatų buvo gyvenamieji.  Pernai baigtas statyti 6821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengti 13903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., būstų juose skaičius – 10,6 proc., būstų naudingasis plotas – 5,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Vilniaus savivaldybė pritarė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Lvovo gatvėje, Šnipiškėse, planuojamo naujo biurų pastato „Flow“ projektui. Į jį ketinama investuoti 45 mln. eurų, o statybas pradėti antrąjį šių metų ketvirtį. „Žvelgiant į Neries kranto išklotinę šis dviejų tūrių modernus pastatas turėtų baigti dešiniąją urbanistinės kalvos pusę ir darniai įsilieti į naujų pastatų Šnipiškėse ansamblį“, – pranešime teigė vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Vilniaus miesto savivaldybė suderino projektą, pagal kurį Lvovo g. 21a iškils naujas modernus biurų pastatas. Vasario 22-ąją visuomenės, o vėliau – ir savivaldybės, vertinimo lauks ir gretimuose sklypuose planuojamo verslo centro vystytojai. Apie tai pranešime žiniasklaidai informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos gyventojai, turėdami finansines galimybes, rinktųsi gyventi didmiesčio priemiestyje arba kaimo vietovėje. Tokį pasirinkimą nurodė atitinkamai po 28 ir 27 proc. apklaustųjų. Didmiesčio centre norėtų gyventi tik 15 proc. apklausos dalyvių. Į klausimą, ar COVID-19 pandemijos metu yra pagalvoję, kad dėl susidariusios situacijos norėtų pakeisti būstą, teigiamai atsakė 29 proc. apklaustų gyventojų.

Gyventojų noras pirkti erdvesnį ir patogesnį būstą neblėsta. Vystytojai tikina, kad ši tendencija bus ilgalaikė, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai jie nebenorės gyventi mažo ploto būstuose. Tačiau perspėja, kad dėl naujų reikalavimų pastatams, tikėtina, kad šiemet augs būstų kainos. Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Metų pradžia nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo pakankamai aktyvi – sudarytų ir įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis beveik nesiskyrė nuo praėjusių metų. Kaip įprasta, 2021 metų pradžioje didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai, butai ir gyvenamiejinamai, skelbia Registrų centras. Laikinasis Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis sako, kad metų pradžia NT rinkoje paprastai būna ramesnė nei kiti mėnesiai.

Daugelis nekilnojamo turto (NT) ekspertų sako tokių metų, kokie buvo 2020-ieji, mažai tikėjęsi. Dar pavasarį visiškoje duobėje atsidūręs NT sektorius jau antroje metų pusėje šoko į viršų, o metų pabaigoje pasiekė bene rekordines aukštumas. Pozityvios pirkėjų nuotaikos, anot brokerių, išsilaikė ir šių metų pradžioje.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Pernai įvairios valstybės institucijos Turto bankui kaip nereikalingus perdavė 575 objektus, daugiausiai nekilnojamojo turto (NT) atsisakė Valstybinė miškų urėdija, skelbia Turto bankas.  Anot jo, įmonė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekia 17,5 tūkst. kv. metrų.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. metrų, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vilniuje suplanuotas naujas gyvenamųjų dangoraižių tipo projektas, į kurį ketinama investuoti 28,5 mln. eurų. Pagal užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų daugiabučiai prisidės prie Vilniaus dangoraižių centro kūrimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ projektas, kurio bendras plotas siekia apie 22 tūkst. kv. m., vystomas Viršilų g., šalia pagrindinių mikrorajono arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų.

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Nors pernai daliai gyventojų teko patirti finansinį nuosmukį, visgi kitiems, panašu, pandemija nesutrukdė įsigyti nuosavo būsto. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai atviri – 2020-aisiais savo pirkėją atrado ne tik butai, bet ir kotedžai, gyvenamieji namai, o už kai kuriuos būstus lietuviai negailėjo pakloti ir virš milijono ar kelių. Registrų centro duomenimis, 2020 metų 10 brangiausių būstų sąraše – butai ir gyvenamieji namai nuo 1,3 iki 2,4 mln. eurų.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Seimas pustrečio karto – nuo dvejų iki penkerių metų – pailgino  viešojo intereso gynimo terminą teritorijų planavimo klausimais. Taip sudaryta galimybė visuomenei nepavėluoti ir apskųsti galimus statybų pažeidimus.  Žmonės turės daugiau laiko skųsti jų netenkinančius detaliuosius, bendruosius, konkrečios vietovės ar savivaldybės lygmens planus.   Išimtis galios tik valstybei svarbių objektų planavimo dokumentų apskundimui – tai bus galima padaryti per dvejus metus.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai. Su jais susidurs tiek statybų verslas, tiek būsto pirkėjai. Energinio naudingumo klasė kitais metais turės būti didesnė. Anot NT specialistų, tai reiškia, kad ir būstas po kurio laiko brangs.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Koronaviruso COVID-19 pandemija ir dėl jos įvesti karantinai šiemet darė didžiausią įtaką būsto rinkai. Ilgalaikis pandemijos poveikis jausis ir kitąmet, todėl turėtų išlikti šiemet atsiradusios tendencijos – didės plotas projektuojamuose ir statomuose naujuose butuose bei namuose,  rekordinis šių metų individualių namų pardavimas kitąmet tikriausiai taip pat bus sumuštas, prognozuoja rinkos ekspertai.

Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 proc., rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys.