Pasak jų, pilnai įrengti butai vis dažniau išstums dalinę apdailą, o privatiems būsto nuomotojams vis didesnę konkurenciją sudarantys stambūs investuotojai, būsimiems nuomininkams pasiūlysiantys kvartalais statomus „co-living“ projektus.
Būstų plotas augs
Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Mindaugo Kulboko, 2020 metais būsto pirkėjai žaibiškai reagavo į besikeičiančias aplinkybes.
„Niekam nematomas, bet baisus priešas COVID-19 iš pradžių pasėjo neaiškumo baimę, paskui atėjo eilė euforijai ir atsipalaidavimui, o metų gale vėl viską sukaustė. 2020 metais akivaizdžiai veikė „spyruoklės efektas“, kuris tai susispausdavo, tai iššaudavo į rekordinius mėnesius. Būsto pirkėjai žaibiškai reagavo į besikeičiančias aplinkybes ir tik dar kartą patvirtino, kad pirkėjų nuotaikos yra lemiamas būsto rinkos variklis“, – BNS sakė M. Kulbokas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, jei iki 2020 metų būsto rinkoje, ypač Vilniuje, buvo matoma būsto ploto mažėjimo tendencijos, tai kitais metais naujai statomo būsto plotas vėl gali po truputį pradėti augti.
„Svarbiausia to priežastis – dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugęs žmonių praleidžiamas laikas savo namuose. Vienu metu būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliuku savo daiktams, o kitą dieną – butas jau tampa ne tik būstu, bet ir darbo vieta. Galbūt net ilgalaike. Taigi ir reikalavimai būstui tampa kitokie“, – teigė S. Vagonis.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko manymu, socialinių kontaktų ribojimai ir darbas iš namų gali tapti ypač dideliais postūmiais keisti suvokimą apie darbo bei poilsio principus.
„Pandemija ir karantinas neabejotinai paveikė gyventojų nuomonę apie būsto patogumo kriterijus, ir didesnis būsto plotas – vienas tokių. Tačiau nekilnojamasis turtas – ne duonos kepalas, o pokyčiai negali įvykti per vieną naktį. Butų ploto augimas ir šios tendencijos tvarumas priklausys nuo NT plėtotojų rinkos stebėsenos, tyrimų rezultatų ir įsitikinimų dėl besikeisiančių gyventojų poreikių, – BNS tvirtino T. S. Kvainickas.
Namai bus populiaresni nei butai
Jeigu nekilnojamojo turto plėtotojai nuspręs rinkai nesiūlyti didesnio ploto būstų, o poreikis didesnei erdvei augs, tikėtina, kad pirminėje rinkoje išaugs individualių namų dalis, prognozuoja T. S. Kvainickas.
„Priklausomai nuo regiono, individualių namų bei kotedžų segmentas pandemijos metu beveik nenukentėjo arba nukentėjo ženkliai mažiau nei butų. Vienas iš individualių namų bruožų – didesnis atstumas nuo miesto centro, jame esančių verslo centrų. Nuotolinis darbas šią problemą išsprendė. Darbą organizuojant tokiu būdu, aktualumą praranda ne tik gyvenamasis mikrorajonas, bet ir miestas“, – teigė „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas.
Pasak S.Vagonio, tai, kad karantinas ir nuotolinis darbas skatino susidomėjimą namais, rodo šių metų spalio mėnesio rezultatai, kuomet buvo sumuštas pastarųjų 15 metų rekordas pagal parduotų namų skaičių Vilniuje regione – jų buvo parduota 1387.
„Namų pasiūla Vilniuje ir taip kasmet augo, tačiau gali būti, kad 2021 metais toks būstas bus dar populiaresnis nei šiemet. Labai sunku vertinti tokios tendencijos masiškumą ir ilgalaikiškumą, o ir namų bei butų sandorių proporcijų skirtumas yra milžiniškas. Tačiau, jei plėtotojai pasiūlys kokybišką ir įperkamą produktą, jų galimybės plėstis šiame segmente yra labai logiškos“, – teigė jis.
Jo teigimu, iš Vilniaus regione parduoto būsto, 2019 metais namams teko 12 proc. sandorių dalis, o butams – net 88 proc. Šiemet susidomėjimui namais išaugus keleriopai, ši proporcija tapo 15 proc. ir 85 proc. – kas vis dar rodo ženklų butų dominavimą įsigijimo sandoriuose.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau pusmetis rinkoje garsiai kalbama apie antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų pardavimų padidėjimus.
„Karantinai, noras turėti gyvenamąją vietą, kur būtų galima būtų izoliuotis, nutolusio darbo suteikiami privalumai, infliacijos baimė – tai paskatos, kurios veikė būsto paklausos augimą pajūrio kurortuose“, – sako M. Kulbokas.
Pilnai įrengti butai vis dažniau išstums dalinę apdailą
S. Vagonio vertinimu, dėl augančios pirkėjų perkamosios galios toliau augs pilnos apdailos naujų butų pasiūlos tendencijos.
„Ilgą laiką Lietuva atrodė labai išskirtinė visos Europos kontekste, kai buvo statomi praktiškai vien būstai su daline apdaila ir tik labai nežymi būstų dalis buvo statomi bei parduodami visiškai įrengti. Tačiau per kelis pastaruosius metus įvyko stiprus šios tendencijos pokytis, kai vis daugiau pirkėjų ieškosi ir perka tik įrengtą būstą, nenorėdami gaišti savo laiko apdailos darbų organizavimui“, - teigė S. Vagonis.
Jis atkreipia dėmesį ir į kitą būsto rinkos tendenciją, kurią nulėmė ne paklausos pokyčiai, o ES teisės aktų taikymas – nuo 2021 metų Lietuvoje visi naujai projektuojami pastatai turės būti aukščiausios energinio efektyvumo klasės, dar oficialiai vadinamos A++ klasės – energijos beveik nevartojančiais pastatais.
„Kadangi nebus galima naujai projektuoti žemesnės energinio efektyvumo pastatų, didesnis A++ klasės būsto kiekis rinkoje pasirodys ne 2021 ir net 2022, o labiau 2023 metais, tačiau bet kokiu atveju ateinantys 2021 metai taps tam tikru galvos skausmu plėtotojams, kaip racionaliausiai įvykdyti aukščiausios energinio efektyvumo klasės reikalavimus jų naujausiuose projektuose“, – sakė S. Vagonis.
M. Kulboko teigimu, būsto aktyvumas yra didelis tik Vilniuje bei iš dalies Kaune, o Klaipėdoje aktyvumas keliais kartais mažesnis.
„Klaipėdoje, manau, reikia postūmio ir proveržio miesto kontekste, kur savivalda pademonstruotų veiksmus įgyvendinant jau priimtas programas. Faktiškai Kauno miestas Klaipėdai turi tapti pavyzdžiu , kaip reikėtų šiandien būti proaktyviems iš investicijų pritraukimo pusės. Pritrauktos investicijos Kaune į pramonės ir logistikos projektus jau šiandien akivaizdžiai judina ir būsto rinką“, – teigė M. Kulbokas.
Stambūs investuotojai keis butų nuomos tradicijas
Ekspertai 2021 metais prognozuoja „turbulenciją“ butų nuomos rinkoje, kur privatiems būsto nuomotojams vis didesnę konkurenciją turėtų sudaryti stambūs investuotojai, būsimiems nuomininkams galintys pasiūlyti ne butą, o visą nuomojamų namų kvartalą.
„Jei anksčiau stambesni investuotojai ir plėtotojai gan skeptiškai žiūrėjo į šį rinkos segmentą, prioritetus labiau teikdami būsto skirto pardavimui statyboms arba nuomos pajamoms, kurias jiems sugeneruotų komercinis turtas, pastaruoju metu, atsiranda vis daugiau ženklų ir planų statyti arba įsigyti nuomojamo būsto objektus“, – sako S. Vagonis.
Pasak jo, keli tokio tipo projektai jau pastatyti ir veikia – „Eikos“ studentiško būsto projektas Kaune „Solo Society“ arba „Eriado“ „co-living“ koncepcijos projektas Vilniuje „Liv In Vilnius“. Šie ir nauji investuotojai šiuo metu Vilniuje planuoja dar bent kelis panašių koncepcijų projektus.
Stambieji investiciniai fondai, anksčiau prioritetą teikę komerciniam turtui, taip pat planuoja ir labiau įprastus daugiabučių namų skirtų ilgalaikei nuomai projektus. Apie tokias investicijas rinkai jau viešai yra pranešę tokie stambūs rinkos dalyviai kaip „Lords LB Asset Management“.
Pasak M. Kulboko, šiuo metu didžiausias poveikis yra Vilniaus miesto būsto nuomos rinkai, kai nemaža dalis trumpalaikės nuomos pasiūlos persimetė į ilgalaikę nuomą ir dar prisidėjo viešbučių pasiūlymai konkuruojantys su ilgalaikiais būsto nuomos projektais.
„Auga nauja karta, kuri ateina į darbo rinką ir naujos kartos atstovai jau nebeturi seno įpročio būsto nuosavybei. Kitas labai svarbus aspektas yra Lietuvos banko atsakingo skolinimosi reikalavimai, kurie sako apie nuosavų lėšų dalį perkant būstą – ne visi turi tiek sukaupę santaupų. Trečias ne mažiau svarbus aspektas yra noras gyventi neturint prisirišimo ir ieškant naujų galimybių – šiandien čia, rytoj gal kitur, o poryt gal visai ne Lietuvoje“, – teigė M. Kulbokas.
Jo įsitikinimu, dėl šių priežasčių būsto nuoma netolimoje ateityje taps profesionalesnė ir joje pradės dalyvauti plėtotojai tiesiogiai.
