Registrų centro duomenimis, 2020 metų 10 brangiausių būstų sąraše – butai ir gyvenamieji namai nuo 1,3 iki 2,4 mln. eurų. Tiesa, pernai nebuvo viršytas 2019 m. gyvenamojo būsto NT kainos rekordas (9,1 mln. eurų).
Daugiausiai – Vilniuje
Registrų centro duomenimis, iš 10 brangiausių 2020 metų būstų, 7 jų buvo parduoti sostinės Valakampių ir Žvėryno rajonuose – po vieną Kiškių (2,25 mln. eurų), Birutės (1,9 mln. eurų) ir Vaidilutės (1,4 mln. eurų) gatvėse ir net 4 Senamiestyje: vien Subačiaus gatvėje 3 iš jų kainavo nuo 1,3 iki 1,5 mln. eurų.
Sostinės Subačiaus gatvėje parduotas ir brangiausias pernai Lietuvoje užregistruotas būstas, kurio vertė, kaip praneša Registrų centras, – 2,4 mln. eurų.
Paklaustas, kuo tokia ypatinga yra sostinės Subačiaus gatvė, NT agentūros „Centro kubas“ direktorius Viktoras Račkovskis atsako labai konkrečiai.
„Šioje gatvėje buvo pastatytas išskirtinis projektas „Misionierių sodai“ (Subačiaus g. 24, 26). Projekte esančių butų pasiūlos kaina siekia 4500–7100 eurų už kvadratinį metrą, šie butai yra su išskirtiniais vaizdais ir įdomiais architektūriniais sprendimais.
Manau, būtent šis projektas paskutiniu metu sukėlė išskirtinį dėmesį Subačiaus gatvei, bet tokių projektų yra ir daugiau, tai „Pranciškonų parkas“, „Basteja Life“, „Reformatų rūmai“ ar „Gedimino 22“, kur pasiūlos kainos siekia ir iki 7000 eurų už kvadratinį metrą“, – paaiškina V. Račkovskis.
Jis teigia, kad su Subačiaus gatvėje esančiais milijoniniais objektais įmonei yra tekę dirbti tiesiogiai, todėl V. Račkovskis gali tiksliau atsakyti, už ką yra mokama įsigyjant tokį objektą.
„Visi šie objektai pasižymi individualiomis išskirtinėmis savybėmis: vieta, šalia esančiais objektais, išskirtine aplinka. Reikia pabrėžti, kad išskirtinumo sukūrimas konkrečiame projekte yra labai brangus dalykas ir turi būti kompleksiškai pagrindžiamas.
Mažai kas norės mokėti 6000 eurų už kvadratinį metrą, jei į butą reikės patekti pro apleistą kiemą ar nerenovuotą laiptinę, todėl dažniausiai prabangiausi butai yra naujai statomuose ar restauruotuose projektuose“, – prideda V. Račkovskis.
Visgi nekilnojamo turto agentūros direktorius neslepia, kad pagrindinis veiksnys, svariausiai lemiantis būsto vertę – tai vieta, kurioje yra objektas.
„Svarbiausias kainos faktorius yra vieta – juk mes visada sutinkame mokėti brangiau už daiktus, kurių yra labai ribota pasiūla, bet juos vertina daugelis.
Naujai vystomame projekte mes galime įrengti baseiną, suprojektuoti didelio ploto butus ir sukurti patrauklias vaikų žaidimų aikšteles, tačiau jei konkrečioje vietovėje vieno kvadratinio metro kaina neviršija 500 eurų už kvadratinį metrą, šie išskirtinumai nepadės patrigubinti kainos“, – sako V. Račkovskis.
Nekilnojamo turto ekspertas prideda, kad apskritai prabangiausi rajonai sostinėje yra nusistovėję metai iš metų – tai Senamiestis ir Naujamiesčio šiaurinė dalis ar išskirtiniai projektai Žvėryne, Užupyje ar Antakalnyje.
„Gatvės, kurios visada pasižymi aukštomis kainomis, yra šalia istorinių Vilniaus miesto objektų, esančių centre ir senamiestyje. Tai miestiečių ir miesto svečių pamėgti maršrutai – Gedimino prospektas, Pilies g., Didžioji g., Aušros Vartų g. ir šalia jų esančios gatvės“, – atkreipia dėmesį V. Račkovskis.
Vienas milijoninis objektas – ir Neringoje
Trečioje brangiausių 2020 metų būstų sąrašo vietoje, kaip praneša Registrų centras, už 2,2 mln. eurų sumą pernai buvo įsigytas ir gyvenamasis namas Neringoje.
Nekilnojamo turto agentūros „Ober Haus“ gyvenamojo turto Neringoje ekspertas Ramūnas Sliekas sako, kad kalbant apie šią, 2,2 mln. vertės teritoriją konkrečiai prabangos klausimas išlieka subjektyvus.
„Ta teritorija, apie kurią jūs kalbate, tai didelė teritorija, ant Marių kranto, išskirtinis privatumas – tai jis automatiškai ir brangesnis. Žmonių, kurie gali sau tai leisti, – yra, o rinkoje to turto yra labai įvairaus, tik tokio reto – mažai, dėl to ir ta kaina jo taip išauga.
Na tai, supraskit, yra vietovių, kurios yra išskirtinės. Didžiausias turtas ir yra vieta. O ten toje vietoje konkrečiai – namas ant Marių kranto, didžiulė teritorija, teniso kortai, krepšinio žaidimų aikštelės ir visa tai ant Marių kranto – tai, na, nėra tokio dalyko daugiau Neringoje. Todėl kas to nori – susimoka“, – atsako R. Sliekas.
Jis prideda, kad susidomėjimas NT Neringoje, palyginti su 2019 metais, pernai išaugo kelis kartus.
„Neringoje – viską išpirko, aš jums taip pasakysiu. Nei daugiau, nei mažiau – viską, kas tuo metu buvo tinkama rinkai – viską ir nupirko.
Paprastai pirkimai daugiausiai vykdavo prieš sezoną, po to jau rudenį tuos būstus išnuomodavo ar kam kitam naudodavo – niekas nebenori ir visi po šiltus kraštus išsivažinėja. O dabar to reikia visada – niekur važiuoti negali, tai ir prašo visi – duok, o ką duoti, kai viskas nupirkta?“ – situaciją Neringoje apibūdina R. Sliekas.
Visgi, nors pristatytų būstų vertė ir gali pasirodyti įspūdinga, pernai parduotų 10 brangiausių būstų bendra vertė siekė kiek daugiau nei 17 mln. eurų, kai tuo metu 2019 metais šio sąrašo vertė buvo 25,13 mln. eurų.
Tiesa, 2019-aisiais brangiausių būstų sąrašo vertę gerokai kilstelėjo gyvenamojo namo su žemės sklypu Kaišiadorių rajone – už tokį gyvenamąjį kompleksą tais metais sumokėta virš 9 mln. eurų.
