Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis teigė, kad būsto paskolų palūkanos ir artimoje ateityje išliks panašaus lygio kaip šiuo metu.
„Vis dėlto, yra veiksnių, kurie gali turėti įtakos būsto palūkanoms artimiausiais metais. Viena vertus, pastaruoju metu palūkanų maržos sumažėjo kai kuriems bankams aktyviau kredituojant būstą.
Jeigu konkurencija ir toliau stiprės, maržos gali dar šiek tiek mažėti. Kita vertus, prielaidų maržų augimui atsirastų tuo atveju, jei bankų konkurencija skolinant būstui mažėtų ar reikšmingai suprastėtų Lietuvos ekonomikos augimo lūkesčiai, pavyzdžiui, dėl nevaldomo COVID-19 plitimo visuomenėje ir pan“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu galioja Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriais nustatoma bendra paskolų teikimo gyventojams tvarka ir minimalūs reikalavimai paskolų gavėjams. Artimoje ateityje jų keisti neplanuojama, nes šie nuostatai veikia daugiau kaip bendras paskolų teikimo standartas, o ne ekonomikos skatinimo ar vėsinimo priemonė.
„Iš kitos pusės, patys bankai prieš suteikdami paskolas vertina tikimybę būsto paskolų gavėjams netekti darbo, o jų perkamam ir kaip užstatui bankui įkeičiamam būstui nuvertėti.
Neapibrėžtumo laikotarpiu, koks yra šiuo metu, paskolų maržos ir pradinio įnašo reikalavimai gali išaugti, nes atitinkamai išauga ir paskolų gavėjų rizika. Suvaldžius viruso plitimą ir ekonomikos suvaržymams atsitraukus, aktyvumas būsto rinkoje, tikėtina, didės, o bankų reikalavimai paskolų gavėjams švelnės“, – prognozavo V. Šumskis.
Klientai neprisiima didelių įsipareigojimų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, teigimu, trečio ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,6 mlrd. eurų, jo metinis augimas siekė 9 proc.
„LBA nariai pastebi, kad vis daugiau klientų ateina pasiruošę, labai racionaliai įsivertinę savo finansines galimybes, t. y. susiskaičiavę, kokią įmoką mokėti jiems būtų patogiausia, neprisiimant didelių įsipareigojimų, nors gaunamos pajamos leistų pasiskolinti ir daugiau.
Reikalavimai norintiesiems gauti būsto paskolą nesikeitė. Šalies bankai privalo teikti būsto paskolas vadovaudamiesi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais. Pagal juos būsto paskolai grąžinti turi būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. visų tvarių asmens ar šeimos pajamų, o finansuojama suma pagrindiniam būstui įsigyti siekia iki 85 proc. turto vertės. Todėl kiekvieno kliento individuali situacija vertinama pirmiausia atsižvelgiant į pajamų tvarumą“, – aiškino LBA prezidentė.
Pasak jos, palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos tiek anksčiau, tiek dabar nustatomos individualiai, atsižvelgus į daugelį kriterijų: prašomos paskolos dydį ir grąžinimo terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, pasirinktą būstą, situaciją paskolų rinkoje, sąlygas finansų rinkose ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje. LBA nariai kainodarą nustato individualiai.
„O tolimesnė skolinimo būstui situacija priklausys nuo pandemijos suvaldymo eigos ir gyventojų nuotaikų. Savo ruožtu finansų ir kredito įstaigų skolinimo politika bei pozicija nesikeičia.
Šalyje veikiantys bankai yra pasirengę suteikti klientams visą informaciją, reikalingą atsakingiems finansiniams sprendimams priimti, bei individualiai padėti tiems, kurie dėl pandemijos patiria sunkumų ir negali vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų“, – komentavo E. Čipkutė.
Abejojo, bet skolinosi daugiau
„Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato teigė, kad dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą.
„Tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą, rodo banko duomenys. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – pastebėjo specialistas.
Pasak jo, pavasario karantino metu ir dar kurį laiką po jo gyventojai skolinosi didesnes sumas ir pirko brangesnį būstą.
„Tačiau palyginti su praėjusiais metais, per tris šių metų ketvirčius (sausis-rugsėjis) būsto paskolų išdavėme 9,5 proc. mažiau“, – teigė P. Ladziato.
Anot jo, planų įsigyti nuosavą būstą visų pirma nusprendė neatidėti tie gyventojai, kurie, įvertinę pandemijos rizikas, jautėsi užtikrinti dėl savo pajamų ir būsto įsigijimui ruošėsi. Tam buvo sukaupę daugiau nuosavų lėšų.
„2020 m. būsto paskolos gavėjo portretas iš esmės nepakeitė. Ir pandemijos akivaizdoje naujo būsto įsigijimas ar seno keitimas naujesniu netapo vien tik aukštas pajamas gaunančių gyventojų pasirinkimu.
Mūsų banko duomenys rodo, kad būstui ir toliau dažniausiai skolinasi 27–31 m. didesnių nei vidutinių pajamų gyventojai. Tipinis būsto paskolos gavėjas – tai vedęs, aukštąjį išsilavinimą turintis didžiųjų miestų gyventojas. Didesnė jų dalis būstui skolinasi su bendraskoliu“, – komentavo P. Ladziato.
Pasak specialisto, remiantis banko duomenimis, būsto paskolai dengti tenkanti gyventojų pajamų dalis sudaro vidutiniškai 26 proc., tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei pernai. Vidutinis paskolos grąžinimo terminas siekia 25,5 metų.
„Būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus išlieka panašus, kaip ir per praėjusius metus. Daugiausia būsto finansavimo sutarčių tradiciškai pasirašoma Vilniaus mieste (48 proc.). Toliau eina Kaunas (16 proc.) ir Klaipėda (12 proc.), Šiauliams ir Panevėžiui tenka, atitinkamai, 3 proc. ir 4 proc“, – teigė P. Ladziato.
Pandemija koregavo žmonių nuotaikas ir planus
Kito SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pastebėjo, kad 2020 m. trečią ketvirtį suteiktų būsto paskolų suma augo apie 16 proc. Panašiai tiek pat didėjo ir paskolų skaičius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.
„Vasarą ir rudenį fiksuojamas skolinimosi būstui pakilimas atsvėrė pavasarinį karantino nuosmukį ir būsto paskolų paklausa grįžo į įprastą lygį. Per devynis 2020 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteiktų būsto paskolų suma augo apie 2 procentus“, – aiškino specialistė.
Anot jos, įprastai būsto pirkimo ir paskolų būstui sezonas būdavo pavasarį ir rudenį.
„Pra4jusiais metais dėl viruso COVID-19 pandemijos pavasario sezonas pasistūmėjo į vasarą ir tęsėsi rudenį. Vasarą įprastai būna suteikiama mažiau būsto paskolų, tačiau skaičiai ir vasarą, ir rudenį viršijo pernykščius. Kita vertus, pandemijos eiga gali pakoreguoti gyventojų nuotaikas ir ateities planus, tad tikėtina, kad žmonės taps atsargesni ir kuriam laikui atidės didesnės vertės pirkinius“, – prognozavo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, pandemija pakoregavo ir vidutinę paskolos sumą – per šiuos metus ji išaugo.
„Tikėtina, kad dalis klientų keitė būstą į erdvesnį, nes pradėjo dirbti iš namų ir jiems reikėjo atskiros erdvės darbui.
Taip pat išaugusius būsto pardavimus galėjo lemti ir tai, kad klientai šią vasarą nekeliavo, todėl greičiau sutaupė pradiniam įnašui arba dėl tos pačios priežasties, kad negalėjo vykti į užsienį, nutarė įsigyti poilsiui skirtus namus Lietuvoje“, – pasikeitusius klientų įpročius komentavo specialistė.
Sąlygos nesikeitė, palūkanos nedidėjo
Anot jos, tiems gyventojams, kurie gauna nuolatines pajamas ir atitinka kitus paskolos gavėjui keliamus kriterijus, finansavimas būstui suteikiamas įprastomis sąlygomis.
„Žinoma, kiekvienas būsto finansavimo atvejis yra individualus, todėl konkrečios kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką ir įvertinus kiekvieną sandorį.
Nepaisant neapibrėžtumo rinkose, palūkanos nedidėjo, net šiek tiek sumažėjo, o kaip bus ateityje, sunku pasakyti, nes palūkanoms įtakos turi labai daug veiksnių – nuo išorinių rinkos įvykių, iki skolinimosi kaštų ir pan“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Specialistės teigimu, šiuo metu pagal reikalavimus suteikiant būsto paskolą, gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.
„Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar buto įsirengimui.
Brangiausi būstai perkami Vilniuje, kur paskolos vidurkis siekia 75 tūkst. eurų ir tai yra ketvirtadaliui daugiau negu Klaipėdoje, kuri yra antroje vietoje pagal vidutinę suteikiamos būsto paskolos sumą (58 tūkst.).
Tipinis šių metų būsto pirkėjas gyvena Vilniuje arba Kaune, kur išduota atitinkamai 39 proc. ir 16 proc. visų būsto paskolų, uždirba 1,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas, yra nuo 24 iki 35 metų amžiaus ir būstui skolinasi 24 metų laikotarpiui“, – aiškino S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, dauguma būsto paskolų šiemet suteikiama būsto įsigijimui, 83 proc. visų būsto paskolų sutarčių.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė pastebi, kad statybos, kaip ir anksčiau, išlieka populiariausios Kaune, čia beveik penktadalį visų būsto paskolų sutarčių sudaro skirtos namų statybai.
