Banko atliktoje apklausoje buvo pasiteirauta 700 šeimų Baltijos šalyse, ką jos mano apie savo būstą – ar dabartiniame jų būste šeima patenkina savo poreikius, ar žvalgosi kitos gyvenamosios vietos ir kaip apskritai jų gyvenimą dabartiniame būste paveikė pandemija.
Reikalinga erdvė
Internetinėje banko diskusijoje, banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys pasakoja, kaip lietuviai gyvena dabar ir koks yra jų požiūris, pasiruošimas nuosavam būstui įsigyti.
„Daugiau kaip 70 proc. jau gyvena savame būste – trečdalis visiškai savo, kitas trečdalis gyvena dar tokiame, už kurį moka kreditą. Likę procentai tenka tokioms šeimoms, kurie gyvena artimųjų ar pažįstamų būstuose.
O palyginę šių metų duomenis su apklausa, kurią atlikome pernai, matome aiškią tendenciją, kad jaunos šeimos Lietuvoje būstą dažniau renkasi įsigyti, o ne nuomotis, tuo tarpu vieni gyvenantys asmenys gyvenamąją vietą dažniau nuomojasi“, – detalizuoja A. Kvakšys.
Specialistas prideda, kad gyvenamąją vietą dažniau nuomojasi 18-34 amžiaus tėvai, o vyresni įprastai jau perka savo nuosavą būstą.
Be to, A. Kvakšys atkreipia dėmesį į tai, kad būsto poreikius, žvelgiant į apklausos rezultatus, labai pakeitė ir pandemija.
„Kol vaikščiojome į ofisus ir dieną praleisdavome ne namuose, tai vakare dar kaip nors visi sutilpdavome. Bet kai dabar darbo kambarių namuose reikia ne tik tėvams, bet ir vaikams, natūralu, reikia daugiau ir erdvės“, – teigia A. Kvakšys.
Tačiau apie penktadalį apklausos dalyvių paminėjo, kad nors didesnis būstas ir reikalingas, atnaujinti jo – įsigyti didesnio – šeimos neplanuoja.
Sako, kad per mažai uždirba
Dar vienas banko apklausoje keltas klausimas buvo, kokio būsto, jei nuspręstų keisti dabartinį, ieškotų šeimos.
„Vienareikšmiškas atsakymas buvo – namo. Nes namas asocijuojasi lietuviams su laisve, daugiau erdvės, žmonės nori, kad galėtų išeiti į lauką, o ne tik nuo kompiuterio iki televizoriaus. Lietuvio širdy visgi yra tas, kad reikia kelių obelų kieme, žolės ir sūpynių vaikams.
Ir didžioji dauguma atsakė kad norėtų namo didžiuosiuose miestuose“, – detalizuoja A. Kvakšys.
Anot banko kredito specialisto, apklausos rezultatuose nustebino tai, kad žmonėms reikia papildomų statinių – garažų, sandėliukų.
Dar vienas įdomus pastebėjimas, anot A. Kvakšio, yra tai, kad lietuviai mėnesinį įnašo dydį nurodė 300-400 eurų, kai tuo metu Estijoje įnašo dydis didesnis bent 100 eurų. Taip pat šeimos nurodė, kad vis dar didžiausia kliūtis būstui įsigyti yra per mažos pajamos.
„Nelabai stebina, kad dažniausia kliūtis, su kuria susiduria Baltijos šalių šeimos, norinčios įsigyti naują būstą, yra per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto kredito įnašui. Kad jų pajamos yra per mažos, teigia 41 proc. Lietuvoje, 44 proc. Latvijoje ir 43 proc. Estijoje apklaustų šeimų.
Panašiai tiek pat šeimų mano, kad jų santaupos nepakankamos pradiniam įnašui. Kita vertus, 24 proc. šeimų Lietuvoje nurodo jau dabar turinčios pakankamai santaupų pradiniam įnašui“, – pastebi A. Kvakšys.
Specialisto teigimu, maždaug trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų nurodo, kad nors santaupos šiuo metu nėra pakankamos, pradiniam įnašui pavyktų susitaupyti per 1–3 metus, o tuo metu pakankamai santaupų Latvijoje šiuo metu turi tik 16 proc. respondentų, o dar mažiau, tik 13 proc., Estijoje.
„Tad galime sakyti, jog Lietuvos šeimos išmoko taupyti, nes dar prieš 10 metų pagrindinė problema įsigyjant būstą buvo nepakankamos šeimos santaupos pradiniam įnašui“, – sako A. Kvakšys.
Svarbiausia – kur
Svarbiausias kriterijus šeimoms renkantis būstą, nesvarbu, butą ar namą, tai vienareikšmiškai dominuojantis atsakymas yra vieta.
„Tačiau kas įdomu, tai kad atstumas nuo namų svarbiausias yra estams – taip atsakė per 40 proc. respondentų. Lietuviams tai svarbu kiek mažiau – 36 proc. Mes vis tiek dar esame tokie, kurie mėgsta pasivažinėti.
Latviams atstumas nuo namų iki darbo yra mažiausiai svarbus – tai svarbiu kriterijumi renkantis būstą išlieka kol kas penktadaliui šeimų“, – sako A. Kvakšys.
Svarbus išlieka ir kainos veiksnys, sako A. Kvakšys.
„Natūralu, kad kiekvienas matuoja, ką gali įpirkti. Įdomesnis momentas yra galbūt stebėti, kaip žmonės vertina savo ateities galimybes. Yra keli kraštutinumai – negaliu dabar, nes neturiu santaupų, bet planuoju atsidėti ir po kokių 5 metų jau pirksiu. Tik tada klausimas, kokia bus būsto kaina po penkių metų ir kokia bus pinigų vertė.
Kitas variantas yra – na, neturiu dabar tiek pinigų, bet pasispausiu, pabadausiu 3 metus, bet turėsiu savo butą. Tai vieningos pirkimo tendencijos tame nėra“, – sako A. Kvakšys.
Tuo metu galimybė gauti paskolą aktuali tik ketvirtadaliui apklausoje dalyvavusių šeimų.
„Dar daliai žmonių įdomu yra subsidijos ir valstybės parama įsirengiant būstą. Ir, kas įdomu, kad tuo mažiausiai susidomėję estai, bet labai aktyviai taip pat domisi ir latviai ir lietuviai. Ypač tai aktualu tapo, kai prieš trejus metus buvo skirtos subsidijos besikuriantiems regionuose“, – prideda A. Kvakšys.
