Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.
„Manau, kad tai tikrai yra susiję su pandemijos ir karantino pasekmėmis. Visame pasaulyje sustabdyta gamyba, paslaugų tiekimas lėmė, kad tos šalys, kurios pirmos sugebėjo suvaldyti viruso plitimą, jos sugrįžo vėl į normalų gamybos verslo ritmą.
Išėjo taip, kad dvi didžiausios rinkos – Kinija, JAV – pradėjo labai stipriai atsigauti ir atšokti nuo pandemijos sąstingio. Šios dvi didžiulės rinkos biržoje supirko labai didelius kiekius žaliavų, tad matome, kad tai išbalansavo viso pasaulio statybų rinkas“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Kas pabrango labiausiai?
Prekybos centruose pirkėjai neabejotinai galėjo pastebėti, kad didžioji dalis statybinių medžiagų kaip reikiant pabrango. Statybininkų atstovas D. Gedvilas, paklaustas, kurių prekių kainos padidėjo labiausiai, tvirtina, kad būtų lengviau įvardyti tas medžiagas, kurios nepabrango.
Tarp tokių žaliavų, kurių kaina iš esmės nesikeitė, būtų galima priskirti tik Lietuvoje randamas žaliavas, pavyzdžiui, smėlį, žvyrą ar skaldą. Tuo metu kitų statybinių priemonių kainos ženkliai padidėjo.
„Statybinės medžiagos, konstrukcijos, kurios gaminamos ir kurių gamybai naudojamos atvežtinės žaliavos, labai ženkliai brango.
Pavyzdžiui, geros kokybės konstrukcinis arba statybinis plienas nuo praėjusių metų lapkričio iki šio balandžio pabrango 110 proc. Tuo metu polisterenas ir kitos medžiagos brango apie 40 proc. Visos plėvelės, izoliacinės medžiagos brango daugiau kaip 100 proc. Tai matome, kad tas augimas yra labai didelis“, – aiškino pašnekovas.
Gali sukelti dar didesnį „kainų cunamį“
Statybų rangovų įsipareigojimas atlikti darbus už sutartą kainą taip pat gali tapti rimtu iššūkiu. Pasak D. Gedvilo, tikėtina, kad tokia situacija ateityje lemtų nesutarimus tarp užsakovų ir vystytojų.
„Manome, kad investuotojai tikrai turi tam tikrą riziką – jeigu nesusitars, nesusikalbės su rangovais, gali turėti didelių nepatogumų. Tikėtina situacija, kad rangovas pats inicijuos sutarties nutraukimą.
Taip pat rangovas dėl išaugusių kainų gali informuoti statytoją apie susiklosčiusią padėtį. Jeigu šis nesutiks su sutarties sąlygomis, manoma, kad kreipsis į teismą ir įrodinėti, kad negalėjo numatyti aplinkybių, jog kainos pandemijos metu taip padidės“, – tvirtino statybininkų atstovas.
D. Gedvilas svarsto, kad matomas „kainų cunamis“ rinkoje gali užsitęsti, o jeigu nebus svarbių politinių sprendimų, kiltų dar didesnė sumaištis.
„Labai sunku nuspėti, tačiau jeigu ir toliau didžiosios ekonomikos rinkos atsigaus taip, kaip Kinija, JAV, manome, kad tai gali sukelti dar didesnį kainų cunamį, o tai lemtų daugybę negatyvių reiškinių rinkoje. Prognozuoti, kaip šitas procesas vystysis, tikrai labai sunku.
Tikrai norėtumėme, kad Lietuvos bankas ar Statistikos departamentas darytų mėnesines apžvalgas, o ne metines. Reikėtų finansinę analizę daryti anksčiau tam, kad ne tik rinkos dalyviai, bet ir institucijos galėtų naudotis, analizuoti, priiminėti tam tikrus sprendimus, nes jeigu tų sprendimų nedarys, pritruks ryžto ar politinės valios, tai, manome, kad rinkoje gali būti labai daug sumaišties“, – svarstė pašnekovas.
Brangsta ne tik statybinės medžiagos
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad rinkoje statybinių medžiagų kainų didėjimas tikrai yra ženklus, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad NT rinka taip pat yra išsikreipusi.
„Žemės sklypų rinka yra labai susitraukusi, todėl yra pabrangę NT objektai, o valstybinėje žemėje vystyti projektus tampa labai rizikinga, nes arba tokie projektai yra stabdomi, arba reikalaujama susimokėti papildomus mokesčius.
Kol nėra teisinio aiškumo dėl mokesčių nustatymo, į tai kartais žiūrima labai individualiai, todėl verslas jaučiasi nesaugus, norėdamas vystyti tam tikrus projektus. Privačios valdos turėtojai, matydami rinkos aktyvumą, tikrai yra kainas pakėlę keliolika, keliasdešimt kartų“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Pašnekovas vardija ir dar daugiau naujų reikalavimų, kurie daro įtaką bendrai turto kainai.
„Šiais metais yra įsigaliojęs savivaldybių infrastruktūros, plėtros įstatymas, kuris įpareigoja vystytojus susimokėti už kuriamą infrastruktūrą miesto savivaldybei, tai irgi yra papildomi kaštai, kurie yra įskaičiuojami į turto kainą. Prisiminkime, kad yra aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai“, – pastebėjo NT ekspertas.
Įspėja apie įmonių bankrotus
M. Statulevičius mano, kad statybų rangovams dėl susiklosčiusios situacijos išsilaikyti aktyvaus verslo rinkoje gali būti išties sudėtinga.
„Rangovai, kurie dalyvauja konkursuose, privalės kelti savo paslaugų ir darbų kainas, kadangi jie perka medžiagas, o ne vystytojai. Medžiagos yra pabrangę, jų darbo jėga irgi yra pabrangusi, nes reikia samdyti darbuotojus, tad jie turi nedidelę laisvę sutaupyti ir laimėti konkursus dėl mažesnės kainos. Jų kaina visur yra aukštesnė ir konkurencija dėl to, manau, kad bus tikrai didesnė.
Rizika yra, kad nebus gaunama užsakymų, žmonės bus be darbo ir galų gale reikės išformuoti tas brigadas ir kažką galvoti – arba ieškoti darbų užsienyje, arba keisti veiklos profilį“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Neramios dienos lauktų ir vystytojų, todėl dalies bendrovių likimas gali pakibti ant plauko.
„Vystytojams rizika yra tokia, kad išaugs jų parduodamo turto kaina. Augant kaštams ir konkuruojant, vystytojai negali branginti parduodamo turto, nes jo paprasčiausiai niekas nepirks, dėl to būtina išlaikyti tą protingą kainą. Tačiau jeigu paslaugos buvo perkamos brangiai, vadinasi, gali būti, kad pelnas nebus uždirbtas arba veikla apskritai užstrigs – nepavyks vykdyti investicijų, diegti inovacijų.
Yra rizika, kad tam tikros kompanijos tiesiog negalės pakelti šio spaudimo, matyt, bus ir bankrotų. Tuo metu didieji vystytojai turbūt nenukentės, nes tikėtina, kad jie turi stiprų kapitalo užnugarį“, – aiškino pašnekovas.
Statistikos departamento pranešime M. Statulevičius užsiminė, kad nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose pastebimas kainų didėjimas gali užsibūti iki rudens.
„Yra ženklų, kad galbūt iki rudens kainos stabilizuosis. Gal jos ims mažėti ir tokios įtampos rinkoje nebus.
Bet jeigu tokia situacija užsitęs, natūralu, kad didėjančios statybų sąnaudos iš pradžių persikels į rangos kontraktus, o vėliau – ir į sutartis su pirkėjais“, – tąkart sakė NT specialistas.
