Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.
„Nepaisant to, kad slaugytojų skaičius ir paklausa labai auga visoje šalyje dėl senėjančios visuomenės ir kitų aspektų, tačiau net ir buvę slaugytojai tęsti šio darbo nebepageidauja ir geriau renkasi nekvalifikuotą darbo pasiūlymą“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė I. Balnanosienė.
Jos teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje nuo sausio iki birželio sumažėjo 2,6 punkto iki 13,8 proc. Sparčiausiai – 5 punktais – mažėjo jaunimo nuo 16 iki 24 metų nedarbas. Tuo metu vyresnių žmonių nedarbas mažėjo 2 punktais.
Pasak tarnybos vadovės, dalis žmonių nebesirenka slaugytojo darbo, nes bijo susirgti ir užsikrėsti, o kai kurie vis dar nėra pasiskiepiję.
„Vyresnio amžiaus žmonės galėtų grįžti į darbo rinką, bet kiek apklausėme interviu ir konsultacijų metu vyresnio amžiaus žmones, 70 proc. jų neturi netgi pirmojo skiepo, nors gali būti aktyvūs ir darbingi“, – sakė tarnybos vadovė.
Tarnybos duomenimis, birželio 1 dieną šalyje buvo registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 35,8 tūkst. daugiau nei prieš metus. Pasak I. Balnanosienės, didžioji dalis iš 36 tūkst. darbo neteko per pandemiją.
„Tai reiškia, kad iki tol jie dirbo pagal darbo sutartį ir padidėjimas, palyginti su pernai, tokių žmonių yra apie 30 tūkstančių“, – sakė ji.
Bedarbių, dirbusių su terminuotomis sutartimis ir savarankiškai, per metus padaugėjo 3,5 tūkst. Tuo metu žmonių, kurie nedirbo dvejus ir daugiau metų ir niekada anksčiau nebuvo oficiliais bedarbiais, yra 37 tūkst. (pernai – 9,7 tūkst.).
Nuo praėjusių metų kovo iki šių metų balandžio išmokėta 210,4 mln. eurų darbo paieškos išmokų, subsidijų savarankiškai dirbantiems – 218,2 mln. eurų, o subsidijų už prastovas – 458,5 mln. eurų.
