nasa

Tik įsivaizduokite: trilijonų dolerių vertės tauriųjų metalų, iškastinio kuro ir gėlo vandens telkiniai. Ir visa tai kantriai laukia, kada kas nors ateis ir pasiims. Norinčių tas gėrybes pasiimti tikrai atsirastų. O štai tokių, kurie žinotų ir sugebėtų tai padaryti, dar nėra – kitaip tos gėrybės jau seniai būtų pradėtos eksploatuoti.

NASA darbuotojai, anksčiau laiko paskelbę vaizdo įrašą „Kodėl vakar nebuvo pasaulio pabaigos“, kai kuriems komentatoriams sukėlė dviprasmiškų minčių, praneša newsru.com. Į internetą tuzinu dienų anksčiau pateko įrašas, kuriame rodomi įvairūs mokslininkų komentarai, paneigiantys pasaulio pabaigų mitus. Įrašo išleidimu siekiama nuraminti žmones ir įteigti, kad jokios apokalipsės laukti nereikia.

Misijos „Apollo 17“ vadas Judžinas Sernanas (Eugene Cernan) kol kas yra paskutinis Mėnulyje lankęsis žmogus. Buvęs astronautas neseniai atskleidė Mėnulio paviršiuje palikęs vaizdo kamerą, nes tikėjosi, kad ją kada nors ras, parsigabens ir tyrimuose panaudos ateities astronautai. Legendinės vaizdo kameros „Hasselblad“ Mėnulyje fiksavo visus istoriniais tapusius įvykius. Tiesa, J. Sernano paliktoji kamera, kaip pripažino astronautas, nukreipta į dangų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė 2020 metais į Marsą siųsianti naują marsaeigį robotą, informuoja BBC. Robotas bus kuriamas „Curiosity“ marsaeigio, kuris Raudonojoje planetoje nusileido rugpjūtį, pagrindu. NASA tikisi naujajame robote panaudoti daugumą „Curiosity“ technologijų, kurios padėjo sėkmingai Marse esančiame Geilo krateryje nuleisti toną sveriantį marsaeigį.

Gali atrodyti, kad kosmoso tyrimų sritis yra tik didžiųjų valstybių reikalas, tačiau mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi ieškoti galimybių prisidėti prie žmonijos laimėjimų, teigia lietuvių kilmės NASA technologas Jonas Žmuidzinas. Ilgą laiką kosmoso tyrimuose dominavo dvi valstybės: Sovietų Sąjunga (vėliau Rusija) ir JAV.

Vilniuje rengiamoje kosmoso pramonės konferencijoje „SEMWO 2012“ pranešimą skaitys ir lietuvių kilmės profesorius Jonas Žmuidzinas iš Kalifornijos technologijos universiteto, prisidėjęs prie NASA marsaeigio „Curiosity“ kūrimo, pranešė konferencijos rengėjai.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ atliktas tyrimas rodo, kad Marso paviršiaus radiacijos spinduliavimo lygis beveik toks pat kaip ir žemoje Žemės orbitoje, praneša „Fox News“. Pradiniai spinduliuotės matavimai - tai pirmieji istorijoje atlikti tyrimai kitos planetos paviršiuje.

Kosminės spinduliuotės fonas Marso paviršiuje praktiškai atitinka tą, kuris yra žemomis orbitomis aplink Žemę skriejančiuose kosminiuose laivuose. Tai reiškia, kad radiacija Marse žmonėms nebūtų pavojinga, pranešė NASA. Pirmuosius spinduliuotės lygio matavimus Marso paviršiuje atlikę marsaeigio „Curiosity“ tyrimų grupės nariai konstatavo, kad jis nekelia pavojaus Marse kada nors išsilaipinsiančių žmonių gyvybei.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) davė nurodymą koduoti informaciją visuose nešiojamuose kompiuteriuose po to, kai buvo pavogtas dar vienas kompiuteris, skelbia BBC. Kol vyksta duomenų kodavimas, personalui draudžiama išnešti kompiuterius, kuriuose yra slaptos su NASA susijusios informacijos. Tai buvo nuspręsta po to, kai dingo kompiuteris, kuriame buvo „slaptos kiekvienam suprantamos informacijos“. Per pastaruosius metus įvyko ne vienas toks incidentas.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) davė nurodymą koduoti informaciją visuose portatyviniuose kompiuteriuose po to, kai buvo pavogtas dar vienas kompiuteris, skelbia BBC. Kol vyksta duomenų kodavimas, personalui draudžiama išnešti kompiuterius, kuriuose yra slaptos su NASA susijusios informacijos. Tai buvo nuspręsta po to, kai dingo kompiuteris, kuriame buvo „slaptos kiekvienam suprantamos informacijos“. Per pastaruosius metus įvyko ne vienas toks incidentas.

NASA kosminis aparatas „Messenger“ Merkurijaus paviršiuje nufotografavo kraterį, kurio viduje aiškiai matyti akis ir besišypsančias lūpas labai primenantys paviršiaus dariniai. Šis kosminis „šypsniukas“, panašus į labai populiarią kompiuterinę piktogramą, reiškiančią gerą nuotaiką, NASA interneto svetainėje buvo pateiktas kaip vadinamoji dienos nuotrauka, praneša „Space.

JAV Naconalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė apie sėkmingą vieno projekto, kuris vykdomas kartu su Europos kosmoso agentūra, įgyvendinimą. Šio projekto esmė – išbandyti interneto protokolą, kuriuo būtų galima palaikyti ryšį tarp Žemės ir kosmoso. Pati bandymų procedūra buvo gana paprasta: iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) reikėjo valdyti Žemėje esantį robotą.

NASA vėl puoselėja rimtas užmačias nuskraidinti astronautus į Mėnulį. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra jau kurį laiką planuoja kosminėje erdvėje už kitos Mėnulio pusės pastatyti kosminę stotį. Tai būtų savotiška atspirties bazė būsimoms žmonijos kelionėms į artimiausias kosmoso gelmes, o visų realiausia – 2025 m. planuojamai žmonių misijai į asteroidą.

Pirmieji JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ baigti tyrimai rodo, kad Marso uolienų mineralinė sudėtis yra panaši į Havajams būdingą išdžiūvusį vulkaninės kilmės bazaltinį gruntą, remdamasi NASA skelbia „RIA Novosti“. „Curiosity“ neseniai paėmė pirmąjį Raudonosios planetos grunto mėginį, kuris buvo ištirtas robote įmontuota diagnostine įranga „CheMin“. Gauti rezultatai rodo, kad „pirmojoje rentgeno spinduliais atliktoje analizėje Marse matyti išgryninti i...

Milžiniška audra, apėmusi Saturną prieš beveik dvejus metus, buvo dar galingesnė nei manė mokslininkai, rodo naujas tyrimas. Stebėjimai, atlikti NASA kosminiu zondo „Cassini“ (kuris pirmasis ir aptiko audrą 2010 metų gruodį) rodo, kad milžiniška Saturno audra temperatūrą planetos stratosferoje pakėlė 66 laipsniais aukščiau įprasto lygio.

Saulėje įvykęs X galingumo klasės žybsnis trumpam sutrikdė radijo ryšį Žemėje, pranešė NASA mokslininkai. Procesus Saulėje stebinčios kosminės observatorijos SDO (Solar Dynamics Observatory) programos mokslininkai pranešė apie spalio 22 dieną Saulės dėmės AR11598 rajone įvykusį žybsnį, kuris savo maksimalią fazę pasiekė vakar 03.22 val. GMT laiku. Pasak specialistų, tai buvo vienas galingiausių žybsnių pastaruoju metu: jo galia įvertinta X1.8 balų.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti kosminę misiją į asteroidą „Apofis“, kuris, kaip manoma, teoriškai kelia susidūrimo su Žeme 2036 metais pavojų. Maždaug 300 metrų skersmens asteroidas Nr. 99942 „Apofis“ tapo sensacija 2004 m., kai pasaulio žiniasklaida pranešė NASA specialistų skaičiavimų rezultatus: jie patvirtino egzistuojant 1 : 223 tikimybę, kad šis dangaus kūnas susidurs su Žeme 2029 metais.

Sensacingas pranešimas apie Marse tyrimus vykdančio NASA marsaeigio „Curiosity“ ant grunto aptiktą nedidelę polietileno skiautelę netrukus nuvylė nežemiškų civilizacijų egzistavimo teorijų entuziastus. NASA netruko paskelbti, kad „Curiosity“ MAHLI fotokamera nufotografuotas 1,3 cm polietelino gabalėlis veikiausiai yra paties marsaeigio įrangos izoliacinės medžiagos dalis.

Mėnulio uolienose randami stiklo rutuliukai leidžia manyti, kad Žemės palydovo paviršiuje matomas vanduo atsirado iš Saulės vėjo. Šie rezultatai parodo, kad ir kiti oro neturintys Saulės sistemos kūnai savo paviršiuje gali turėti vandens, teigia tyrėjai. Daugybę metų nesiliovė diskusijos, ar Mėnulyje buvo sušalusio vandens, ar ne. Neseniai atlikti tyrinėjimai patvirtino, kad Mėnulį išties drėkino vanduo, nors jo paviršius sausesnis nei bet kurios dykumos Žemėje, rašo SPACE.com.

Penktadienio rytą pro Žemę pralėks maždaug 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Netoli Žemės skriejančius dangaus kūnus stebinčių astronomų teigimu, asteroidas 2012 TC4 prasilenks su Žeme maždaug  88 000 kilometrų atstumu. Jis yra beveik 4 kartus mažesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio. Naujasis asteroidas buvo atrastas tik prieš savaitę. Jį spalio 4 dieną pirmieji pastebėjo „Pan-STARR“observatorijos Havajuose (JAV) darbuotojai.

Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) paleistas pirmas privačios JAV bendrovės „SpaceX“ krovinys, skelbia BBC. Raketa „Falcon“ su krovinine kosmoso kapsule „Dragon“ iš Gerosios vilties kyšulio pakilo 20.35 val. vietos laiku. „Dragon“ erdvėlaivis orbitos platformoje esantiems šešiems astronautams gabena 400 kilogramų maisto atsargų, drabužių ir bandymams skirtų detalių.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija planuoja 2019 m.  už Mėnulio pradėti kosminės bazės, kuri bus naudojama skrydžiams į Marsą, statybą. Ši bazė, kurioje gyventų JAV astronautai, bus už maždaug 443 200 kilometrų nuo Žemės. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja tik maždaug 370 km aukščio orbita, skelbia „Dailymail.co.

JAV aeronautikos ir kosmoso administracijos  (NASA) robotas „Curiosity“ Marse aptiko kažkada buvusios smarkios vandens srovės pėdsakus, pranešė NASA. Mokslininkai, remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, tiki, kad Raudonojoje planetoje kažkada tyvuliavo didžiuliai plotai vandens. Marsaeigio „Curiosity“ atsiųstos nuotraukos yra pirmos, kuriose užfiksuotos tokios uolienos, liudijančios, kad tekėjęs vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.

Kosminis teleskopas „Hubble“ padarė pačią giliausią Visatos nuotrauką astronomijos istorijoje, praneša BBC. Nuotrauka, pavadinta „eXtreme Deep Field“, užfiksavo galaktikas gilioje senovėje – tada, kai tik pradėjo šviesti žvaigždės. Tačiau tokią nuotrauką nebuvo lengva padaryti, kai kurie objektai fotografijoje yra labai tolimi ir blankūs. Dėl to teleskopą reikėjo nukreiptą į dangų laikyti ilgiau nei 500 valandų, kad būtų užfiksuota visa šviesa.

Kitas žingsnis NASA vykdomoje Marso planetos tyrimų programoje bus jos grunto mėginių ir akmenų parskraidinimas į Žemę. Apie tai pranešė NASA sudarytas patariamasis mokslininkų komitetas „Mars Program Planning Group“ (MPPG), kuriam pavesta įvertinti galimas būsimas NASA misijas į Marsą smarkaus kosminių programų finansavimo „karpymo“ sąlygomis.

NASA ir bendrovė „SpaceX“ pranešė apie reguliarių „Dragon“ skrydžių į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pradžią. Pirmasis iš jų numatomas spalio 7 dieną. Po sėkmingų privačios JAV bendrovės automatinio kosminio laivo „Dragon“ bandymų NASA nusprendė leisti „SpaceX“ teikti krovinių gabenimo į TKS paslaugas, sakoma NASA pranešime. „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ su kosminiu laivu „Dragon“ turėtų pakilti spalio 7 d. 19.34 val.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigis robotas „Curiosity“, praėjus daugiau nei mėnesiui po nusileidimo Raudonojoje planetoje, tirs pirmąjį Marso akmenį, rašo „The Telegraph“. „Curiosity“ projekto mokslininkas Džonas Grocingeris (John Grotzinger) sakė, kad marsaeigis iš viso jau nuvažiavo 290 metrų ir priartėjo prie savo kelionės tikslo - vietovės, kurioje susiduria trys skirtingi Marso paviršiai. Mokslininkas teigia, kad robotas įveikė jau pusę kelio.

JAV kosminis laivas „Endeavour“ trečiadienį pakilo į paskutinę tris dienas truksiančią kelionę su keliais tarpiniais sustojimais. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis netrukus po aušros pakilo iš Kenedžio kosminio centro Floridos valstijoje. Kosminio laivo pergabenimas turėjo įvykti pirmadienį, tačiau dėl prasto oro buvo atidėtas.

Remdamiesi JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ darytomis nuotraukomis, mokslininkai aptiko iki šiol aiškiausią įrodymą, kad Marso paviršiuje yra užšalusio anglies dvideginio, skelbia „RIA Novosti". Kad susidarytų užšalęs anglies dvideginis, žinomas kaip „sausas ledas“, reikalinga 125 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę temperatūra. Pranešimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“, pranešė NASA.

Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Jei pastarąjį mėnesį negyvenote kur nors po žeme – Žemėje ar Marse – ko gero, tikrai girdėjote apie marsaeigio „Cursiosity“ nusileidimą Marse ir pirmuosius jo nuotykius. Nors marsaeigis Raudonojoje planetoje dairysis ne pačios gyvybės, o gyvybei tinkamos aplinkos, prieš porą savaičių fizikos teoretikas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) CNN kanalui pareiškė neliktų nustebęs, jei Marse pavyktų rasti gyvybės pėdsakų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ pagaliau pajudėjo Marso paviršiumi, skelbia BBC. Šešiaratis robotas, kuris į Raudonąją planetą nusileido prieš dvi savaites, pajudėjo į priekį 4,5 metro, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę 120 laipsnių kampu ir pavažiavo atbuline eiga 2,5 metro. Manevrui atlikti buvo sugaištos penkios minutės, o dar dešimt prireikė užfiksuoti pirmąsias per istoriją roboto vėžes Marso paviršiuje. „Nieko nėra svarbiau.

Marsaeigio „Curiosity“, kuris išvakarėse sėkmingai perėjęs pirmuosius savo bandymus, Marse užfiksavo NSO judėjimą, praneša newsru.com. Pasirodę vaizdai jau spėjo sukelti tikrą ažiotažą, tačiau NASA ir ekspertai neskuba teigti, kad tai iš tiesų yra ateivių laivai. Tvirtinama, kad objektai, kuriuos daugelis palaikė kosmoso aparatais, yra tik dėmės ant vaizdų: visgi marsaeigis nuo Žemės yra nutolęs beveik 560 milijonus kilometrų.

NASA ir marsaeigis „Curiosity“ tęsia tyrimus Marse, o vietą, kurioje nusileido aparatas jie pavadino „Bradbury nusileidimu“, praneša newsru.com. Kaip praneša NASA atstovai, naujausi „Curiosity“ bandymai įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia puikiai. Tuo tarpu marsaeigio nusileidimo vietą mokslininkai pavadino „Bradbury nusileidimu“ („Bradbury landing“) JAV rašytojo-fantasto Ray'aus Bradbury garbei.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Praėjus vos dviem savaitėms po sėkmingo roboto „Curiosity“ nusileidimo Marse JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad 2016 metais į Raudonąją planetą siųs dar vieną robotą, skelbia BBC. Erdvėlaivis „InSight“, kitaip nei „Curiosity“, bus nevažinėjantis robotas. Savo instrumentais „InSight“ tirs Marso gelmes. Pasak mokslininkų, tai padės geriau suprasti, kaip susiformavo kietą paviršių turinčios planetos, tarp jų ir Žemė.

Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ ruošiasi tirti pirmąją uolieną, praneša BBC. „ChemCam“ lazerio bandymams atrinktas akmuo, gulintis prie pat „Curiosity“ nusileidimo vietos. Trumpas, bet itin galingas šviesos spindulys išgarins uolienos paviršių, taip atskleisdamas pagrindinę uolienos cheminę sudėtį. Nesitikima, kad bandymas turės didelės mokslinės vertės, tačiau jis turėtų parodyti, ar „ChemCam“ lazeris yra pasirengęs rimtam darbui. „Spėju, jog tai įprastas Marso bazaltas.

Marse rugpjūčio 6 dieną nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ jau persiuntė į Žemę pluoštą didelės raiškos nuotraukų, kuriose matomos nusileidimo vietos apylinkės. Pirmosios nuotraukos į valdymo centrą buvo persiųstos dar nepasiekus Marso paviršiaus: paviršių fotografavo specialiai tam skirta fotokamera, įrengta apatinėje marsaeigio dalyje.

Aplink Mėnulį skriejančio kosminio zondo LRO spektrometru mokslininkai pirmą kartą užregistravo helio dujų virš Mėnulio paviršiaus spektrą, pranešė NASA. Šis tyrimas papildė dar 1972 metais „Apollo-17“ astronautų Mėnulyje vykdyto LACE (Lunar Atmospheric Composition Experiment) eksperimento, kuriuo buvo tiriama itin retos Mėnulio atmosferos sudėtis, rezultatus.

Marso Gale'o krateryje nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ ruošiasi pirmajai bandomajai išvykai, kuri gali įvykti jau kitą savaitę. Pasak NASA atstovų, „Curiosity“ tyrimų programos inžinieriai 4 praėjusias dienas skyrė marsaeigio programinės įrangos pervedimui iš nusileidimo į darbo Marso paviršiuje režimą.

NASA paskelbė JAV mokslininkų, vykdančių aukštai Žemės atmosferoje vykstančio žaibavimo tyrimus, nufilmuotą vaizdo medžiagą. Visi esame matę žaibuojant, tačiau maždaug 80 kilometrų aukštyje virš Žemės pasirodantys raudonos ir melsvos spalvos blyksniai yra matomi tik iš orbitos arba dideliame aukštyje skrendančių lėktuvų. Tokie žymiai aukščiau už bet kokius audros debesis tvieskiantys žaibai mokslininkų vadinami „kaukais“ (angl. sprites), sakoma NASA pranešime.

Nesėkme baigėsi naujausias NASA, DARPA ir kitų JAV agentūrų bendromis pajėgomis kuriamo viršgarsinio orlaivio „X-51A Waverider“ bandymas. Bandomojo skrydžio virš Ramiojo vandenyno metu, mėginant pasiekti 6 kartus už garsą didesnį greitį, sugedo eksperimentinio aparato valdymo sistema. „X-51A Waverider“ buvo paleistas nuo bombonešio B-52 sparno, pakilus į 15 240 metrų aukštį.

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.

Jei neturite galimybės atvykti į Kenedžio kosmoso tyrimų centrą (Kennedy Space Center), dabar jį virtualiai aplankyti galima „Google Maps Street View“, ir net pamatyti daugiau, nei galėtų paprastas turistas. Galima pasivaikščioti cechais, kuriuose buvo surenkamos „Apollo“ ir „Saturn“ raketos-nešėjos, reaktyviniai varikliai ir net pastovėti paleidimo aikštelės viršuje. Kenedžio kosmoso tyrimų centras šią partnerystę su „Google“ sudarė 50 metų sukakties proga.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

Artimiausiomis naktimis, jei tik dangus bus giedras, galėsime grožėtis vadinamuoju žvaigždžių lietumi: kasmetinis meteorų perseidų srautas artimiausią parą pasieks savo aktyvumo viršūnę. Į meteorų perseidų lietų Žemė kasmet patenka liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Nakties danguje sušvintančios ir vėl išnykstančios žvaigždelės – tai įvairaus dydžio Žemės atmosferoje sudegantys meteoritai. Perseidais jie vadinami dėl to, kad nakties skliaute atrodo atlekiantys iš Persėjo žvaigždyno.

Rugpjūčio 23 dieną NASA turėtų paleisti į kosmosą du palydovus – dvynius. Šie itin gerai nuo kosminės radiacijos apsaugoti aparatai tirs Van Alleno radiacijos žiedus šalia Žemės. RBSP (Radiation Belt Storm Probes) pavadinti palydovai skverbsis per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdys šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus, praneša „Space.