nasa

NASA marsaeigis „Curiosity“ į Žemę persiuntė pirmąjį savo fotokamerų padarytą nuotraukų pluoštą. Mokslininkus nustebino stebėtinas Gale'o kraterio kraštovaizdžio panašumas į Kalifornijos dykumas. „Curiosity“ programos mokslininkai ir inžinieriai baigė tikrinti dvi marsaeigio navigacijos fotokameras, įrengtas vakar iškeltuose specialiuose laikikliuose.

Mokslininkai gauna vis daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad garbusis NASA zondas „Voyager 1“ netrukus paliks Saulės sistemą. Tyrėjai stebi tris parametrus, kurie padės nustatyti, kada 1977 metais paleistas aparatas pateks į tarpžvaigždinę erdvę. Kosminio aparato matavimai rodo, kad du iš trijų parametrų dabar kinta sparčiau nei bet kuriuo metu per pastaruosius 7 metus, rašo SPACE.com.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

Marse vakar nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ buvo kuriamas nenaudojant prototipų, pranešė bendrovė „Siemens“. Pasak jos atstovų, NASA inžinieriai naudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Pranešama, kad JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros specialistai viso „Curiosity“ proceso kūrimo metu naudojo „Siemens“ produkto gyvavimo ciklo valdymo programinę įrangą.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

JAV prezidentas Barackas Obama „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

Pirmadienį 8.32 val. Lietuvos laiku Marse, milžiniškame Gale'o krateryje, po 8 mėnesių skrydžio sėkmingai nusileido JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“). Kosminio aparato leidimąsi Marse tiesiogiai transliavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje, kurioje veikia „Curiosity“ misijos valdymo centras.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius. Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis.

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.

Pirmadienį Marse nusileis JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas, skelbia BBC. Robotas „Curiosity“ iš Žemės pakilo praeitų metų lapkritį ir jau beveik įveikė 560 milijonų kilometrų kelią. Erdvėlaivis turi ant Marso paviršiaus nusileisti iš anksto numatytoje vietoje. Ketvirtadienį NASA mokslininkai pranešė, kad erdvėlaivis labai arti tikslo. „Curiosity“ yra kompaktiška transporto priemonė, kurioje sukrauta daugybė Marso paviršiui tirti skirtų instrumentų.

Kosminis zondas „Dawn“ baigė pagrindinę asteroido Vesta tyrimų programą ir pasuko link kito savo kelionės tikslo – nykštukinės planetos Cereros, pranešė NASA. 2007 m. į kosmosą paleistas kosminis aparatas „Dawn“, skirtas dviejų didžiausių Saulės sistemos asteroidų Vestos ir Cereros (nuo 2006 m. ji laikoma nykštukine planeta) tyrimams, užbaigė pagrindinę Vestos tyrimų programos dalį.

Tiems, kam įdomus artimiausią pirmadienį Marse vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, yra gerų naujienų. „Universetoday.com“ rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku pradės tiesioginę keturių valandų trukmės transliaciją, kurią bus galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+". Tiesioginės transliacijos metu kalbės ir nusileidimo procedūrą komentuos mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai.

Prie Marso artėjantis NASA kosminis laivas su marsaeigiu „Mars Science Laboratory“ (MSL) sėkmingai atliko paskutinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą prieš kitą savaitę planuojama nusileidimą Raudonojoje planetoje. Pasak NASA atstovų, ši skrydžio korekcija buvo nedidelė: MSL gabenančio kosminio laivo raketiniai varikliai buvo įjungti tik 2 kartus, iš viso jie veikė 6 sekundes.

Dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi, patvirtino naujausios Mėnulio palydovo LRO nuotraukos. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Šeštadienį iš Japonijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakilo nepilotuojama raketa su daugiau nei penkias tonas sveriančiu kroviniu, remdamasi šalies erdvės tyrimų agentūra skelbia „RIA Novosti“. „H–2B“ raketa šeštadienį 11.06 val. vietos laiku pakilo iš pietinės Tanegašimos salos savaitei truksiančiam skrydžiui į TKS.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

Prasilenkimą su maždaug 3 futbolo aikščių ilgio potencialiai Žemei pavojingu asteroidu bus galima realiuoju laiku stebėti internetu. 2002 metais atrastas asteroidas 2002 AM31 arčiausiai Žemės atsidurs sekmadienį, liepos 22 dieną, skelbia „Space.com“. Prasilenkimas šįkart nesukels jokio pavojaus, nes asteroidas prasilenks su mūsų planeta maždaug 5,2 mln. kilometrų atstumu. Jis maždaug 13,7 kartų viršija nuotolį tarp Žemės ir Mėnulio, sakoma pranešime.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.

Nuo Grenlandijos ledyno atskilo ledkalnis, dvigubai didesnis už Manhateną, rodo NASA darytos palydovinės nuotraukos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti didžiulis ledo gabalas, atskilęs nuo Petermanno ledyno šiaurės vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Dar dvigubai didesnė ledo sala nuo jo atsiskyrė 2010 metais. Anot NASA, įtrūkimai ledyne buvo matyti jau nuo 2001 metų, o aplink ašigalį skriejantis „Aqua“ palydovas ledkalnio atskilimą stebėjo liepos 16–17 dienomis.

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime.

Niujorko aerokosmoso muziejus visuomenei ketvirtadienį pristatė naują eksponatą – daugkartinį erdvėlaivį „Enterprise“. „Intrepid“ Jūrų, oro ir kosmoso muziejus erdvėlaivį pastatė pakeliui prie lėktuvnešio „Intrepid“, prišvartuoto prie molo Manhatene. Eksponato pristatymo ceremonijoje dalyvavo NASA administratorius Charlesas Boldenas ir muziejaus vadovė Susan Marenoff-Zausner bei trys iš keturių pirmųjų „Enterprise“ pilotų. NASA šį daugkartinių kosminių laivų prototipą pastatė 1976 metais.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą. Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi.

Filmą sukūrė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. National Aeronautics and Space Administration, NASA) Goddardo kosminių skrydžio centro specialistai. Filmą galima atsisiųsti iš NASA svetainės.

NASA kosminis zondas „Cassini“ aptiko tvirtą vandenyno, esančio po ledine Saturno palydovo Titano paviršiaus pluta, egzistavimo įrodymą. Nagrinėdami „Cassini“  atliktų Titano tyrimų duomenis, šios NASA programos mokslininkai aptiko Titano paviršių dengiančio vandens ledo deformacijas, kurias galėjo sukelti poledinio vandenyno potvyniai ir atoslūgiai, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje pranešime.

Kol privačios kosminės bendrovės, tokios kaip „Excalibur Almaz“, pradės siūlyti „savaitgalio keliones“ aplink Mėnulį, kainuosiančias apie 155 milijonus dolerių, NASA paskubėjo pasiūlyti visiems norintiems nemokamą išvyką aplink jį. Tiesa, kol kas kompiuterio ekrane. NASA palydovo LRO nufilmuota vaizdo medžiaga supažindina virtualius turistus su didžiausiais Mėnulio krateriais, JAV astronautų Mėnulio paviršiuje paliktais pėdsakais, aprodo nematomąją Mėnulio pusę.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) Kennedy kosmoso centre  Floridoje pademonstravo būsimojo kosminio laivo „Orion“ korpusą. Skelbiama, kad išoriškai „Orion“ primena 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį NASA naudotus kosminius laivus „Mercury“ ir „Apollo“,  tačiau yra didesnis. Plačiausioje korpuso vietoje „Orion“  skersmuo siekia 5 metrus. 23 tonų masės „Orion“ korpusas pagamintas iš aliuminio.

Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti. Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Prakaitavimo dienos darbe baigėsi, teigia Bostone įsikūrusios kompanijos „Ministry of Supply“ atstovai. Ši bendrovė gamina aukštųjų technologijų marškinius, kurie reguliuoja kūno temperatūrą. Jų gamyboje naudojama NASA technologija, rašo „Forbes“. Rėmėjai pasitiki šia idėja: kompanija pasiekė savo užsibrėžtą tikslą „Kickstarter“ pagalba surinkti 30 tūkst. JAV dolerių (apie 82,8 tūkst. litų) verslo pradžiai. Tai jie padarė vos per penkias dienas nuo produkto pristatymo.

NASA mokslininkų 1977 metais paleistas erdvėlaivis „Voyager 1“ turėjo atlikti penkerių metų misiją ir nuskristi iki Jupiterio bei Saturno, bet po 30 metų „Voyager 1“ keliauja tolyn nuo Žemės, rašo „The Telegraph“. Kai erdvėlaivis išskris iš Saulės sistemos, jis pateks į tarpžvaigždinį kosmosą – erdvę, kuri skiria mūsų Saulės sistemą nuo likusios visatos. „Voyager 1“ taps pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, kuris išskris už Saulės sistemos ribų. Erdvėlaivis jau įveikė apie 17 milijardų kilometrų.

Praėjus parai po daugkartinio naudojimo kosmoso bepiločio lėktuvo „X-37B“ sugrįžimo iš penkiolikos mėnesių trukmės kelionės po orbitą, nenutyla ginčai apie šio amerikiečių aparato tikslus. Ekspertai siūlo keletą versijų, tačiau karininkai projekto detalių neatskleidžia, apsiribodami akivaizdžių faktų konstatavimu. Vis dėlto jie buvo pakankamai „draugiški“, kad paviešintų ekskliuzyvinius aparato nusileidimo vaizdus, praneša newsru.com.

Su zondu „Voyager“ dirbantys mokslininkai gauna daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad zondas netrukus pateiks į tarpžvaigždinę erdvę. NASA zondas, paleistas 1977 metais, Saulės sistemą gali palikti bet kuriuo metu, praneša BBC. Šiuo metu jis fiksuoja smarkų didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš tolimų sprogusių žvaigždžių ir atakuojančių aparatą, lygio padidėjimą. Mokslininkai numatė, kad taip nutiks. Tai dar vienas ženklas, kad „Voyager“ netrukus pasieks savo istorinį tikslą.

NASA gama spindulių diapazono kosminiu teleskopu „Fermi Gamma-ray Space Telescope“ užfiksavo ilgiausiai trukusį ir energingiausią per visą stebėjimų istoriją Saulės žybsnį. Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tokį kiekį gama spindulių, jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus skliauto objektu.

Mokslininkai sukūrė melodiją, kuri iš tiesų nežemiška. Jie kiekybinius duomenis iš dviejų mūsų galaktikos žvaigždžių pavertė regi-roko stiliaus muzika. Žvaigždes stebėjo planetas medžiojantis NASA kosminis teleskopas „Kepler“.  Džordžijos technologijos instituto Sonifikacijos laboratorijos mokslininkai duomenis pavertė garsu. To tyrėjų paprašė grupė „Echo Movement“, norėjusi vieną savo dainą praturtinti dangiška melodija, rašo SPACE.com.

Rytoj NASA planuoja iškelti į orbitą juodosioms skylėms tirti skirtą kosminį teleskopą „nuSTAR“. Trečiadienį iš Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) Ramiajame vandenyne 15.30 val. GMT laiku pakilęs JAV bendrovės „Orbital Sciences“ lėktuvas L-1011 „Stargazer“ maždaug 12 000 metrų aukštyje paleis šios bendrovės trijų pakopų raketą „Pegasus XL“ su NASA palydovu „nuSTAR“, pranešė „Space.com“. Raketa ir ją iškelsiantis lėktuvas į paleidimo vietą atgabenti dar praėjusią savaitę, sakoma pranešime.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Ši asteroido „Vesta“ animacija buvo sukurta iš nuotraukų, nufotografuotų iš kosminio zondo „Dawn“. Fotografuojama buvo iš skirtingų kampų, norint gauti kuo daugiau informacijos apie jo paviršių. Nauja NASA zondo „Dawn“ (Aušra) informacija padėjo atkurti gigantiško asteroido „Vesta“ paviršių. Tačiau jo spalvos nėra tikros ir atitinka skirtingą cheminę paviršiaus medžiagų sudėtį.

JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos. Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

NASA kartu su ESA pradėjo paruošimo ir treniruočių ciklą pilotuojamai misijai į asteroidus. Pasiruošimo cikle kol kas dalyvauja vienas astronautas iš ESA – Timas Peake'as. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, rašo britų interneto dienraštis „The Telegraph". Pilotuojamos misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę Žemei.

Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA. Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.

Vakuuminės lempos, kažkada buvusios pagrindiniu elementu radijo aparatuose, televizoriuose, siųstuvuose, radaruose ir kituose elektros prietaisuose, atrodė, tapo istorija jau prieš kelis dešimtmečius, ir išliko gal tik ypač aukštos klasės garso atkūrimo aparatūroje. Juos pakeitė puslaidininkiai elementai – pigesni, mažesni ir ekonomiškesni.

Kalifornijos bendrovės „SpaceX“ nepilotuojamas erdvėlaivis „Dragon“ sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė BBC. TKS įgulos nariai pasinaudoję stoties roboto ranka, pagavo erdvėlaivį „Dragon“ ir sėkmingai jį pritvirtino. Šeštadienį TKS įgulos nariai iškraus erdvėlaivio krovinį. „Dragon“ yra pirmasis į TKS nuskridęs komercinis erdvėlaivis. Iki šiol tokios misijos buvo vykdomos vyriausybės finansuojamais erdvėlaiviais.

Balandžio 22 dieną šiaurinėje Kalifornijos dalyje nukritęs meteoritas yra daug vertingesnis nei mokslininkai manė iš pradžių. Po to, kai balandžio 22 dieną buvo stebėtas dangumi lekiantis ugnies kamuolys, meteoritų ieškotojai rado uolos fragmentus, identifikuotus pagal išsilydžiusį nuo skriejimo atmosfera paviršių. NASA ir SETI Institutas, įsikūręs Mountain View, Kalifornijoje, taip pat sutelkė paieškos komandas iš maždaug 30 mokslininkų trapių juodų uolienų paieškai.