Pirmieji JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ baigti tyrimai rodo, kad Marso uolienų mineralinė sudėtis yra panaši į Havajams būdingą išdžiūvusį vulkaninės kilmės bazaltinį gruntą, remdamasi NASA skelbia „RIA Novosti“.
„Curiosity“ neseniai paėmė pirmąjį Raudonosios planetos grunto mėginį, kuris buvo ištirtas robote įmontuota diagnostine įranga „CheMin“. Gauti rezultatai rodo, kad „pirmojoje rentgeno spinduliais atliktoje analizėje Marse matyti išgryninti ir keliais atvejais – nauji mineralų tipai“, – sakė NASA tyrėjas.
„Mūsų komanda džiaugiasi šiais pirmaisiais mūsų įrangos rezultatais“, – sakė Davidas Blake'as iš NASA „Ames“ tyrimų centro Kalifornijoje.
Marso uolienas sudarančių mineralų nustatymas ir jų gausos įvertinimas yra svarbiausias misijos tikslas siekiant įvertinti anksčiau buvusias Raudonosios planetos aplinkos sąlygas, informuoja NASA.
„CheMin“ tyrimai atliekami rentgeno spinduliais, kurie taip pat yra naudojami geologų laboratorijose Žemėje.
„Šis metodas padeda tiksliau nustatyti mineralų tipus nei anksčiau Marse naudoti zondai“, – rašoma NASA tinklalapyje.
Per dvejus metus truksiančią „Curiosity“ misiją mokslininkai, naudodamiesi dešimčia mokslinių instrumentų, bandys išsiaiškinti, ar būtų įmanoma gyventi Marse ir ar anksčiau planetoje vyravusios klimato sąlygos galėjo būti tinkamos gyvybei egzistuoti.
