curiosity

Mokslo pasaulio akys dabar prikaustytos NASA programos „InSight“ roboto, nusileidusio ant Marso planetos ir turinčio pateikti daugiau duomenų apie šią mūsų kaimynę. Tačiau Marso tyrinėjimas tęsiasi daugiau nei 40 metų, ir jau dabar yra galimybė pasižvalgyti po šios planetos paviršių. Šiuos kadrus NASA gavo iš Marso orbitoje nuo 2006-ųjų besisukančios HiRISE kameros. 40 mln.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondas „InSight“, kainavęs 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) ir turintis tirti Marso seisminį aktyvumą, sėkmingai nusileido, pirmadienį pranešė kosmoso agentūra. „Nusileidimas patvirtintas“, – paskelbė skrydžių valdymo centro operatorė, o NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje mokslininkai pašoko iš savo vietų ir pradėjo džiaugsmingai šaukti ir glėbesčiuotis.

NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse. Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir, tuo pačiu, kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo. „InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius.

Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, sakoma pirmadienį paskelbtame moksliniame straipsnyje. Kai kuriose vietose deguonies kiekis galbūt būtų pakankamas primityviems daugialąsčiams gyvūnams, pavyzdžiui, pintims, mokslininkai rašo žurnalo „Nature Geosciences“ paskelbtoje studijoje.

NASA robotas Marse 3,5 mlrd. metų senumo uolienose aptiko daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“ – kol kas sudėtingiausių ten aptiktų organinių medžiagų, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai. Nepilotuojamas marsaeigis „Curiosity“ taip pat randa vis daugiau įrodymų apie sezonines metano Marse variacijas, rodančias, kad šių dujų šaltinis tikriausiai yra pati planeta ar galbūt jos gruntinis vanduo.

Marsaeigis „Curiosity“ per savo netrumpą karjerą padarė nemažai nuotraukų. Jos dažnai paviešinamos. Jas griebia astronomijos mėgėjai, mokslininkai ir šiais svajotojai. Šios nuotraukos taip pat domina nežemiškos gyvybės ieškotojus. Štai visai neseniai buvo pareikšta, kad Marse aptiktas tikrų tikriausias patrankos sviedinys, kuris niekaip negalėjo susiformuoti natūraliai. Objektas, kurio nuotrauka dalinasi marsiečių ieškotojai, iš tikrųjų atrodo neįprastai.

Sensacijų ieškotojai aptiko naujų marsaeigio „Curiosity“ nuotraukų ir jose įžvelgė įspūdingų dalykų. Jų teigimu, šios nuotraukos įrodo gyvybės Marse egzistavimą, rašoma britų tabloide „Express“. Neįprastai sudėtas, tačiau panašus į gigantiško žmogaus skeletas, buvo aptiktas vieno iš Marso kraterių nuokalnėje. Jį aptiko tyrinėtojas Keithas Laney’us. Jau daugelį metų jis sudarinėja įspūdingas Marso peizažų panoramas ir užsiima gyvybės Raudonojoje planetoje įrodymų paieškomis.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kosmoso agentūra NASA praneša, kad erdvėlaivis „Curiosity“ Marso paviršiuje rado nitrogeno, o tai leidžia manyti, kad šioje planetoje galėjo egzistuoti gyvybė. Tačiau kol kas neįmanoma patvirtinti, kad nitrogenas Marse atsirado dėl čia galbūt kažkada egzistavusių gyvų organizmų. Nepaisant to, „Curiosity“ komanda iki šiol jau buvo radusi įrodymų apie kitus ingridientus, reikalingus gyvybei – vandens ir organinių medžiagų. 2,5 mlrd.

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

Informacinių technologijų pažanga keičia pasaulį įvairiais, dažnai netikėtais būdais. Antai pastaruoju metu revoliucinius pokyčius išgyvena 3D spausdintuvų sritis. Kas galėjo pagalvoti, jog bus galima greitai ir patogiai atsispausdinti ne tik įvairiausius objektus, bet ir gyvus organus transplantacijai. Kita sritis, šiuo metu stovinti ant revoliucijos slenksčio – robotika.

Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įrodymai, kad raudonosios planetos Geilo krateryje telkšojo ežeras yra svarbesnis gyvybės įrodymas. Anot G. Kakaro neatsakytas klausimas, ar Marse galėjo egzistuoti gyvybė, yra aktualus jau daugelį metų nuo pat tada, kai su primityviais teleskopais Marse buvo pastebėti kanalai.

Vienas Marso kalnas galėjo susidaryti iš per ilgą laiką susikaupusių ežero nuosėdų, pranešė JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai, analizuojantys duomenis, siunčiamus Raudonojoje planetoje veikiančio kibernetinio zondo „Curiosity“. Ši išvada pagrįsta Eolidės kalno (Aeolis Mons), neoficialiai vadinamo Šarpo kalnu (Mount Sharp), apatinėje dalyje esančių uolienų analize. Tas kalnas stūkso Geilo kraterio viduryje.

Gauti Marse buvusios gyvybės įrodymai Mokslininkai išsiaiškino, kad Žemėje nukritusiame Tisinto  (Tissint) meteorite rasti organinių molekulių pėdsakai, greičiausiai yra biologinės kilmės. Atliktos analizės rezultatai atgaivina gyvybės egzistavimo Marse debatus, mano mokslininkai. Tisinto meteoritas nukrito 2011 metais, Maroko teritorijoje esančioje dykumoje. Sužinoję cheminę jo sudėtį, mokslininkai gana greit padarė išvadą, kad Tissinto kilmė marsietiška.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT.lt Europos kosmoso agentūros (ESA) Ministrų taryba antradienį balsuos dėl svarbių ateities projektų – naujų raketų-nešėjų kūrimo, planuojamos misijos į Marsą ir Tarptautinės kosminės stoties (TKS) likimo. Ši agentūra siekia tapti pirmaujančia institucija kosmoso srityje. Lietuva neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su ESA ir siekia tapti jos nare.

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link.

Beveik kasdien Marse siaučiantys smarkūs vėjai formuoja jo paviršių, stumdydami slenkančias kopas ir mesdami iššūkį tyrinėtojams, antradienį pranešė mokslininkai. Tam tikras vėjo poveikis šios Raudonosios planetos reljefui ir klimatui žinomas jau seniai. Jo sukeliamas dulkių audras astronomai gali stebėti iš Žemės. Tačiau duomenys apie jo stiprumą, dažnumą ir kilmę iki šiol buvo riboti.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje atrado pirmąjį per savo misiją meteoritą, ir tai – ne šiaip grumsto dydžio akmenėlis, skelbia „Space.com“. Greta jo rasti ir dar du panašaus kalibro „kosminiai sviediniai“ iš geležies. Neoficialiai „gulinčiu policininku“ (angl. – speed bump), o oficialiai Libanu (angl. – Lebanon) pavadintas meteoritas yra 2 metrų skersmens, o sudarytas iš geležies.

Šių metų balandžio 3 d. marsaeigio „Curiosity“ navigacinės fotokameros padaryta nuotrauka, kurioje ties horizonto riba užfiksuotas keistas dirbtinės šviesos šaltinis, sukėlė NSO ir sąmokslo teorijų gerbėjų pagyvėjimą interneto forumuose, tačiau prielaidos apie požeminę Marso civilizaciją ar NASA marsaeigį sekančius nežemiškos civilizacijos atstovus, regis, subliuško vos pasirodžiusios.

NASA zondas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) iš kosmoso nufotografavo visiškai šviežią kraterį, kuriam – apie 3 metus, informuoja „Space.com“. Naujojo kraterio fotografija daryta praėjusių metų lapkričio 19 d., nors JAV kosminė agentūra NASA ją paviešino tik vasario 5 d. Mokslininkai įsitikinę, kad šis krateris Marse atsirado kažkuriuo metu nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. gegužės. Šiuo laikotarpiu tame Marso paviršiaus regione darytos nuotraukos iliustruoja smarkius kraštovaizdžio pasikeitimus.

NASA paskelbė savo marsaeigio „Curiosity“ sausio 31 dieną padarytą nuotrauką, kurioje aptemusiame Marso danguje matoma Žemė. Ši fotografija buvo užfiksuota po saulėlydžio marsaeigio fotokamerai žvelgiant vakarų kryptimi virš Gale'o kraterio maždaug 7 valandą vakaro Marso laiku, sakoma NASA pranešime. Žemė joje atrodo kaip viena iš daugelio padangėje išryškėjusių žvaigždžių.

Kuo labiau didėja Marso paviršiaus nuotraukų, kurias į Žemę siunčia NASA marsaeigiai, duomenų bazė, tuo daugiau intriguojančių dalykų jose aptinkama. Marso paviršiaus nuotraukas akylai nagrinėja ne tik mokslininkai, bet ir daugybė entuziastų, kurie ne kartą yra sudrebinę internetą neįprastais savo atradimais.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ pažeidė priekinį ratą: pranešama, kad jį perrėžė aštrus akmuo Marso paviršiuje. Tai nutiko marsaeigiui važiuojant kopomis link  pagrindinio Gale'o kraterio, kurio vidinę dalį tyrinėja „Curiosity“, viršukalnės. Vienas šio marsaeigio ratas buvo pažeistas praėjusių metų rudenį, ir nuo to laiko NASA mokslininkai stengiasi nuolat fotografuoti „Curiosity“ ratus bei stebėti jų būklę. Marsaeigio ratai pagaminti iš aliuminio.

Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) medžiotojai yra tiek daug jų aptikę Žemėje, mūsų planetos kaimynystėje, Mėnulyje ir kitose planetose, kad naujausias pranešimas apie NASA kosminio aparato padarytoje nuotraukoje matomą NSO turbūt mažai ką benustebins. Šį sykį NSO aptiktas vienoje iš NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytų panoraminių nuotraukų. Į kadrą pateko Marso padangės sritis virš horizonto, kurioje aiškiai matomas kažkoks baltas objektas, praneša „Dailymail.co.

Didžiąją Jungtinių Valstijų ir Kanados dalį antradienį tebekaustė mirtinai pavojingas speigas, o kai kur dėl šios rekordinės šalčių bangos temperatūra buvo žemesnė negu Marso paviršiuje. Čikagoje taip atšalo, kad Linkolno parko zoologijos sode laikomą baltąją mešką, nesukaupusią riebalų atsargų kaip jos giminaičiai laisvėje, teko perkelti į šiltas patalpas. Kentukyje vienas pabėgęs kalinys pasiprašė atgal į kalėjimą, kad sušiltų, kai praleido naktį drebėdamas viename apleistame name.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje praleido jau beveik 1,5 metų ir nuriedėjo tik beveik 4,5 km. Nors jo ratai pagaminti iš aukštos kokybės aliuminio, jie nėra amžini. Praėjusią savaitę NASA ekspertai itin atidžiai apžiūrėjo marsaeigio ratų būklę. Ir buvo pritrenkti: tie 4,5 km Marso paviršiaus juos smarkiai suniokojo. Paties visureigio darytose savo „avalynės“ nuotraukose nesunkiai pamatysite skyles, kurias paliko aštrios Marso akmenų briaunos.

Kosminė spinduliuotė Marso paviršiuje nekelia didelio pavojaus būsimų pilotuojamų ekspedicijų į šią planetą dalyviams ir ilgalaikėms Marso kolonizavimo misijoms, pranešė NASA mokslininkai. Tokią išvadą jie priėjo analizuodami marsaeigio „Curiosity“ surinktus kosminės apšvitos lygio Marse duomenis.

Marsaeigis „Curiosity“ laikinai sustabdė mokslinius tyrimus, kol JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) inžinieriai patikrins jo elektros sistemoje aptiktą gedimą. Kosmoso agentūra trečiadienį pranešė, kad įtampos pokyčiai elektros sistemoje buvo aptikti sekmadienį, o inžinieriai mano, kad galėjo įvykti tam tikras trumpasis jungimas. Šešiaračio branduolinės energijos varomo marsaeigio darbo programa dėl visa pikta buvo sustabdyta.

Vienas NSO gerbėjas tikina, kad jis vienoje iš Marso nuotraukų pastebėjo akmenį labai primenantį suakmenėjusios iguanos fosiliją, rašo mirror.co.uk. Kosmoso entuziastas tyrinėjo Marsaeigio „Curiosity“ padarytas nuotraukas, kai nustebo išvydęs šokiruojantį vaizdą. Nuotraukoje matoma Marso paviršiuje esanti uoliena, labai panaši į iguaną. Vyras, nuotraukas įkėlė į socialinį tinklapį „YouTube“, kur NSO fanatikai pradėjo aptarinėti matomus vaizdus.

ISON kometa, kartais vadinama Šimtmečio kometa, šiandien pasieks Marsui artimiausią savo orbitos tašką. Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu. Pasak J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomo Carey M. Lisse, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas.

NASA marsaeigis „Curiosity“ iš Marso grunto paviršiaus paimtame mėginyje aptiko 2 proc. jo masės sudarančio vandens, pranešė marsaeigio mokslinės programos atstovai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Science“. Anksčiau NASA marsaeigiai vandens ledo buvo aptikę iš kelių centimetrų gylio paimtuose Marso grunto mėginiuose.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo atmosferoje neaptiko bent kiek didesnių metano dujų, liudijančių apie primityvios gyvybės egzistavimo šioje planetoje galimybę, pėdsakų. Tai mokslininkams užminė dar didesnę mįslę, nes metanas Marso atmosferoje jau ne kartą buvo užfiksuotas ir aplink jį skriejančiais kosminiais aparatais, ir Žemės astronominių observatorijų atliekamais stebėjimais, skelbia „Space.

ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“, jau artėja prie Marso. „Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu“, – pareiškė J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Carey M. Lisse. Pasak jo, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas.

NASA marsaeigiui „Curiosity“ pavyko užfiksuoti neįtikėtinas Saulės užtemimo akimirkas, matomas iš Raudonosios planetos. Anot astronomų, Saulę rugpjūčio 17 d. uždengė vienas iš mažyčių Marso palydovų – Fobas. Kaip matote iš pateiktų vaizdų, Fobas yra toks mažas, kad neuždengia visos Saulės. Fobas yra maždaug 22,5 kilometrų pločio. Manoma, kad abu Marso palydovai – Fobas ir Deimas – kadaise buvo asteroidai, rašo space.com.

„Curiosity“ kameros žvelgia ne tik į Raudonosios planetos paviršių, tačiau kartais pasižiūri ir į dangų. Marsaeigiui pavyko nufilmuoti pakankamai retą reginį – vienas Marso palydovas užtemdė kitą. Marsaeigis šių metų rugpjūčio 1 d. atliko 41 nuotrauką, kuriose užfiksuoti Marso mėnuliai. NASA specialistai fotografijas sumontavo į vieną vaizdo klipą, kuris trunka apie 30 sekundžių.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rugpjūčio 6 d. suėjo lygiai metai, kai amerikiečių sukonstruotas robotas „Curiosity“ („Smalsumas“) sėkmingai nusileido ant Marso paviršiaus. Raudonoji planeta jau seniai domino mokslininkus kaip toji, kurios sandara labai panaši į Žemės ir iš kurios galima sužinoti, kaip Visatoje atsiranda gyvybė ir kokių sąlygų jai reikia. Marsaeigio misija vadinama istorine, nes šis robotas pirmasis nuodugniai ieško gyvybės pėdsakų svetimoje planetoje.

Apie skrydį į Marsą žmonija svajoja jau seniai, ir, sprendžiant iš visko, svajos dar ilgai. Antra vertus, nors homo sapiens atstovo koja į Marsą dar nežengė, tačiau jos gruntu jau laksto žmonių sukurti robotizuoti marsaeigiai. Beje, rugpjūčio 6 d. sukaks lygiai metai, kai „Curiosity“ nusileido ant Marso paviršiaus. Žemiau pateiktame dviejų minučių vaizdo klipe matyti visas kelias, kurį įveikė marsaeigis Raudonosios Planetos paviršiumi.

NASA marseigis „Curiosity“ nufilmavo vieno iš nedidelių Marso mėnulių – Fobo – patekėjimą Raudonosios planetos dangaus skliaute, pranešė „Space.com“. Pranešama, kad birželio 28 dieną netrukus po saulėlydžio „Curiosity“ navigacijos fotokamera padarė 86 skliautu judančio Fobo nuotraukas. Iš jų sumontuotame vaizdo siužete Fobas matomas skriejant iš apatinės kadro centro pusės į viršutinę.

NASA paskelbė itin didelės raiškos Marso paviršiaus panoraminę nuotrauką, suteikiančią galimybę stipriai išdidinti matomą vaizdą ir tyrinėti Raudonosios planetos peizažo ypatumus apžiūrinėjant net menkiausias jo detales. Ši 1,3 GP raiškos nuotrauka sudaryta iš beveik 900 Marsą tyrinėjančio „Curiosity“ fotokamerų ( jų yra net 17) į Žemę persiųstų nuotraukų. Jos buvo sujungtos į vieną sudėtinį atvaizdą, kuriame matomas Gale'o kraterio regionas, sakoma NASA pranešime. „Ji (nuotrauka – red.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ pradeda naują savo tyrimų programos etapą. Jis baigia 6 mėnesius trukusius tyrimus nedideliame Gale'o kraterio rajone, mažesnėje nei futbolo aikštė vietovėje, ir netrukus pradės ilgą kelionę prie Aeolis Mons (arba Sharpo) kalno papėdės. „Curiosity“ nusileido Marse 2012 m. rugpjūčio 6 dieną ir nuo to laiko grunto bei uolienų tyrimus vykdė vadinamajame „Glenelgo“ rajone Gale'o kraterio lygumoje.

NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytas nuotraukas nagrinėjantys entuziastai eilinį kartą jose aptiko sensacingų objektų. Anksčiau į Marsą tiriančių marsaeigių fotokamerų objektyvus buvo patekę į augalus, durų rankenas, kaukoles, voveres, jūrų kiaulytes  panašių objektų, kurie, kaip vėliau paaiškėdavo, tebuvo optinė apgaulė. Šįkart šioje „Curiosity“ padarytoje fotografijoje, kurioje matyti akmenimis nusėta lyguma, vienas tinklaraštininkas iš Japonijos pastebėjo į driežą panašų gyvūną.

Mes jau pripratome, kad marsaeigiai į Žemę atsiunčia statines fotografijas, o kartais naujų kadrų tenka laukti gana ilgai. Tačiau kodėl gi nesudėjus jau dabar turimas nuotraukas į vieną vietą ir taip mėgautis gauta vaizdine medžiaga? Būtent taip ir pasielgė Karlas Sandfordas. Sumontuotos fotografijos leido gauti maždaug vienos minutės trukmės vaizdo klipą – visas fotografijas atsiuntė marsaeigis Curiosity. Dabar galite pamatyti tai, kas vyksta Marse, Curiosity akimis ir per trumpą laiką.

Marso planeta pirminę savo atmosferą prarado žiloje senovėje, kuomet milžiniškas dujų kiekis ištrūko į kosmosą, palikdamas tik nedidelį jų apvalkalą, mano NASA mokslininkai. Marsaeigis „Curiosity“ nustatė, kad dabartinėje Marso atmosferoje, kurios tankis prilygsta vos 1 proc.

NASA inžinieriai pranešė lokalizavę vieno iš dviejų marsaeigio „Curiosity“ kompiuterių sugedusios „flash“ atminties segmentą. Dabar jie galės naudoti šį kompiuterį kaip atsarginį, nes jo darbui bus naudojamos sveikos „flash“ kaupiklio sritys, sakoma NASA pranešime. Vasario pabaigoje NASA inžinieriai dėl įvykusio techninio gedimo buvo priversti perjungti „Curiosity“ valdymą iš pagrindinio kompiuterio į atsarginį: buvo konstatuotas „flash“ atminties sutrikimas.

Jeigu būtumėte Marse ir stovėtumėte šalia marsaeigio „Curiosity“, pamatytumėte štai tokią panoramą. Šią 4 miljardų pikselių raiškos nuotrauką iš 407 vaizdų, padarytų dviem „Curiosity“ fotoaparatais, sukūrė Andrejus Bodrovas, fotografas iš Estijos. Beje, marsaeigio fotokameros turi tik 2 megapikselių matricas, o tai nėra daug.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ mokslininkams užminė naują mįslę: pasirodo, lazerio, kuris naudojamas Marso uolienų cheminei sudėčiai tirti, pirmieji 5 impulsai duoda lygiai tokius pat rezultatus, nors tai ir neįmanoma. JAV Los Alamo nacionalinės laboratorijos mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl „Curiosity“ lazeris tyrimų metu visada iš pradžių pateikia tokį pat medžiagos cheminės sudėties rezultatą, nors būna tiriamos skirtingos uolienos.

NASA marseigio „Curiosity“ vasarį paimtų uolienų mėginių tyrimai atskleidė, kad tolimoje praeityje šioje planetoje buvo tinkamos sąlygos mikrobiologinei gyvybei palaikyti. „Curiosity“ už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje praėjusių metų rugsėjį aptiko išdžūvusio upelio vagą, pragręžė nuosėdines uolienas ir paėmė keletą mėginių. Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 3 milijardus metų Marsas turėjo tankią atmosferą, o jo paviršiuje egzistavo skysto vandens telkiniai.

NASA išjungė marsaeigio „Curiosity“ energijos sistemas laukdama, kol Marse nurims antradienį (kovo 5 d.) įvykusio vidutinio intensyvumo saulės žybsnio sukelta didelės energijos dalelių audra. Iš žvaigždės atskriejęs dalelių pliūpsnis komplikavo mokslininkų pastangas sugrąžinti robotizuotą tyrimų sistemą prie darbo po kompiuterinių sistemų gedimo, praneša „Space.com“. Tai – antras „Curiosity“ išjungimas per pastarąsias savaites.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jau ketvirtą parą veikia vadinamuoju „saugiu“ režimu: jis buvo priverstas nutraukti mokslinius tyrimus dėl penktadienį įvykusio vieno iš šio aparato kompiuterių sutrikimo. NASA inžinieriai perkrovė šį marsaeigio kompiuterį, tačiau paliko „Curiosity“ veikti saugiuoju režimu. Nors ryšys su Žeme ir toliau palaikomas, „Curiosity“ funkcionalumas yra apribotas. Jis laikinai nutraukė savo vykdomus tyrimus, pranešė NASA atstovai.

NASA mokslininkai, tiriantys pirmo gręžinio Marse mėginį, sako, kad raudonas tik planetos paviršius. Giliau pakapsčius galima rasti pilkų smilčių, tarp kurių – ir kalcio sulfatas. Radinys leidžia kalbėti apie paviršiuje kadaise tekėjusį vandenį. Apie ledą ir vandens garus Marse mokslininkai jau kalbėjo ne kartą, tačiau skysčių taip ir nerado. Vis dėlto praeityje padėtis, ko gero, buvo kitokia.