ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“, jau artėja prie Marso. „Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu“, – pareiškė J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Carey M. Lisse.
Pasak jo, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas. Skelbiama, kad ISON kometa danguje bus tokia ryški, kad ją galės fotografuoti Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“. Tačiau, pasak astronomo, geriausiai priartėjusią kometą „matys“ aplink Marsą skriejantis MRO palydovas.
Jame įrengtas galingas teleskopas, oficialiai vadinamas „HiRISE“ didelės raiškos fotokamera, kuria fotografuojamas Marso paviršius. Tačiau NASA mokslininkai mano, kad ISON planetos artėjimo metu „HiRISE“ reikėtų nukreipti į kosminę erdvę, kad būtų galima nufotografuoti kometos atmosferą ir uodegą, skelbia „Space.com“.
Pasak NASA atstovų, Marso palydovas MRO stebės kometą rugsėjo 29, spalio 1 ir 2 dienomis. Šių stebėjimų metu gauti duomenys padės NASA specialistams pasiruošti didžiausiam ISON kometos priartėjimui prie Marso spalio mėnesį.
Kometos ISON artėjimą prie Saulės stebės 16 NASA kosminių aparatų ir daugybė teleskopų, sakoma pranešime. ISON prasilenkimas su Marsu padės pasiruošti tokiems stebėjimams, sakoma pranešime. Lapkričio 28 dieną ISON kometa pasieks Saulei artimiausią savo orbitos tašką, arba perihelį. Tuo metu ji bus vos už 1,2 mln. kilometrų nuo mūsų žvaigždės paviršiaus.
Astronomai mano, kad jei ISON kometos branduolys yra didesnis nei 0,5 km, ji turėtų atlaikyti pasimatymą su Saule. Jei kometos branduolio nesuplėšys Saulės gravitacija, manoma, ji gali tapti tikra „šimtmečio kometa“, švytinti danguje taip ryškiai, kad Žemėje ją bus galima matyti net ir dienos metu. ISON kometa gali prilygti 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma ir dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu.
Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis. Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės.
ISON kometai artėjant prie Saulės ji vis labiau šyla. Ją stebintys mokslininkai tikisi netrukus tiksliai sužinoti kometos sudėtį, nes skirtingos medžiagos kaisdamos garuoja skirtingais atstumais nuo Saulės.
Skelbiama, kad ISON kometą plika akimi bus galima įžiūrėti spalio mėnesį. Prieš aušrą ji bus matoma Liūto žvaigždyne. Spalio 16 dieną kometa pasirodys visai šalia Marso ir ryškios Regulo žvaigždės, tad bus nesunku nustatyti jos buvimo vietą. Lapkritį ISON kometos ryškis gali pasiekti 3 magnitudes, kuomet ji labai priartės prie ryškios Spikos žvaigždės Mergelės žvaigždyne. Pačios įspūdingiausios stebėti bus kelios dienos ISON labiausiai artėjant prie Saulės. Tuomet jos ryškumas bus pats didžiausias.
Po perihelio sukdama į šiaurę ISON gruodžio mėnesį bus matoma danguje ir po saulėlydžio, ir prieš saulėtekį. Kokio ryškumo ji bus ir kaip ilgai danguje bus matoma jos uodega, astronomai dar negali pasakyti, tačiau tikisi, kad šios kometos pasirodymas taps labai įspūdingu ir nepamirštamu dangaus reginiu.
