hirise

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) Raudonosios planetos paviršiuje pastebėjo didžiulį naujų kraterių spiečių. Astronomai tvirtina, jog jo pakraštyje esantis didysis masyvo krateris šiuo metu – didžiausias tokio tipo krateris Saulės sistemoje, informuoja space.com. Didžiojo kraterio šiame spiečiuje skersmuo – 49 metrai. Tai yra didžiausias naujas smūginis krateris Saulės sistemoje.

Entuziastai iš Rusijos NASA padarytose didelės raiškos Marso paviršiaus nuotraukose ieško prieš 40 metų Marse mįslingai pradingusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato „Mars-6“, praneša „MySLO.ru“. „Mars-6“ Marse nusileido 1974 m. kovą, tačiau likus vos 0,3 sekundės iki planuojamo minkšto nusileidimo laiko dėl iki šiol nenustatytų priežasčių nutraukė ryšį su Žeme. Minimos kelios galimos šio kosminio zondo avarijos priežastys.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) didelės raiškos fotokamera „HiRISE“ nufotografavo įspūdingai atrodančias V formos smėlio kopas. Šioje nuotraukoje, kuri buvo padaryta 2013 m. gruodžio 30 d., matomos tamsios smėlio kopos, kurios tarsi paukščių būrys „juda“ Marso lyguma. Pasak šią nuotrauką dabar paskelbusių MRO „HiRISE“ programos mokslininkų, tokios keistos išvaizdos kopas suformavo oro srautų judėjimas.

ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“, jau artėja prie Marso. „Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu“, – pareiškė J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Carey M. Lisse. Pasak jo, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas.

Nors praeityje Marsas buvo drėgnesnis ir šiltesnis, ši planeta ir mūsų dienomis gali būti vis dar tinkama mikrobiologinei gyvybei, mano JAV mokslininkai.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Mokslinės fantastikos, astronomijos ir sąmokslo teorijų gerbėjų vaizduotę vis tebekaitina Marso paviršiuje aptiktas taisyklingos formos objektas, pramintas Marso monolitu. Šį mįslingą objektą viename kanjone Marinerio slėnio (Valles Marineris) prieigose 2008 m. nufotografavo aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos „HiRISE“ fotokamera.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Jauname Marso krateryje, esančiame vidutinėse planetos šiaurės pusrutulio platumose, Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) aptiko vandens ledo, pranešė NASA. Nuotraukos buvo padarytos šių metų liepos 6 ir 7 dienomis. Mokslininkai mano, kad maždaug 6 metrų skersmens krateris šiame Marso rajone atsirado palyginti neseniai, maždaug tarp 2004 m. balandžio ir 2010 m. sausio, teigiama pranešime.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) užfiksavo, kaip nuo 700 metrų aukščio šlaito šiauriniame planetos regione nuslinko lavina. MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“ užfiksavo mažiausiai tris atskirus dalelių debesis, pakilusius į kelių dešimčių metrų aukštį virš šlaito, skelbiama „HiRISE“ programos svetainėje. Čia pat galima pamatyti didelės raiškos šio regiono nuotrauką.

Žiūrint į šias aplink Marsą skriejančio NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos kamera „HiRISE“ padarytas nuotraukas, svarbu nepamiršti, kad tai ne kino režisieriaus ar dailininko fantazijos vaisius. Tai „plika“ dokumentika, leidžianti pažvelgti į už daugiau nei 55 milijonų kilometrų nuo mūsų esantį kitą pasaulį.

Marsą tiriantis kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ už maždaug 300 kilometrų nuo jo šiaurės ašigalio nufotografavo į spygliuočių medžių giraites panašius objektus. Pasak NASA atstovų, šio kosminio zondo didelės raiškos kamera „HiRISE“ padarytoje nuotraukoje matyti ant Marso paviršiaus kalvų iškilusių spygliuočių medžių giraitės, tačiau mokslininkai perspėja, kad tai tik optinė iliuzija. Iš tikrųjų medžio formos dariniai tėra sušalusiu anglies dvideginiu padengtos smėlio kopos.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ planetos paviršiuje nufotografavo angas, vedančias į tunelio pavidalo darinius. Neseniai panašus „šulinys“ buvo pastebėtas ir Mėnulyje. Tyrinėdamas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas ir į Žemę perduotas nuotraukas, JAV Geologijos tarnybos fizikas Glenas Cushingas Arsia Mons ugnikalnio rajone aptiko kelias atviras paviršiaus angas. NASA nuotr.

Aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter (MRO)“ programos mokslininkai paskelbė naujas „HiRISE“ vaizdo kamera padarytas Raudonosios planetos nuotraukas. Didelės raiškos „HiRISE“ (High Resolution Imaging Science) fotokamera – elektroninis vaizdo fiksavimo prietaisas, sujungtas su 50 cm skersmens optiniu teleskopu. Jo optika leidžia pasiekti itin aukštą nuotraukų kokybę – iš daugiau nei 300 kilometrų aukščio paviršiuje galima įžiūrėti iki 30 centimetrų dydžio objektus.

Marsą tiriantis JAV kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) penkiuose vidutinėse planetos platumose esančių kraterių aptiko ledo, pranešė NASA. Žurnale „Science“ pristatyto atradimo autoriai  nagrinėjo MRO didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas naujų kraterių Marso paviršiuje nuotraukas. Viename iš jų buvo pastebėta balta dėmė. Atlikus jos spektroskopinę analizę ir stebint ilgainiui besikeičiančią spalvą, buvo nustatyta, kad tai švaraus vandens ledo sankaupa. Marsas.

NASA mokslininkai pranešė įminę Marso paviršiuje aptikto objekto, panašaus į filme „2001 m. kosminė odisėja“ pavaizduotą monolitą, mįslę. Marso monolitas. Kairėje – originali „Mars Reconnaissance Orbiter“ nuotrauka, dešinėje – išdidintas „monolitas“. NASA/JPL/Arizonos universiteto nuotr.

Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai, analizuodami Marsą tiriančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ nuotraukas, aptiko milžiniško išdžiūvusio ežero pėdsakus. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Senovinio ežero Marse rekonstrukcija. "Scanpix" nuotr.

NASA ir Arizonos valstijos universiteto (JAV) specialistai kreipėsi į visuomenę prašydami padėti ieškoti Marso paviršiaus nuotraukose 1999 m. sudužusio kosminio zondo „Mars Polar Lander“ (MPL) liekanų. Marso paviršiaus dalį, kurioje, kaip manoma, yra didžiausia tikimybė jas aptikti, nufotografavo aplink Marsą besisukantis palydovas „Mars Reconnaisance Orbiter“, kuriame įrengta Arizonos universitete sukurta didelės raiškos „HiRISE“ (High Resolution Imaging Science Experiment) kamera.

Aplink Marsą besisukantis NASA kosminis zondas „Mars Reconaissance Orbiter“ (MRO) į Žemę perdavė dvi labai kokybiškas didžiausio Raudonosios planetos palydovo Fobo nuotraukas, pranešė BBC. Nuotraukose itin gerai matomas didžiausias Fobo paviršiaus objektas – 9 km pločio Stickney krateris. Jose taip pat matyti kraterių grandinės ir paviršiaus įdubos, dėl kurių kilmės vyksta mokslininkų debatai. MRO buvo išvestas į Marso orbitą 2006 m. kovą.

NASA paskelbė Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą į Marsą paleisto kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ „HiRISE“ kamera. Nuotrauka padaryta 142 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės. Vaizdo mastelis – 142 kilometrai viename pikselyje.