curiosity

Marso meteoritas, rastas Antarktidos lede, leidžia manyti, kad raudonosios planetos paviršiuje yra daugybė chemikalų, panašių į tuos, kurie dedami į namuose naudojamą baliklį. Tai padidina tikimybę, kad anglies turinčius junginius (reikšmingus gyvybės indikatorius) galėjo suardyti cheminės reakcijos. Taigi ieškant praeities Marso gyventojų, reikėtų kastis giliau. „Mes spėjame, kad galbūt neįmanoma Marso paviršiuje rasti organinių junginių.

Gyvybės Saulės sistemoje ieškantys mokslininkai mano, kad vienas iš Jupiterio palydovų Europa, kurioje yra vandenynas, teikia daugiau vilčių nei dykumų dengiamas Marsas, į kurį dėmesį šiuo metu sutelkusi JAV vyriausybė. „Europa – labiausiai tikėtina vieta Saulės sistemoje, be Žemės, kurioje gali būti gyvybė“, – teigė planetų mokslininkas Robertas Pappalardo iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo paviršiuje nufotografavo šviesą atspindinį, į metalinį panašų objektą, kuris primena seną durų rankeną ar dangčio ornamentą. Tačiau nuotrauką gerai išnagrinėję mokslininkai priėjo išvadą, kad tai nėra kada nors Marse gyvenusios civilizacijos buities pėdsakas: pasak jų, tai tiesiog akmeninis uolos fragmentas, kuriam vėjas suteikė įdomų pavidalą, skelbia „Space.

Marsą tiriančio NASA marsaeigio „Curiosity“ programos mokslininkai dar negali pasakyti, kas iš tikrųjų galėtų būti marsaeigio nufotografuotas keistas gėlės žiedo objektas numatytoje „Curiosity“ tyrimų vietoje. Keistos formos objektas Marso paviršiuje buvo nufotografuotas gruodžio mėnesį, tačiau iki šiol mokslininkai spėlioja, kas tai galėtų būti, skelbia „Space.com“. Tačiau kad ir kaip būtų, NASA tyrėjai tvirtina, kad šis objektas – ne biologinės kilmės.

Dviejų naujų eksperimentų rezultatai byloja, kad užkrėsti Marsą žemiškais mikrobais būtų labai nesudėtinga. Pasirodo, ištvermingų, įvairiausioms aplinkos negandoms atsparių ir net Marse išgyventi galinčių bakterijų apstu visur – pradedant žmogaus oda, baigiant augalų šaknų sistemomis. Šis atradimas sustiprina nežemiškos gyvybės teorijas, tačiau galbūt dar svarbesnis jis yra kitu – planetų apsaugos nuo žemiškųjų mikrobų – aspektu.

Аmerikiečių marsaeigis „Curiosity“ nufotografavo keistą objektą ant planetos paviršiaus – stebėtojai tuojau jį pavadino „Marso gėlyte“, nors NASA ekspertai kol kas negali pasakyti, kas pateko į kamerų objektyvų akiratį. Objektas aptiktas Marso srityje „Yellowknife Bay“, kur „Curiosity“ fotografavo planetos panoramą 360 laipsnių spinduliu. Vienoje iš nuotraukų ir užfiksuota anomalija, kuri veikiai buvo pavadinta „gėlyte“. Be to, sprendžiant iš nuotraukos, sumaigyta.

Higgso bozono – elementariųjų subtatominių dalelių, ir kvazi dalelių, žmogaus „Deniso genomo“ atskleidimas, naujos žinios apie neutrinų savybes ir „Curiosity“ nusileidimas Marse užima pirmąsias vietas didžiausių 2012 metų mokslo pasiekimų reitinge, kurį sudarė žurnalas „Science“. Pirmoji vieta atiteko Higgso bozonui – atradimui, padarytam pasitelkus didįjį hadronų kolaiderį (DHK), su kuriuo jau kelerius metus dirbantys mokslininkai vykdo vadinamąjį „Didžiojo sprogimo“ eksperimentą.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė 2020 metais į Marsą siųsianti naują marsaeigį robotą, informuoja BBC. Robotas bus kuriamas „Curiosity“ marsaeigio, kuris Raudonojoje planetoje nusileido rugpjūtį, pagrindu. NASA tikisi naujajame robote panaudoti daugumą „Curiosity“ technologijų, kurios padėjo sėkmingai Marse esančiame Geilo krateryje nuleisti toną sveriantį marsaeigį.

Tirdamas Marso grunto mėginius marsaeigis „Curiosity“ aptiko organinių medžiagų „signalą“, tačiau NASA abejoja, ar šie junginiai tikrai yra marsietiškos kilmės. Metiniame Amerikos geofizikų draugijos susirinkime San Franciske (JAV) NASA marsaeigio „Curiosity“ SAM (Sample Analysis at Mars) cheminės laboratorijos programos vadovas Paulas Mahaffy pareiškė, kad tirtuose Marso grunto mėginiuose SAM nerado jokių patikimų organinių junginių egzistavimo įrodymų.

NASA atstovai bando sumažinti ažiotažą, kilusį po prieš savaitę marsaeigio „Curiosity“ misijos mokslinio vadovo Johno Grotzingerio pasakytų žodžių apie mokslinio instrumento SAM (Sample Analysis at Mars) atlikto Marso paviršiaus grunto tyrimo pirminius rezultatus. J. Grotzingeris tada pareiškė, kad „šie duomenys turėtų patekti į vadovėlius“, nes šis atradimas gali būti istorinės svarbos.

Vilniuje rengiamoje kosmoso pramonės konferencijoje „SEMWO 2012“ pranešimą skaitys ir lietuvių kilmės profesorius Jonas Žmuidzinas iš Kalifornijos technologijos universiteto, prisidėjęs prie NASA marsaeigio „Curiosity“ kūrimo, pranešė konferencijos rengėjai.

Marsaeigis „Curiosity“, tirdamas Marso grunto cheminę sudėtį, padarė istorinės reikšmės atradimą, pranešė NASA mokslininkai. Ką būtent marsaeigis atrado, kol kas neskelbiama. Manoma, kad „Curiosity“ cheminė laboratorija grunto mėginyje galėjo aptikti organinių medžiagų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ atliktas tyrimas rodo, kad Marso paviršiaus radiacijos spinduliavimo lygis beveik toks pat kaip ir žemoje Žemės orbitoje, praneša „Fox News“. Pradiniai spinduliuotės matavimai - tai pirmieji istorijoje atlikti tyrimai kitos planetos paviršiuje.

Menininko Berndnaut Smilde'o kambarinis debesis – ne kompiuterinis triukas. Tam, kad viduryje kambario atsirastų nuostabus baltas debesėlis, reikalingas kruopštus pasirengimas, rašo žurnalas „Time“, kuris šį kūrinį pripažino vienu iš geriausių metų išradimų. Žurnalas „Time“ B. Smilde dirbtinį debesį išrinko tarp geriausių 2012 metų išradimų. Tam, kad jis taptų tikrove, būtinas smulkmeniškas pasirengimas. Kambario temperatūra, drėgnumas, šviesos intensyvumas – viskas turi būti apskaičiuota.

Kosminės spinduliuotės fonas Marso paviršiuje praktiškai atitinka tą, kuris yra žemomis orbitomis aplink Žemę skriejančiuose kosminiuose laivuose. Tai reiškia, kad radiacija Marse žmonėms nebūtų pavojinga, pranešė NASA. Pirmuosius spinduliuotės lygio matavimus Marso paviršiuje atlikę marsaeigio „Curiosity“ tyrimų grupės nariai konstatavo, kad jis nekelia pavojaus Marse kada nors išsilaipinsiančių žmonių gyvybei.

Po sėkmingo marsaeigio „Curiosity“ nuleidimo rugpjūtį NASA nariai drauge su viso pasaulio mokslo entuziastais dar tik vylėsi, kad už 250 milijonų kilometrų esančioje planetoje apsilankęs robotas neužges ir kartu neužgesins mokslininkų vilčių. Tačiau šiandien, praėjus keletui mėnesių, jie gali lengviau atsikvėpti – marsaeigis „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) įvykdė savo pirmąsias užduotis.

Pirmieji JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ baigti tyrimai rodo, kad Marso uolienų mineralinė sudėtis yra panaši į Havajams būdingą išdžiūvusį vulkaninės kilmės bazaltinį gruntą, remdamasi NASA skelbia „RIA Novosti“. „Curiosity“ neseniai paėmė pirmąjį Raudonosios planetos grunto mėginį, kuris buvo ištirtas robote įmontuota diagnostine įranga „CheMin“. Gauti rezultatai rodo, kad „pirmojoje rentgeno spinduliais atliktoje analizėje Marse matyti išgryninti i...

Žmonija jau ilgai svajoja įkelti koją į Marsą, tačiau ant kojų esantys batai gali sutrypti bet kokias gyvybės formas, egzistuojančias raudonojoje planetoje. Kiekvieną astronautą, kuris nusileis Mase, lydėtų gausus 100 trilijonų mikrobų būrys. Šis „mikrobiomas“ kartu su žmonėmis evoliucionavo ne vieną erą ir jis atlieka ne vieną funkciją, pavyzdžiui, padeda žmonėms virškinti maistą ar atbaido ligas sukeliančias bakterijas.

Sensacingas pranešimas apie Marse tyrimus vykdančio NASA marsaeigio „Curiosity“ ant grunto aptiktą nedidelę polietileno skiautelę netrukus nuvylė nežemiškų civilizacijų egzistavimo teorijų entuziastus. NASA netruko paskelbti, kad „Curiosity“ MAHLI fotokamera nufotografuotas 1,3 cm polietelino gabalėlis veikiausiai yra paties marsaeigio įrangos izoliacinės medžiagos dalis.

Marso robotas „Curiosity“ Raudonojoje planetoje rado iki šiol nežinomą uolienos rūšį. Šis radinys skiriasi nuo kitų akmenų Marse, nes jo sudėtyje yra daugiau natrio ir kalio, teigia mokslininkai. Rastas akmuo labiau panašus į vulkaninę uolieną Žemėje, kokių randama, pavyzdžiui, Havajuose. „Curiosity“ piramidės formos objektą pirmą kartą savo ranka palietė prieš dvi savaites ir, be kita ko, tyrė jį lazeriu. Akmens amžius neaiškus. Radinio reikšmė dar nežinoma.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

JAV aeronautikos ir kosmoso administracijos  (NASA) robotas „Curiosity“ Marse aptiko kažkada buvusios smarkios vandens srovės pėdsakus, pranešė NASA. Mokslininkai, remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, tiki, kad Raudonojoje planetoje kažkada tyvuliavo didžiuliai plotai vandens. Marsaeigio „Curiosity“ atsiųstos nuotraukos yra pirmos, kuriose užfiksuotos tokios uolienos, liudijančios, kad tekėjęs vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.

Praėjus šešioms savaitėms po savo nusileidimo Raudonojoje planetoje Marso robotas „Curiosity“ atsiuntė į Žemę šimtus saulės užtemimo nuotraukų, praneša agentūra AP. Kai vienas iš dviejų Marso mėnulių trečiadienį lėtai pradėjo slinkti pro saulę, „Curiosity“ savo kameras nukreipė į dangų, kad nufotografuotų šį reiškinį. Saulės užtemimai Marse yra dažnesni nei Žemėje, nes aplink Marsą mažesniu atstumu ir greičiau sukasi du mėnuliai nei mūsų mėnulis aplink Žemę.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigis robotas „Curiosity“, praėjus daugiau nei mėnesiui po nusileidimo Raudonojoje planetoje, tirs pirmąjį Marso akmenį, rašo „The Telegraph“. „Curiosity“ projekto mokslininkas Džonas Grocingeris (John Grotzinger) sakė, kad marsaeigis iš viso jau nuvažiavo 290 metrų ir priartėjo prie savo kelionės tikslo - vietovės, kurioje susiduria trys skirtingi Marso paviršiai. Mokslininkas teigia, kad robotas įveikė jau pusę kelio.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ iš Marso į Žemę atsiuntė atvirukus primenančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti vaizdai net patiems mokslininkams paliko neišdildomą įspūdį, praneša „CBS News“. Pirmadienį paviešintose nuotraukose matyti sluoksniuotas ir kalnuotas planetos paviršius bei Geilo krateris.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ pagaliau pajudėjo Marso paviršiumi, skelbia BBC. Šešiaratis robotas, kuris į Raudonąją planetą nusileido prieš dvi savaites, pajudėjo į priekį 4,5 metro, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę 120 laipsnių kampu ir pavažiavo atbuline eiga 2,5 metro. Manevrui atlikti buvo sugaištos penkios minutės, o dar dešimt prireikė užfiksuoti pirmąsias per istoriją roboto vėžes Marso paviršiuje. „Nieko nėra svarbiau.

Marsaeigio „Curiosity“, kuris išvakarėse sėkmingai perėjęs pirmuosius savo bandymus, Marse užfiksavo NSO judėjimą, praneša newsru.com. Pasirodę vaizdai jau spėjo sukelti tikrą ažiotažą, tačiau NASA ir ekspertai neskuba teigti, kad tai iš tiesų yra ateivių laivai. Tvirtinama, kad objektai, kuriuos daugelis palaikė kosmoso aparatais, yra tik dėmės ant vaizdų: visgi marsaeigis nuo Žemės yra nutolęs beveik 560 milijonus kilometrų.

NASA ir marsaeigis „Curiosity“ tęsia tyrimus Marse, o vietą, kurioje nusileido aparatas jie pavadino „Bradbury nusileidimu“, praneša newsru.com. Kaip praneša NASA atstovai, naujausi „Curiosity“ bandymai įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia puikiai. Tuo tarpu marsaeigio nusileidimo vietą mokslininkai pavadino „Bradbury nusileidimu“ („Bradbury landing“) JAV rašytojo-fantasto Ray'aus Bradbury garbei.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Praėjus vos dviem savaitėms po sėkmingo roboto „Curiosity“ nusileidimo Marse JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad 2016 metais į Raudonąją planetą siųs dar vieną robotą, skelbia BBC. Erdvėlaivis „InSight“, kitaip nei „Curiosity“, bus nevažinėjantis robotas. Savo instrumentais „InSight“ tirs Marso gelmes. Pasak mokslininkų, tai padės geriau suprasti, kaip susiformavo kietą paviršių turinčios planetos, tarp jų ir Žemė.

Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ ruošiasi tirti pirmąją uolieną, praneša BBC. „ChemCam“ lazerio bandymams atrinktas akmuo, gulintis prie pat „Curiosity“ nusileidimo vietos. Trumpas, bet itin galingas šviesos spindulys išgarins uolienos paviršių, taip atskleisdamas pagrindinę uolienos cheminę sudėtį. Nesitikima, kad bandymas turės didelės mokslinės vertės, tačiau jis turėtų parodyti, ar „ChemCam“ lazeris yra pasirengęs rimtam darbui. „Spėju, jog tai įprastas Marso bazaltas.

Marse rugpjūčio 6 dieną nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ jau persiuntė į Žemę pluoštą didelės raiškos nuotraukų, kuriose matomos nusileidimo vietos apylinkės. Pirmosios nuotraukos į valdymo centrą buvo persiųstos dar nepasiekus Marso paviršiaus: paviršių fotografavo specialiai tam skirta fotokamera, įrengta apatinėje marsaeigio dalyje.

Marso Gale'o krateryje nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ ruošiasi pirmajai bandomajai išvykai, kuri gali įvykti jau kitą savaitę. Pasak NASA atstovų, „Curiosity“ tyrimų programos inžinieriai 4 praėjusias dienas skyrė marsaeigio programinės įrangos pervedimui iš nusileidimo į darbo Marso paviršiuje režimą.

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

Marsaeigiui „Curiosity“ siunčiant pirmąsias grublėtos planetos paviršiaus nuotraukas, artimiausiomis savaitėmis išvysime daug raudonai oranžinių peizažų. Tačiau kodėl Marsas raudonas? Paprasčiausias raudonosios planetos spalvos paaiškinimas – regolite, paviršiaus medžiagoje, yra daug geležies oksido. Ta pati medžiaga atspalvį suteikia kraujui ir rūdims. Tačiau kodėl Marse tiek daug geležies, kodėl geležis „oksiduota“ ir kodėl geležies oksidas yra raudonas? Viskas prasidėjo prieš 4,5 mlrd.

NASA marsaeigis „Curiosity“ į Žemę persiuntė pirmąjį savo fotokamerų padarytą nuotraukų pluoštą. Mokslininkus nustebino stebėtinas Gale'o kraterio kraštovaizdžio panašumas į Kalifornijos dykumas. „Curiosity“ programos mokslininkai ir inžinieriai baigė tikrinti dvi marsaeigio navigacijos fotokameras, įrengtas vakar iškeltuose specialiuose laikikliuose.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

Marse vakar nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ buvo kuriamas nenaudojant prototipų, pranešė bendrovė „Siemens“. Pasak jos atstovų, NASA inžinieriai naudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Pranešama, kad JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros specialistai viso „Curiosity“ proceso kūrimo metu naudojo „Siemens“ produkto gyvavimo ciklo valdymo programinę įrangą.

NASA paskelbė įspūdingą marsaeigio „Curiosity“ leidimosi vaizdo įrašą, sumontuotą iš kelių šimtų marsaeigio fotokameros užfiksuotų nuotraukų. Marsaeigio apačioje įrengta MARDI („Mars Descent Imager“) fotokamera, viena iš keliolikos, kuriomis šį kosminį aparatą aprūpino JAV inžinieriai, buvo skirta vien tik tam, kad fotografuotų „Curiosity“ leidimosi Marso atmosfera procesą, skelbia „Space.com“. Su šia užduotimi  MARDI susidorojo puikiai.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

Pirmadienį 8.32 val. Lietuvos laiku Marse, milžiniškame Gale'o krateryje, po 8 mėnesių skrydžio sėkmingai nusileido JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“). Kosminio aparato leidimąsi Marse tiesiogiai transliavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje, kurioje veikia „Curiosity“ misijos valdymo centras.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius. Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis.

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.

Pirmadienį Marse nusileis JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas, skelbia BBC. Robotas „Curiosity“ iš Žemės pakilo praeitų metų lapkritį ir jau beveik įveikė 560 milijonų kilometrų kelią. Erdvėlaivis turi ant Marso paviršiaus nusileisti iš anksto numatytoje vietoje. Ketvirtadienį NASA mokslininkai pranešė, kad erdvėlaivis labai arti tikslo. „Curiosity“ yra kompaktiška transporto priemonė, kurioje sukrauta daugybė Marso paviršiui tirti skirtų instrumentų.

Tiems, kam įdomus artimiausią pirmadienį Marse vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, yra gerų naujienų. „Universetoday.com“ rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku pradės tiesioginę keturių valandų trukmės transliaciją, kurią bus galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+". Tiesioginės transliacijos metu kalbės ir nusileidimo procedūrą komentuos mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.