Pirmoji vieta atiteko Higgso bozonui – atradimui, padarytam pasitelkus didįjį hadronų kolaiderį (DHK), su kuriuo jau kelerius metus dirbantys mokslininkai vykdo vadinamąjį „Didžiojo sprogimo“ eksperimentą. Apie revoliucingą atradimą Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai pranešė 2012 metų vasarą. Higgso bozonas buvo paskutinė trūkstama grandis Visatos sandaros teorijoje. Hipotezę, kad tokios dalelės egzistuoja, daugiau kaip prieš 40 metųiškėlė dabar 89-erių metų profesorius Piteris Higgsas.
Vadinamasis „Deniso genomas“, kurio paslaptis atskleista šiemet – būdingas žmonėms, gyvenusiems pietų Sibire ir Vidurinėje Azijoje maždaug prieš 40 tūkst. metų. Šie žmonės gyveno tuo pačiu metu, kaip ir neandertaliečiai bei šiuolaikinio žmogaus protėviai. Šios rūšies žmonių liekanų buvo rasta viename Altajaus krašte esančiame urve. Deniso genomą iššifravę vokiečių mokslininkai nustatė, kad šis žmogus giminingas su Papua naujosios Gvinėjos aborigenais.
Didžiausių mokslo pasiekimų sąraše ir neutrinų detektoriaus eksperimentas (Daya Bay Reactor Neutrino Experiment). Šimtai projekto dalyvių iš Kinijos, JAV, Čekijos ir Rusijos ištyrė vienų neutrino štamų virtimą kitais. Šis eksperimentas gali padėti mokslininkams paaiškinti, kodėl Visatoje yra tiek daug materijos ir tiek mažai antimaterijos.
Nanotechnologijų specialistų atrastos „Majorano kvazi dalelės“ – tai įrodymas, kad ta pati dalelė tuo pačiu metu gali būti materija ir antimaterija. Prielaidą, kad taip gali būti, dar 1930 metais iškėlė italų fizikas Ettore Majorana. 2012 metais fizikai pasiekė rezultatų, įrodančių, kad tokios kvazi dalelės iš tikrųjų egzistuoja. Mokslininkai mano, kad šis atradimas pravers kuriant kvantinius kompiuterius.
Marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą Raudonojoje planetoje ekspertai taip pat laiko vienu didžiausių 2012 metų mokslo pasiekimų. Pastarosios ekspedicijos tikslas – nustatyti, ar Marse kada nors buvo sąlygos organinei gyvybei atsirasti.
Smegenų impulsais valdoma mechaninė ranka – dar vienas šių metų mokslo pasiekimas, įtrauktas į svarbiausiųjų dešimtuką. Šis mechanizmas gali atlikti sudėtingus judesius trimis kryptimis. Ji išbandyta su 52 metų moterimi, kuri jau 13 metų nejudėjo dėl smegenų ligos. Per įaugintus elektrodus ji valdė eksperimentinę ranką, kuri moterį net pamaitino. Kol kas tai labai brangus įrenginys, tačiau JAV mokslininkai mano, kad jau artimiausiu metu aparatas bus prieinamas daugeliui žmonių.
Į 10-uką taip pat pateko eksperimentas, kurio metu rentgeno lazeriu buvo padaryta pirmoji baltymo molekulės struktūros rentgeno nuotrauka. O dešimtoji vieta atiteko japonų mokslininkams, kurie iš pelių embriono kamieninių ląstelių išskyrė gyvybingą kiaušialąstę. Teigiam, kad ateityje šis atradimas gali atnešti labai daug naudos.
