NASA marseigio „Curiosity“ vasarį paimtų uolienų mėginių tyrimai atskleidė, kad tolimoje praeityje šioje planetoje buvo tinkamos sąlygos mikrobiologinei gyvybei palaikyti.
„Curiosity“ už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje praėjusių metų rugsėjį aptiko išdžūvusio upelio vagą, pragręžė nuosėdines uolienas ir paėmė keletą mėginių. Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 3 milijardus metų Marsas turėjo tankią atmosferą, o jo paviršiuje egzistavo skysto vandens telkiniai. „Curiosity“ tyrimų programa vykdoma Gale'o kraterio rajone, kuriame daug nuosėdinių uolienų, manoma, kadaise čia suneštų tekejusio vandens.
Pasak NASA atstovų, išanalizavus marsaeigio paimtus uolienų mėginius juose buvo aptikta svarbiausių cheminių medžiagų, kurios yra būtinos gyviems organizmams egzistuoti: tai siera, azotas, vandenilis, deguonis, fosforas ir anglis. Pasak Marso tyrimų programos mokslinio vadovo Michaelio Meyerio, pagrindinis „Curiosity“ misijos tikslas – išsiaiškinti, ar Marse galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. „Tai, ką dabar mes apie tai žinome, leidžia atsakyti – taip“, – NASA pranešime cituojamas M. Meyeris.
Anksčiau kito NASA marsaeigio „Opportunity“ Marso grunto tyrimais buvo aptikta labai druskingo ir rūgštaus vandens požymių. Tačiau „Curiosity“ tyrimų duomenimis molingi mineralai Gale'o krateryje formavosi veikiant vandeniui, kuriame buvo mažai druskų, o jo rūgščių ir šarmų pusiausvyros reikšmė buvo neutrali.
NASA atstovai pabrėžia, kad naujausieji „Curiosity“ cheminių tyrimų rezultatai vis dėlto neduoda jokio pagrindo tvirtinti, kad Marse praeityje iš tikrųjų egzistavo mikrobiologinė gyvybė.
Šio tyrimo rezultatus bus siekiama patvirtinti pakartotine Marso uolienų mėginių analize, sakoma pranešime. Antrasis gręžimo seansas įvyks ne anksčiau nei gegužės mėnesį, nes visą balandį ryšys su marsaeigiu bus nutrauktas Marsui pasislėpus už Saulės. Per šį laikotarpį mokslininkai ketina visiškai atstatyti marsaeigio kompiuterių sistemų funkcionalumą po neseniai įvykusio atminties sutrikimo, sakoma pranešime.
