Marso planeta pirminę savo atmosferą prarado žiloje senovėje, kuomet milžiniškas dujų kiekis ištrūko į kosmosą, palikdamas tik nedidelį jų apvalkalą, mano NASA mokslininkai.
Marsaeigis „Curiosity“ nustatė, kad dabartinėje Marso atmosferoje, kurios tankis prilygsta vos 1 proc. Žemės atmosferos tankiui, yra sąlyginis lengvesnio argono dujų izotopo trūkumas, o tai dar labiau stiprina mokslininkų seniai reikštus įtarimus, kad dabartinė Marso atmosfera tėra tik skurdi ankstesniosios liekana, skelbia „Space.com“.
„Mes aptikome tikriausiai aiškiausią ir tvirčiausią požymį, patvirtinantį, kad pirminė Marso atmosfera buvo prarasta“, – pareiškė Mičigano universiteto (JAV) profesorius Sushilas K. Atreya.
„Curiosity“ esantis SAM (Sample Analysis at Mars) prietaisas, paėmęs Marso atmosferos mėginius, palygino dviejų skirtingų argono izotopų, besiskiriančių neutronų skaičiumi argono atomo branduolyje, santykį, sakoma pranešime. Tyrimas atskleidė, kad lengvesnysis izotopas argonas-36 yra beveik 4 kartus labiau paplitęs Marso atmosferoje nei sunkesnysis argonas-38.
Toks santykis yra žymiai mažesnis nei pirminis santykis Saulės sistemos formavimosi metu: tai leido nustatyti argono izotopų Saulėje ir Jupiteryje tyrimai, teigia NASA atstovai. Marsaeigio „Curiosity“ SAM instrumento tyrimų rezultatai atitinka hipotezę, teigiančią, kad dujos ištrūko iš Marso atmosferos labai senais laikais, o jos liekanose liko daugiau lengvesnių dujų, nes sunkesniems atomams ir molekulėms buvo sunkiau atsiskirti ir pasklisti į kosminėje erdvėje. Mokslininkai mano, kad tai galėjo nutikti dėl tolimoje praeityje smarkiai pasikeitusio Marso magnetinio lauko.
Naujausio „Curiosity“ SAM tyrimo rezultatai buvo paskelbti balandžio 8 d. Vienoje vykstančioje 2013 m. Europos Geomokslų sąjungos generalinėje asamblėjoje.
