„Nusileidimas patvirtintas“, – paskelbė skrydžių valdymo centro operatorė, o NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje mokslininkai pašoko iš savo vietų ir pradėjo džiaugsmingai šaukti ir glėbesčiuotis.
Zondas nusileido po pavojingo viršgarsinio skrydžio per retą Marso atmosferą. Į ją aparatas įlėkė greičiau už kulką, 19,8 tūkst. km per val. greičiu, ir buvo veikiamas didžiulės trinties. Nuo karščio saugantis išorinis juo sluoksnis įkaito iki maždaug 1,5 tūkst. Celsijaus laipsnių, o radijo ryšys buvo trumpam nutrūkęs dėl zondą apgaubusios plazmos.
Atsiskyrus apsauginiam skydui išsiskleidė parašiutas ir trys nusileidimui skirtos kojos.
Tada įsijungė zondo varikliai, dar labiau sulėtinę 365 kg sveriantį zondą. Jis planetos paviršių pasiekė judėdamas maždaug 8 km per val. greičiu.
Iš Žemės nieko nebuvo galima valdyti ir niekaip nebuvo galima įsikišti, jei kas nors būtų pasisukę netinkama linkme.
Radijo signalai, patvirtinantys sėkmingą nusileidimą, Žemę pasiekė tik po daugiau kaip aštuonių minučių, įveikę beveik 100 mln. km atstumą tarp Marso ir mūsų planetos.
Kol kas dar nebuvo gautas patvirtinimas, ar visos zondo sistemos veikia. Aplink Marsą besisukantys NASA palydovai artimiausiu laikus atsiųs papildomos informacijos.
Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo.
„InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius. Nuo 2012 metų, kai į Marsą buvo nuskraidintas marsaeigis „Curiosity“, tai buvo pirmas NASA bandymas nutupdyti zondą ant kaimyninės planetos.
„InSight“ – jau aštuntasis NASA aparatas, sėkmingai nutupdytas ant Marso paviršiaus nuo 1976 metų „Viking“ misijų. Šis trikojis zondas, turintis vieną manipuliatorių, turėtų veikti tolesnius dvejus metus.
Jis nusileido maždaug už 600 km nuo „Curiosity“ tyrimų vietos.
Marso vidaus 3D žemėlapis
NASA mokslinių misijų pareigūnas Thomas Zurbuchenas sekmadienį zondą „InSight“ pavadino unikaliu, nes jis yra aprūpintas kelių Europos kosmoso agentūrų parūpintais instrumentais.
Prancūzijos „Centre National d'Etudes Spatiales“ (CNES) sukūrė Vidinės struktūros seisminio eksperimento (SEIS) instrumentą, kuris registruos drebėjimus.
Vokietijos aerokosminių tyrimų centras DLR parūpino „kurmį“, kuris gali įsirausti į 5 m gylį – giliau nei bet koks kitas ankstesnis instrumentas – ir matuoti šilumos srautus.
Ispanijos Astrobiologijos centras pagamino zondui vėjo jutiklius.
Prie projekto taip pat reikšmingai prisidėjo Lenkijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų centras ir lenkų kompanija „Astronika“, Šveicarijos technikos institutas, britų Imperijos koledžas ir Oksfordo universitetas.
Visais šiais instrumentais bus studijuojami geologiniai procesai, sakė NASA JPL dirbantis „InSight“ vyriausiasis tyrėjas Bruce'as Banerdtas (Briusas Banertas).
Registruodami virpesius Marse – drebėjimus, meteoritų smūgių bangas ar net vulkaninę veiklą – mokslininkai gali daugiau sužinoti apie planetos vidų ir jos susiformavimą.
Tikslas yra sudaryti Marso vidaus 3D žemėlapį, „kad suprastume Marso vidų“, žurnalistams sakė B. Banerdtas.
Žinios apie Marso susiformavimą galėtų suteikti daugiau žinių apie procesus, kurių metu susiformavo ir Žemė.
