JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija planuoja 2019 m. už Mėnulio pradėti kosminės bazės, kuri bus naudojama skrydžiams į Marsą, statybą.
Ši bazė, kurioje gyventų JAV astronautai, bus už maždaug 443 200 kilometrų nuo Žemės. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja tik maždaug 370 km aukščio orbita, skelbia „Dailymail.co.uk“.
Pasak JAV spaudos, naujai kosminei stočiai už Mėnulio, kuri veiks kaip nuolat gyvenama kosminė bazė, statyti NASA ketina panaudoti konstrukcinius modelius ir medžiagas, likusias nuo TKS statybos. Naujoji bazė bus statoma naudojant naujos kartos „Space Launch System“ raketas.
Dabartiniais NASA skaičiavimais parengiamasis kosminės bazės už Mėnulio statybos projekto etapas kainuos po 3 mlrd. JAV dolerių per metus. Jis turi būti užbaigtas 2017 m. Dar po 2 metų turėtų prasidėti kosminės bazės montavimo darbai.
Skelbiama, kad NASA su šiuo projektu jau supažindino JAV prezidento administraciją, tačiau dar neaišku, ar Kongresas parems šią daugiamilijardinę kosminę programą.
NASA ekspertai siūlo būsimą kosminę bazę statyti vadinamajame antrajame Lagranžo taške už Mėnulio. Antrasis Lagranžo taškas Žemės - Mėnulio sistemoje yra kosminėje erdvėje už maždaug 60 000 kilometrų nuo Mėnulio. Šiame taške Mėnulio ir Žemės traukos jėgos kompensuoja viena kitą, taip sudarydamos galimybę čia esančiam kosminiam laivui neribotą laiką būti šioje vietoje nenaudojant papildomų jėgų jo padėčiai stabilizuoti. Iš šio taško, pavadinto EML-2 (Earth-Moon libration point 2), esančio už nematomos Mėnulio pusės, būtų vykdomos Mėnulio tyrimų misijos.
Pagal siūlomą planą JAV astronautai dirbtų L2 esančioje kosminėje stotyje po dvi savaites – visą Mėnulio dieną – trunkančiose misijose. Kadangi visą šį laiką Mėnulio paviršiuje būtų šviesu, būtų galima vykdyti jo tyrimus naudojant į Mėnulį nuleistus robotus. Valdomi nuotoliniu būdu iš kosminio laivo, jie Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančiame Aitkeno duburyje – milžiniškame 2500 kilometrų skersmens ir 13 kilometrų gylio krateryje – rinktų geologinius mėginius, kurie būtų pargabenti į Žemę. Be to, iš „Orion“ kosminio laivo kontroliuojami robotai nematomoje Mėnulio pusėje pastatytų radijo teleskopo antenų masyvą. Būtų atliekami ir kiti moksliniai Mėnulio tyrimai.
Kosminė stotis bus tuo pat metu veikiama ir Žemės, ir Mėnulio traukos, todėl galės nenaudodama variklių judėti sinchroniškai su šiais dangaus kūnais, ir, būdama priešais nematomą Mėnulio pusę, skrieti tiesioginio matomumo iš jos ir Žemės zonoje.
