nasa

Mūsų Saulė, kaip ir kitos tokio tipo žvaigždės, dėl magnetinio aktyvumo gali generuoti vadinamuosius „superžybsnius“,  100 tūkstančių ar net milijoną kartų galingesnius už įprastinius, nustatė Japonijos mokslininkai.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Gegužės 5 dieną Saulės paviršiuje pastebėta gigantiška, už Žemę daug sykių didesnė dėmė AR 1476 per keletą dienų generavo 32 žybsnių seriją, informuoja „Space.com“. 100 tūkst. km skersmens darinys toliau keliauja žvaigždės paviršiumi, tad žybsnių tikimasi ir daugiau. Praėjusią savaitę „kosmoso orus“ prognozuojantys mokslininkai numatė, jog gigantiškoji Saulės dėmė turėtų į kosmosą išmesti galingų saulės žybsnių ir neapsiriko.

Pirmasis oficialus Europos erdvės agentūros (European Space Agency) astronautas Timas Peake'as yra ruošiamas misijai į asteroidą. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, sekmadienį skelbia britų interneto dienraštis „The Telegraph“. Astronautų komandos, kuri ruošiama kelionei į asteroidą, misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę ...

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti. Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai. Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera.

Kiekvieną sekundę Žemėje susiformuoja maždaug 50 įvairaus stiprumo žaibų. Jie sukuria elektromagnetines bangas, kurios ima sklisti atmosferoje, atsimušdamos į Žemės paviršių bei jonosferą, esančią apie 100 kilometrų aukštyje. Šis reiškinys, vadinamas Šumano rezonansu, buvo stebimas iš observatorijų, kol NASA mokslininkai nepastebėjo, kad jį galima registruoti ir iš kosmoso, naudojantis dirbtinių palydovų elektromagnetinių laukų stebėjimo prietaisais.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

NASA paskelbė vaizdo įrašą, sukurtą iš nuotraukų, padarytų iš Tarptautinės kosminės stoties jai skriejant aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje. Matyti pašvaistės virš Indijos vandenyno ir žaibai Afrikoje, o tankiai gyvenamos vietos ir didieji miestai šviečia naktyje . Įraše matomos vietos ir reiškiniai: 0:01 Žvaigždės virš pietinės JAV dalies 0:08  JAV vakarų pakrantė ir Kanada 0:21  Centrinė Europa bei Vidurio Azija 0:36  Pašvaistė virš Indijos vandenyno 0:54 ...

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Kosminiais teleskopais stebimi gama spindulių žybsniai kelioms akimirkoms tampa pačiais šviesiausiais objektais Visatoje. Tada jie šviečia kaip milijonas galaktikų. Tačiau nereikia tuoj pat dairytis po dangų ir bandyti surasti vieną iš jų, kadangi spinduliuojama yra gama spindulių ruože.

Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.

NASA kosminė observatorija SOHO netoli Saulės užvakar nufotografavo neatpažintą skraidantį objektą, kuris, sprendžiant iš nuotraukos, yra metalinis, dirbtinės kilmės ir išdidintas labai primena kosminį laivą.

JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP. Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.

Antradienį pakeliui į paskutinius namus – muziejų – įvyko JAV Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) erdvėlaivio „Discovery“ paskutinis skrydis virš sostinės Vašingtono, skelbia BBC. Erdvėlaivis virš nacionalinės alėjos Vašingtono centre praskrido apie 14 val. Grinvičo laiku. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis skrido tik 457 metrų aukštyje, informavo NASA. Erdvėlaivio misija baigėsi 2011-aisiais.

Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės. Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose.

Po 2 savaičių pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) turėtų susijungti privatus JAV kosminis laivas, pranešė NASA. Balandžio 30 dieną iš Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) esančios JAV karinių oro pajėgų bazės į kosmosą planuojama paleisti JAV bendrovės „SpaceX“ automatinį krovininį laivą „Dragon“, kuris orbitoje turėtų prisijungti prie Tarptautinės kosminės stoties.

Bendrovė „Sway Motorsports“ tik ką pristatė ne vienerius metus kurtą triračio sportinio elektrinio motorolerio prototipą. Nors ir norėtųsi, jog ši transporto priemonė būtų kiek galingesnė, vaizdo siužete galima įsitikinti, jog manevringumo ir žavesio jai nestinga. Profesionaliam sportui šis triratis „arkliukas“ – gal kiek ir per silpnas, tačiau laisvalaikio pramogoms – pats tas. Motorolerio 10 colių skersmens ratus (tiksliau, vienintelį varomąjį galinį ratą) suka 3,5 kW motoras.

Įsisavinti kosminės kilmės energiją – panašu, jog šia idėja mokslo pasaulis domisi vis labiau. Dar vakar rašėme apie fantastinį Daisono sferos projektą, kuriame, deja, nė žodžio neužsimenama apie sukauptos energijos transportavimą iš Saulės į Žemę. O štai šiandien žiniasklaidoje pasirodė NASA žinutė apie planuojamus palydovus, kurie persiųstų sukauptą kosminės kilmės energiją į Žemę. Žinoma, kalbama ne apie Saulės, o apie Žemės palydovus.

Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas. 1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Tarptautinės kosminės stoties  (TKS) gerbėjams sėkmingai pavyko iš Žemės tiesiogiai į ją perduoti optinį signalą. Nors iš pažiūros bandymas iš Žemės apšviesti kosminę stotį lazerine rodykle atrodo visai nesudėtingas, iš tikrųjų yra priešingai, skelbia NASA. TKS skrieja aplink Žemę 8 km/s greičiu, ir reikia labai pasistengti, kad pavyktų į ją tiksliai nutaikyti lazerio spindulį.

Sekmadienį palyginti netoli nuo mūsų planetos pralėks 46 metrų skersmens asteroidas. Tai pranešė JAV kosmoso žinybos NASA atstovai. Jie pabrėžė, kad susidūrimo pavojus negresia. Pasak jų, kosmoso „ateivį“, pavadintą 2012 EG5, astronomai aptiko dar kovo 13 d. Jis praskries pro Žemę 14 valandą 32 minutės Lietuvos laiku 230 tūkstančių kilometrų nuotoliu – t.y. maždaug per pusę arčiau negu Mėnulio orbita.

Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai. Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC. Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.

Astronomijos mėgėjų bendruomenė gyvai aptarinėja neseniai vieno jos nario užfiksuotą keistą fenomeną Marse, į kurį dėmesį jau atkreipė ir profesionalūs astronomai. Astrofotografas Wayne'as Jaeschke savo interneto svetainėje pranešė praėjusią savaitę virš Acidalijos lygumos šiauriniame Marso pusrutulyje nufotografavęs „keistą objektą“, panašų į debesį. Jis juda kartu su planeta ir netgi šiek tiek išsikiša virš Marso disko krašto, praneša „Space.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC. NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

Pirmą kartą kosminių tyrimų istorijoje mokslininkai ruošiasi pasiųsti kosminį aparatą tiesiai į Saulę: prie jos vainiko priartėjęs kosminis zondas darbuosi aukštesnėje nei 1400 laipsnių temperatūroje. Johno Hopkinso universiteto (JAV) inžinieriai bei mokslininkai kartu su NASA specialistais pranešė baigę projektuoti kosminį aparatą „Solar Probe Plus“ ir pradėję ruoštis kitam šios programos etapui – šios kosminės misijos rengimui. „Solar Probe Plus“  planuojama paleisti 2018 metais.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

Norvegijos astronomai labai susidomėjo retu meteoritu, kuris pramušė sodo trobelės stogą, praneša thelocal.no. „Nuvykome ten vakar ir pirmiausia pastebėjome skylę stoge. Tuomet už penkių ar šerių metrų radome akmenį“, – laikraščiui VG sakė trobelės savininkas. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai nukrito maždaug sniego gniūžtės dydžio meteoritas, nes sodo nameliu kurį laiką niekas nesinaudojo. Norvegijoje nuo 1948 metų buvo rasta tik 14 meteoritų.

NASA mokslininkai paaiškino daugybę argumentų, įskaitant tai, kad gruodį į Žemę atsitrenks kita planeta ir įvyks majų numatyta pasaulio pabaiga. NASA mokslininkai internete kovo 7 dieną paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paaiškina daugelį išgalvotų teiginių apie pasaulio pabaigą, kurią sudarydama kalendorių neva numatė majų civilizacija, rašo „Scientific American“. Programos vadovas Donas Yeomansas aiškina, kad majų kalendoriaus pabaiga 2012 metų gruodį nereiškia, kad įvyks pasaulio pabaiga.

Baimės akys didelės: šią liaudies išmintį patvirtino NASA geofizikai, pranešę, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė. Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išvarža Žemėje sukėlė tik vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė.

Taip, NASA savo arsenale jau senokai nebeturi transporto priemonių, galinčių nugabenti astronautus ir krovinius į žemąją orbitą – daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ jau senokai išėję užtarnauto poilsio. Tačiau orbitinę estafetę iš NASA perėmė JAV Karinės oro pajėgos. Galbūt senokai teko girdėti apie įslaptintą bepilotį daugkartinio naudojimo orbitinį lėktuvą X-37B, tačiau jis orbitoje ratus aplink Žemę suka jau nuo... 2011 m. kovo 5 d. Taigi, vieneri metai orbitoje.

Nepaisant pasaulio pabaigą pranašaujančių spekuliacijų, NASA ramina, kad kitąmet prie planetos priartėsiantis asteroidas į ją nesirėš. Asteroidas 2012 DA14, kuris, astronomų skaičiavimu, yra maždaug 45 metrų pločio, prie Žemės priartės kitų metų vasario 15 dieną. Tuomet jis bus arčiau mūsų planetos nei palydovai, iškelti į geostacionarinę orbitą. Tačiau NASA mokslininkai tvirtina, kad asteroidas rimtos grėsmės nekelia, rašo SPACE.com.

2013-ųjų vasario 15 dieną pro pat Žemę pralėks 44 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14. Jis prasilenks su mūsų planeta vos 27 000 kilometrų atstumu, o tai reiškia, kad jo trajektorija bus žemesnė už daugumos dirbtinių Žemės palydovų orbitų aukštį. Pasak mokslininkų, jei 2012 DA14 pataikytų į Žemę, susidūrimo pasekmės prilygtų Tunguskos meteorito kritimui į Žemę 1908 metais.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA praneša, kad pernai į jos kompiuterių sistemas programišiai, pavogę darbuotojų prisijungimo duomenis, įsilaužė 13 kartų. Jiems tapo prieinama itin slapta informacija, dėl ko gali nukentėti JAV nacionalinis saugumas. Iš metinio 1,5 mrld. dolerių biudžeto kibernetiniam saugumui užtikrinti NASA skiria tik 58 mln., sakė Polas Martinas (Paul Martin), agentūros generalinis inspektorius.

Pernai iš kosmoso agentūros NASA buvo pavogtas nešifruotas nešiojamasis kompiuteris su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) valdymo kodais, parodė vidinis agentūros tyrimas, rašo CNET. Šis incidentas tebuvo vienas iš daugelio įvykusių per praėjusius kelis metus, kai buvo pavogti mobilūs prietaisai, savyje talpinę svarbią informaciją, JAV Kongresui teigė NASA vyriausias inspektorius Paulas K. Martinas.

Mokslininkai atidžiai stebi pernai atrasto asteroido 2011 AG5, kuris 2040 m. vasario 5 dieną gali susidurti su Žeme, orbitą. Asteroido 2011 AG5 plotis yra apie 140 metrų. 2040-aisiais jis taip priartės prie mūsų planetos, kad kai kurie specialistai jau ragina svarstyti galimybes jį nukreipti nuo pavojingo kurso, pranešė Space.com.

Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi. 2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.

Kaip manote, kaip žmonės jaustųsi svetimame pasaulyje, kuriame nėra oro, spaudžia mirtinas šaltis, o atsitikus nelaimei pagalbos neverta tikėtis, nes ji - už kelių šimtų tūkstančių kilometrų? Turbūt dainuotų ir šoktų, kaip „Apollo 17“ astronautai Harrisonas Schmittas ir Eugene'as Cernanas Mėnulyje 1972 metų gruodį.

NASA palydovas nufilmavo Saulės paviršiumi slenkantį Žemės dydžio „tornadą“. Gigantiškas plazmos viesulas yra didesnis nei gali pasirodyti pažiūrėjus į jo fotografiją – mokslininkai neatmeta galimybės, jog dydžiu šis darinys pranoksta Žemę, o į kosminę erdvę jis nusidriekęs tūkstančius kilometrų. Ne mažiau įspūdingas ir „tornado“ greitis: viesulas juda 482 tūkst. km/h greičiu.

Pirmadienį sukanka 50 metų, kai į orbitą pakilo pirmasis amerikiečių astronautas. Tačiau istorinė sukaktis maloni, bet kartu ir liūdna: pirmosios žmones Mėnulyje išlaipinusios šalies pilotuojami skrydžiai dabar priklausomi nuo Rusijos, praneša naujienų agentūra AFP. 1962 metų vasario 20 dieną, 9.47 val. vienuoliktuoju bandymu astronautas Johnas Glennas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę.

Prezidento B. Obamos administracijai apkarpius JAV kosminės programos finansavimą ir atsisakius naujų Marso tyrimo programų NASA svarsto galimybę imtis „artimesnio“, bet ne mažiau ambicingo projekto: antrajame Lagranžo taške už Mėnulio pastatyti kosminę stotį. Ši už nematomos Mėnulio pusės skriejanti tarptautinė kosminė stotis taptų atraminiu punktu ruošiant naujas kosmoso tyrimų misijas ir būsimus pilotuojamus skrydžius į asteroidus, o vėliau – į Marsą, skelbia „Space.

Kartais atrodo, kad kai kurie mėnesiai praeina greičiau nei kiti, tačiau 2009 metų lapkritį tai nutiko iš tikrųjų. Pietų vandenyne vykstantys procesai privertė Žemę suktis šiek tiek greičiau, tad pusė šio mėnesio dienų sutrumpėjo po 0,1 milisekundės, praneša NewScientist.com. Žemės sukimosi greitį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui, jei sulėtėja aplink planetą siaučiantys vėjai, Žemė sukasi greičiau, kad išlaikytų kampinį judesio kiekį. Tačiau 2009 metų lapkritį tai lėmė kitos priežastys.

Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime. Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.