naciai

Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras. Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė.

Apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais yra susukta šimtai meninių ir dokumentinių filmų. Vienas iš jų – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos bendrovės BBC dokumentinis filmas „Nacistai. Istorija perspėja“. Pusėje šio filmo pasakojama apie masinius žydų šaudymus Lietuvoje. Vadovavo juristas Filmo kūrėjai nesiekė užsipulti Lietuvos.

Hitleris pergyveno Staliną devyneriais metais. Kaip rašo „Комсомольская правда“, cituodama D. Britanijos istorikus, Hitleris išliko gyvas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Du D. Britanijos istorikai mano, kad 1945 m. sovietams šturmuojant Berlyną, A. Hitleris ir jo mylimoji pabėgo iš Reicho kanceliarijos komplekso slaptu tuneliu. A. Hitlerio ir E. Braun vietą užėmė dubleriai, kurie ir nusižudė bunkeryje.

Vienas Rusijos valdininkų Karaliaučiaus srities administracijoje savo kolegoms pasiūlė supirkti visas su naciais susijusias senienas ir jas paskandinti Baltijos jūroje. Tokį pasiūlymą Rusijos gamtos apsaugos tarnybos Karaliaučiaus valdybos vadovas Jurijus Cybinas pateikė srities vyriausybės pasitarime. Valdininkas teigė, kad jis pats Karaliaučiaus senienų parduotuvėse įsitikino, kad daiktų su nacių simboliais yra daug ir kad jie paklausūs.

Lietuvoje ir Latvijoje SS veteranai yra pagerbiami kaip herojai. Iš kur šie sentimentai naciams, klausia „Global Post“. Baltijos šalyse išsilaisvinimas iš Sovietų Sąjungos švenčiamas kovo viduryje. Pilkas sniegas dar guli gatvėse, tačiau tai nesustabdo Vilniaus, Lietuvos sostinės, ir Rygos, Latvijos sostinės, gyventojų nuo iškilmingo maršavimo, kuriuo pagerbiamas herojų, kovojusių prieš Sovietų Sąjungą, atminimą.

Pasak tarptautinio judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ atlikto tyrimo duomenų, Lietuva pirmauja Europoje pagal neonacių grėsmės lygį. Įdomu tai, kad antrąją vietą užėmė Latvija, o treti liko estai. Tokiu būdu didžiausia neonacizmo grėsmė – Baltijos šalyse, praneša Telegraf.lv. Į diagramą „Neonacizmo grėsmės reitingas“ iš viso pateko 11 valstybių. Žemiausias grėsmės lygis – Vokietijoje ir Lenkijoje – vos 30 balų.

Šį kartą norime atkreipti jūsų dėmesį į kiek pamišėliško stiliaus Antrojo pasaulinio karo kovinio naikintuvo tema modifikuotą ir perdažytą „Nissan 200sx“. Įdomu matyti vokiškos tematikos kėbulo apdailą japoniškam automobiliui, tačiau skirtingų laikotarpių ir skirtingų kultūrų susikirtimas čia tampa ne toks jau svarbus, nes kupė atrodo išties įspūdingai. Kalbant apie automobilio pavadinimą, galime pasakyti, kad skiriasi jo žymėjimas įvairiose pasaulio rinkose.

Eidamas 92-uosius metus, Vokietijoje mirė nacistų nusikaltimų bendrininku pripažintas Džonas (Ivanas) Demjaniukas. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „France Presse“, remdamasi policijos pareiškimu. Antrojo pasaulinio karo metais ukrainietis Ivanas Demjaniukas, jo paties žodžiais tariant, pakliuvo į vokiečių nelaisvę, praleido kelerius metus koncentracijos stovyklose, o 1952 metais atsidūrė Amerikoje.

Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti. Plechavičiukas upelyje Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.

Maždaug 2 tūkstančiai žmonių penktadienį Rygos centre dalyvavo eitynėse Latvių SS legiono veteranams pagerbti, per kurias neįregistruota jokių didesnių incidentų. Eitynės pradėtos iš centrinės senamiesčio aikštės po pamaldų Rygos Domo katedroje ir baigtos prie Laisvės paminklo, kurio papėdėje padėta gėlių. Tiek eitynės, tiek ir prieš jas nukreipti piketai surengti, kai teismas panaikino Rygos savivaldybės draudimus šią dieną rengti bet kokias akcijas.

1945 metų sausio 5 dieną, kai Vermachtas vis dar desperatiškai bandė atlaikyti sąjungininkų kariuomenių puolimus iš Rytų ir Vakarų, link Linco miesto Austrijoje riedėjo traukinys, gabenęs paštą. Staiga virš traukinio pradėjo skraidžioti sąjungininkų naikintuvai – traukinys buvo nuverstas nuo bėgių, o jo krovinys – daugybė laiškų – išmėtyti po visą aplinkinę vietovę. Tuomet pasirodė antra sąjungininkų lėktuvų banga.

Vienas čekų istorikas moterų vienuolyno Čekijos Doksanio kaime saugykloje rado Vokietijos nacių lyderiui Adolfui Hitleriui priklausiusių paveikslų. Jei septyni paveikslai būtų parduodami aukcione, manoma, kad už juos pavyktų gauti 50 mln. Čekijos kronų (maždaug 6,85 mln. litų), pranešė televizijos kanalas „Nova TV“. Čekų istorikas Jiržis Kucharas septynis meno kūrinius iš privačios A. Hitlerio kolekcijos aptiko vienuolyno saugykloje, kuri nėra atvira visuomenei.

Vokiečių istorikas ir jogos specialistas Matias Titke aptiko duomenis, kad nacių Vokietijoje mirties stovyklų darbuotojams ir kitiems SS pareigūnams buvo rekomenduojama užsiimti joga, kad sumažėtų patiriamas stresas, ir praturtėtų siela, kūnas ir dvasia, pranešama „The Daily Mail“. Savo knygoje „Joga ir nacionalsocializmas“ Titke pasakoja, kaip joga aktyviai domėjosi SS vadas Heinrichas Himmleris, kuris senovinį mokymą pavertė filosofiją, pateisinančią Holokaustą, rašoma „Inopressa“. Nacių sus...

Kino komedija „Geležinis dangus“ sugriovė dar vieną tabu Vokietijoje, praneša „The Times“. Filme pasakojama, kaip naciai, pasislėpę Mėnulyje, ruošiasi pulti Žemę, praneša „Inopressa“. Filmas jau įėjo į Berlyno kino festivalio programą. Bilietai buvo išpirkti per valandą. Vokiečiai pirmą kartą gavo galimybę atvirai pasijuokti iš nacių. Juokas tokių scenų peržiūrėjimo metu dar visai neseniai būtų nesuvokiamas. Filmas dalinai finansuotas Vokietijos valstybės, likusią dalį surinko internete.

Čekijos policija pateikė kaltinimus penkiolikai moterų dėl paramos organizacijai „Resistance Women Unit“ (RWU), kuri laikoma čekų neonacių judėjimo „Narodni odpor“ (liet. – tautinis pasipriešinimas") moterų atšaka. „RWU laikosi tokių pat idėjų kaip Hitlerio Vokietijos moterų organizacijos iki 1945 metų, teigusios arijų moterų rasinį pranašumą“, – sako policijos kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinio atstovas Pavelas Hantakas.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) ginče dėl kompensacijų už nacių įvykdytus nusikaltimus priėmė Vokietijai palankų sprendimą, praneša agentūra AFP. Vokietijos vyriausybė 2008-ųjų pabaigoje kreipėsi į teismą Hagoje, prašydama įvertinti, ar Italijoje priimti sprendimai išmokėti kompensacijas už nacių nusikaltimus neprieštarauja tarptautinei teisei. Ieškiniuose buvo kalbama apie 1943-1945 metų įvykius vokiečių okupuotoje Italijoje. Ieškovai reikalavo kompensacijų iš Vokietijos.

Žydų genocido – holokausto – metu buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų: milijonas vaikų, 2 milijonai moterų ir 3 milijonai vyrų. Tai sudaro maždaug du trečdalius visos Europos žydų populiacijos. Taip pat, jeigu palaikytume daugybės mokslininkų nuomonę, į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir daugiau aukų, nukentėjusių nuo nacių – milijonus romų, karo belaisvių, homoseksualų, žmonių su negalia, politinių ir religinių oponentų. Tokiu atveju bendrą holokausto aukų skaičių sudarytų nuo 11 iki 17 milijonų.

Praėjo daugiau nei 60 metų, kol nežinomo nacių koncentracijos stovyklos Aušvice kalinio piešiniai tapo prieinami visiems, rašo „La Repubblica", praneša Inopressa. „Šie piešiniai buvo paslėpti butelyje daugiau nei 60 metų. Tačiau dabar 32 piešiniai, kuriuos nupiešė nežinomas Aušvico kalinys, buvo atrasti. Šie piešiniai – dokumentai, patvirtinantys tragišką mirties fabriko realybę.

Kitty Hart-Moxon buvo 16-a metų, kai ji pateko į žiaurumu pagarsėjusią nacių mirties stovyklą. Nepaisant visų sunkumų, ji sugebėjo ten išgyventi beveik dvejus metus. Praėjus beveik 70 metų, K. Hart-Moxon dalijasi savo prisiminimais apie Aušvicą. Nusitrynusi nuotrauka, daryta karo pabaigoje, pabėgėlių stovykloje šiaurės Vokietijoje netoli Brunsviko, atrodo ganėtinai džiugi. Kitty plačiai šypsosi, tik matyti, kad jos kairioji ranka sutvarstyta.

Vokietijos vyriausybė patvirtino planus įkurti nacionalinių dešiniųjų ekstremistų registrą, panašų į tą, kurį po 2001 m. rugsėjo 11 dienos išpuolių sukūrė Jungtinės Amerikos Valstijos. Registro įkūrimui dar turi pritarti parlamentas, praneša BBC. Manoma, kad Vokietijoje yra beveik 10 tūkstančių neonacių. Į bendrą registrą būtų įtraukta federalinių ir Vokietijos regionų valdžios institucijų turima informacija.

Kunigas Johannas Kuehbergeris pakeitė pasaulio istoriją, kai išgelbėjo skęstantį keturmetį vaiką. To vaiko vardas buvo Adolfas. Ši istorija gali būti vienas iš žiauriausių Dievo malonės atvejų. Vokietijos archyvuose atrastas senas laikraštis, kuriame pranešama apie išgelbėtą skęstantį keturių metų amžiaus berniuką. Vaikas buvo išgelbėtas iš šaltutėlio Ino upės vandens Pasau mieste Vokietijoje – 1894 metų sausio mėnesį.

Anglijos konservatorių deputatas dėl „įžeidžiamo ir kvailo“ poelgio neteko parlamento sekretoriaus posto, rašo BBC. Praėjusią savaitę Anglijos dienraštis „The Mail on Sunday“ išspausdino nuotrauką, kurioje konservatorių atstovas Aidanas Burley pozuoja kartu su nacių karininko uniforma vilkinčiu vyru. Vyrai linksminosi viename Prancūzijoje surengtame bernvakaryje.

Vokietijoje neonacių grupuotė, kuri yra įtariama dešimties žmonių nužudymu, buvo sukūrusi savo žinomo stalo žaidimo „Monopolis“ versiją, kurioje ant žaidimo lentos langelių pasirodė nacių koncentracijos stovyklos, praneša Telegraph. Savadarbės žaidimo lentos buvo aptiktos gaujos naudotame garaže šalia pagamintų bombų. Žaidimas buvo pavadintas „Pogromly“. Jame tradiciniame „Monopolyje“ esančius geležinkelio stočių langelius pakeitė koncentracijos stovyklos.

Manuelis Baueris kažkada buvo entuziastingas neonacių banditas, aktyviai dalyvavęs radikalių dešiniųjų pažiūrų, sukarintų organizacijų veikloje ir nuolatos įžūliai puldinėjęs Vokietijos imigrantus bei šalyje viešėjusius kitataučius. Dabar vyriškis yra pasitraukęs iš nusikalstamos veiklos ir nuoširdžiai gailisi savo praeities paklydimų. Internetiniam puslapiui „Spiegel.de“ Baueris papasakojo apie savo gyvenimą ir neonacių veiklos metodus bei mastus šių dienų Vokietijoje.

Vokietijos teisėsauga, atliekanti tyrimą dėl neonacių grupuotės, kuri, kaip įtariama, atsakinga už dešimties žmonių nužudymą, prašo visuomenės pagalbos, praneša BBC. Federalinės prokuratūros vadovas prašo žmonių pranešti, jei turi kokios nors informacijos. Pasak prokuratūros vadovo, trys jau sulaikyti grupuotės nariai prisistatydavo skirtingais vardais, naudojosi padirbtais asmens dokumentais ir nuomodavosi skirtingus butus.

Paklodes, kuriomis, gyvendamas Miunchene, naudojosi Adolfas Hitleris, ketinama parduoti iš varžytinių. Tarptautinis aukcionas įvyks artimiausią antradienį Anglijos mieste Bristolyje. Ant paklodžių išsiuvinėtos A. Hitlerio monogramos, svastika ir imperijos ereliai. Jų pradinė kaina – 4,5 tūkstančio dolerių. Fiurerio lovos skalbinius 1945 metais pardavė jo namo Miunchene prižiūrėtoja Anni Winter. Prieš kelerius metus juos Vokietijoje įsigijo privatus kolekcininkas.

Policija Vokietijoje per daugiau nei dešimtmetį sulaikė trečią neonacių grupuotės, atsakingos už dešimties žmonių nužudymą, narį, praneša BBC. Vokietijos elitinis su terorizmu kovojantis GSG 9 būrys sulaikė 32–ejų įtariamąjį rytiniame Potsdamo mieste, kuriame buvo apieškoti keturi namai, informavo prokurorai. Pasak jų, vyras įtariamas „parama teroristų tinklui“. Šie teroristai įtariami aštuonių turkų, graiko ir policijos pareigūnės nužudymu.

Sunkiai pasiekiamoje Argentinos regione Patagonijos vietoje parduodamas namas, kuris galėjo tapti paskutiniąja Adolfo Hitlerio ir jos žmonos Evos Braun gyvenamąja vieta. Dabartinis savininkas už šį namą prašo 30 milijonų JAV dolerių, praneša Newsru.   Pats namas buvo pastatytas 1943 metais. Įdomu tai, kad jo architektas buvo A. Bustillo, žinomas tuo, kad projektavo namus daugeliui buvusių SS pareigūnų, kurie atvyko slapstytis į Argentiną.

Lenkijos valdžia atnaujino tyrimą dėl nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą Aušvico koncentracijos stovykloje, praneša BBC. 1 mln. žmonių, kurių dauguma žydai ir lenkai, buvo nužudyti nacių koncentracijos stovykloje. Vienas šio tyrimo tikslų yra susekti dar gyvus nacių karo nusikaltėlius. Tyrimą atliks Nacionalinio atminimo institutas - valstybinė įstaiga, tirianti nacizmo ir komunizmo nusikaltimus. Šį tyrimą pradėjo instituto padalinys Krokuvoje, esantis netoli Aušvico.

Valstybinė Estijos prokuratūra nutraukė tyrimą šalies piliečio Michailo Gorškovo atžvilgiu. Jis buvo kaltinamas dalyvavimu nužudant 3 000 žydų Slucko mieste Antrojo pasaulinio karo metu, praneša RIA Novosti. Byla buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo iki galo įmanoma nustatyti tariamo nusikaltėlio asmenybės.

Prie Tulos tyrinėtojai aptiko du karo laikų tankus. Kaip rašo lenta.ru, tankai buvo ištraukti iš vandens telkinio. Tai TSRS ginkluotėję buvę tankai  KV-1. Šiame regione vyko intensyvūs nacių ir TSRS kariuomenės mūšiai 1941 m. Tankus iš vandens ištraukė ne nelegalūs, dažnai buvusių mūšių vietas niokojantys trofėjų ieškotojai, bet akademiniai tyrinėtojai, todėl galima tikėtis, kad šie Antrojo pasaulinio karo laikų eksponatai bus demonstruojami visai visuomenei.

Miunchene (Vokietija)  ketinama surengti buvusiam Vokietijos diktatoriui Adolfui Hitleriui priklausiusių asmeninių daiktų aukcioną. Tarp aukcione parduodamų daiktų bus A. Hitlerio rezidencijoje stovėjęs šviestuvas, kurio pradinė kaina – 5 tūkst. eurų ir 4,8 tūkst. eurų pradine suma įvertinti diktatoriaus skaitymo akiniai, rašo lrytas.lt.

Vokietijos prokurorai atnaujino šimtus nebaigtų tyrimų dėl nacių koncentracijos stovyklų darbuotojų ir kitų asmenų, kuriuos galima kaltinti pagal naują precedentą, kurį sukūrė Džono Demjaniuko (John Demjanjuk) teismas, praneša „telegraph.co.uk“. Vokietijos generalinės prokuratūros skyrius, kuris tiria nacių nusikaltimus, sakė, kad dėl senyvo įtariamųjų amžiaus - jauniausiems yra per 80 metų - valdžia nelaukia, kol baigsis Dž. Demjaniuko apeliacijos procesas.

Teismas Vokietijoje nusprendė dar kartą atverti šimtų nacių mirties stovyklų sargų tyrimų bylas. Dar šimtai buvusių koncentracijos stovyklų sargų gali būti apkaltinti po to, kai buvo nuteistas Johnas Demjanjukas, Sobiboro koncentracijos stovyklos Lenkijoje sargas. Tai sukurs precedentą kitoms byloms. Atsižvelgiant į daugelio įtariamųjų amžių – jauniausias yra 80 metų – nebus laukiama kol bus išnagrinėta Demjanjuko pateikta apeliacija.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones.Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Užsienio reikalų ministerijoje trečiadienio popietę rengiama diskusija „Hitlerio ir Stalino Europos naikinimo politika: Lietuva „kruvinųjų žemių“  žemėlapyje“. 1939 m. rugsėjo 28 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga, tęsdamos prieš mėnesį pradėtas Vidurio ir Rytų Europos dalybas, pasirašė slaptą sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Diskusija rengiama prisimenant tragiškas šios sutarties pasekmes Vidurio ir Rytų Europos tautoms.

Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas. Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų. Palikuonys atsakingi už senelių darbus „Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena.

Vokietija uždraudė didžiausią šalies neonacių organizaciją HNG, kuri remia kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kalinius ir jų šeimas, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Pagalbos nacionaliniams politiniams kaliniams ir jų šeimoms organizacija (HNG), pasak Vokietijos valdžios, kelia grėsmę visuomenei ir pažeidžia Konstituciją. Organizacija siekia remti dešiniųjų pažiūrų kalinius ir suteikti jiems motyvacijos toliau kovoti prieš sistemą, teigia Vidaus reikalų ministerija.

Po 70 metų išspausdintas paauglės dienoraštis, pasakojantis apie II pasaulinio karo metų Leningrado apgulties baisumus.Jis jau lyginamas su garsiaisiais Anos Frank užrašais, praneša naujienų agentūra AFP. 1941 metų gegužę Leningrade gyvenusi paauglė Lena Muchina pradėjo rašyti dienoraštį, kuriame išliejo viltis ir baimę, susižavėjimą klasės draugu Vladimiru ir nerimą dėl blogų pažymių.

Sandoro Kepiro, įrašytas pirmuoju į Simono Wiesenthalio centro labiausiai ieškomų nacių karo nusikaltėlių naujausią sąrašą, mirė Budapešto ligoninėje, sulaukęs 97 metų, praneša AP. Liepą teismas vengrą, kaltinamą „bendrininkavus vykdant karo nusikaltimus“ per Vengrijos pajėgų reidą Serbijos šiauriniame Novi Sado mieste 1942 metų sausio 21-23 dienomis, pripažino nekaltu. Velionis buvo kaltinamas prisidėjęs prie 1,2 tūkst.

Vandalai nusiaubė memorialą, skirtą Antrojo pasaulinio karo pogromo prieš Lenkijos žydus aukoms....

Rodos, kai kurie karo metais kurti planai turėjo tiek pat šansų pasisekti, kaip kad kapitono Edmundo Blackadderio (populiaraus BBC serialo veikėjo) bandymas išvengti mūšio, įsikišus porą pieštukų į šnerves, ant galvos užsimaukšlinus apatinius ir teigiant, esą jis atskrido iš Viblio planetos. Niekaip nesulaukdami Antrojo pasaulinio karo pabaigos, britų šnipai nusprendė pagardinti Adolfo Hitlerio maistą moterų lytiniais hormonais ir tokiu būdu pažaboti fiurerio agresyvumą, rašo dailymail.co.uk.

Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.

Konferencijoje, skirtoje Hitlerio invazijai į SSRS, prabilta apie dabartinį kolektyvinį saugumą Europoje. Neseniai išteisintas dėl pasisakymų apie sausio 13-osios įvykius, Algirdas Paleckis, Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis šį kartą pažymėjo, jog kolektyvinio saugumo sutartis, kurią sukurti mėgino ir buviusi SSSR, yra būtina ir mūsų laikais: „Karo veiksmai, pradėti Afganistane jau persirito į Libiją, kas gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą“. Anot A. Paleckio, kol pasaulyje yra ka...

Vengras Sandoras Kepiro pripažintas nekaltu dėl karo nusikaltimų per reidą 1942-aisiais, praneša BBC. Budapešto teismas išteisino buvusį policijos kapitoną dabar 97-erių S. Kepiro, kuris buvo kaltinamas įsakęs sučiupti ir nužudyti per 30 žydų ir serbų 1942-aisiais Serbijoje. Prokurorai prašė įtariamajam skirti kalėjimo bausmę, bet S. Kepiro tvirtino nieko nežudęs. Per dvi dienas, pirmadienį ir antradienį, bus perskaityta teismo sprendimo argumentacija.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.

Vokiečiai šunis laikė beveik tokiais pat protingais kaip žmonės ir bandė sukurti bebaimių „šnekančių šunų“ armiją, rodo naujas tyrimas. Adolfas Hitleris tikėjosi, kad protingi padarai išmoks bendrauti su savo SS šeimininkais. Jis netgi įkūrė specialią šunų mokyklą, kurioje jie turėjo būti mokomi kalbėti, rašo telegraph.co.uk. Neįtikėtini duomenys rodo, kad nacių pareigūnai taip vadinamus išsilavinusius šunis verbavo visoje Vokietijoje ir mokė kalbėti bei tapšnoti signalus letenomis.