Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas.
Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų.
Palikuonys atsakingi už senelių darbus
„Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena. 1941 birželio 22 Vokiečių armija įžengė į Lietuvą. Su tuo pačiu atėjo ir žudynių mašina, kuri sunaikino tūkstančius žydų. Tiubingene, iš kurio atvykau, buvo parengta daug nusikaltėlių, kurie atsakingi už visas žudynes. Vokiečių okupacijos metu lietuviai tapo aukomis. Taip pat jie tapo atsakingi ir už tai, kad buvo priversti bendradarbiauti su naciais“, – Kauno IX Forte organizuotoje konferencijoje kalbėjo „Gyvybės žygio“ pradininkas Jobstas Bittneris.
Jobst Bittner (nuotr. Balsas.lt)
Anot jo, nusikaltėlių kartos palikuonys neša atsakomybę už žmonių, kurie nukentėjo nuo jų senelių, gyvybes. Tie palikuonys atvyko į Lietuvą pasakyti žodžius, kurių jų seneliai niekada nepasakė.
„Mes tariame „taip“ žydų gyvybei“, – pabrėžė jis.
J. Bittneris pabrėžė, kad pastaruoju metu pasaulyje ir Vokietijoje stebimas unikalus fenomenas – anūkai ima klausinėti senelių apie tai, kas įvyko karo metais. Jie tyrinėja istoriją ir sužinoję visą tiesą, būna šokiruoti.
Tikslas – atsiprašyti
Vokiečio Guido Kascho senelis buvo Vermachto armijos karys ir jo senelis buvo Kaune.
Guido Kasch (nuotr. Balsas.lt)
„Aš čia esu praėjus 70 metų po to, kai mano senelis buvo čia. Užaugau viename name su seneliu. Jis man sakė, kad buvo kare, bet tai viskas, ką žinojau. Po mano senelio mirties mane sudomino, kas vyko iš tiesų karo metu ir ką veikė mano senelis. Iš archyvo gavau laišką, kur buvo nurodyti visi miestai, kuriuose mano senelis lankėsi karo metu. Ten buvo parašyta, kad Kaune jis buvo 1941 metų birželį ir jis čia užtruko kelis mėnesius“, – pasakojo G. Kaschas.
Sužinojęs apie šiurpius įvykius Kaune, G. Kaschas buvo sukrėstas. Vokietis nuoširdžiai prašė atleidimo už tai, ką jos senelis kartu su Vermachto kariuomene vykdė Lietuvoje. Jis dalyvavo statant getą, kuriame buvo žudomi šimtai žydų.
„Iš visos širdies apgailestauju. Atsiprašau tiek žydų, tiek lietuvių tautos. Taip, kaip gerbiu žydus ir Izraelio tautą, taip pat gerbiu ir Lietuvą bei lietuvius“, – tikino jis.
Persekiojamas visą gyvenimą
Koncentracijos stovykloje Štutharfe gimęs Peteris Lothas susitikimo metu papasakojo apie savo kančias, kuria patyrė per visą gyvenimą, ir kaip bebūtų apmaudu, patiria jas ir iki šiol.
Peter Loth (nuotr. Balsas.lt)
„Mano mama buvo du mėnesius nėščia. Ji buvo areštuota ir nugabenta į koncentracijos stovyklą, kur ir prasidėjo visa mano gyvenimo tragedija. Kai tik gimiau, su manimi buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Paskui buvau išvaduotas, bet netrukus mane areštavo sovietų armijai. KGB suėmė mane ir nuvedė į vaikų namus, kuriuose patyriau daug smurto, buvau prievartaujamas“.
P. Lothas pasakojo, kad sovietams sužinojus, kad jo mama, išgyvenusi Holokaustą, pabėgo į Jungtines Amerikos valstijas, su kuriomis Sovietų Sąjunga buvo įsitraukusi į Šaltąjį karą, jis prarado visus dantis, nes buvo mušamas diena iš dienos. Tačiau tai buvo tik pradžia.
„Vokietijoje buvau vadinamas “kvailu lenku„, nes miestas, kuriame gimiau, atiteko Lenkijai. Mano mama ištekėjo už afroamerikiečio JAV, todėl emigravau pas ją. Tačiau ir čia buvau engiamas. Negalėjau eiti nei į juodųjų, nei į baltųjų mokyklą. Mane pravardžiavo „negrų mylėtoju“ (nigger lover). Nenorėjau gyventi, norėjau tik nusižudyti – iki 18 savo gyvenimo metų aš buvau tik persekiojamas“, – atviravo P. Lothas.
Pasak jo, iki šios dienos pasitaiko žmonių, kurie kalba apie jį su neapykanta. „Žiūrėk – žydas“ sako jam. Pasakęs, kad jis yra vokietis žydas, žmonės prapliūpsta juokais, kaip jis, neva, gali vienu metu būti ir vokietis, ir žydas.
Vyras prisipažino, kad išmoko atleisti ir gyventi be pykčio, nuoskaudų ir neapykantos vien tam, kad jo vaikai turėtų normalų gyvenimą. Tačiau net ir jo vaikai susiduria su antisemitizmo apraiškomis. „Mokykloje mano vaikams visur pripiešia svastikų ir kryžių“, – apgailestavo jis.
Po renginio krikščionys iš Vokietijos, kurie asmeniškai pripažino savo šeimų kaltę dėl masinių Europos žudynių Antrojo pasaulinio karo metais ir atgailavo dėl to, vieningoje eisenoje su lietuviais ir Holokaustą išgyvenusiais žydais ir jų vaikais iš įvairių šalių, atžygiuos iki Kauno Rotušės aikštės. Šešių kilometrų eisenoje bus aplankytas ir buvęs Kauno getas.
„Gyvybės žygis“ 2007 metais prasidėjo Vokietijoje, kai grupė krikščionių pajuto, kad reikia atgailauti dėl nuodėmių, kurias daugelio jų tėvai ir seneliai padarė Holokausto metu. Širdingi jų atsiprašymai žydų bendruomenėms Vokietijoje ir daugelyje kitų tautų, igydė bei sutaikino krikščionis ir žydus.
S. Alperavičius: antisemitizmas Lietuvoje dar jaučiamas (foto)
