naciai

Vakar, per Adolfo Hitlerio 122-ąsias gimimo metines, ne viename mieste buvo iškeltos nacistinės vėliavos ar užrašai su fašizmo emblemomis. Panevėžyje tokį plakatą kažkas iškabino ant Smėlynės gatvės tilto per Nevėžį. Plakatą su svastikomis ir užrašu, šlovinančiu Adolfą Hitlerį, praeiviai ant Smėlynės gatvės tilto Senvagės pusėje pastebėjo maždaug be penkiolikos minučių septintą ryto ir iškart informavo policijos pareigūnus. Šie ir nukabino plakatą.

Kanadietis Berlyne fotografuodamasis atostogų nuotraukai imitavo „Heil Hitler“ pasveikinimą. Jis buvo suimtas per kelias sekundes.30 metų kanadietis pakėlęs dešinę ranką stovėjo ant Vokietijos parlamento Bundestago pastato laiptų, o jo mergina jį fotografavo. Kaip informuoja telegraph.co.uk, už kelių sekundžių atvažiavo policija, turistą surakino antrankiais ir konfiskavo fotoaparato atminties kortelę.

Šiandien pasaulyje minimą Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvoje labai mažai kas prisimena ir taip yra kasmet - teigia Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperovičius. Daugiausia, pasak jo, daroma pačios bendruomenės pastangomis, o šalies valdžia, kad ir kuriai partijai ji priklausytų, didelio dėmesio šiai dienai niekada nerodė. „Šie metai paskelbti Holokausto metais, sudaryta komisija, į ją Vyriausybė paprašė skirti atstovą, o šiaip – dėmesio tiek pat, kaip ir visada.

Vokietijoje gydytojas atsisakė operuoti 36-erių pacientą, ant kurio peties yra tatuiruotė su nacistine simbolika, penktadienį praneša dienraštis "Bild". Nurodoma, kad ant šio vyriškio peties yra ištatuiruotas erelis, kuris gniaužtuose laiko vainiką su svastika. "Aš neoperuosiu jūsų vyro, - pranešė gydytojas paciento žmonai, teigdamas, kad negali eiti prieš savo sąžinę. - Aš esu žydas". Pasakęs tai, gydytojas išėjo iš operacinės, o šį darbą užbaigė kitas medikas.

Įtakingiausia Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba tirs, kokį vaidmenį jos pokario istorijoje suvaidino buvę naciai ir karo nusikaltėliai. Federalinė Konstitucijos apsaugos tarnyba samdys nepriklausomą mokslininką, kuriam bus patikėta užduotis nustatyti, kokį vaidmenį buvę naciai suvaidino Vakarų Vokietijos žvalgyboje.

Dažnas alytiškis į Vilnių vykstame pro Pirčiupius. Pastebime gedinčios motinos paminklą. Jis pastatytas tam, kad atmintume 1944-ųjų birželio 3-iosios įvykius, kurių istorijai šiandien - jau 66 metai. Kas tuomet įvyko, kad vokiečių armijai prireikė nužudyti, sudeginti 119 beginklių žmonių? Žuvo 61 moteris ir 58 vyrai, tarp jų - 5 seneliai nuo 65 iki 90 metų. Tarp aukų buvo 49 vaikai iki 16 metų amžiaus, o jauniausiam - vos šešios savaitės.

Šaudo į kojas! Čia vaizdelis, kaip Wismaro (Vokietija) miesto policija užtikrina antifa teisę pasakyti fa, jog tie yra kiaulės. Antifa ateina prie drūtagalvių, šiems pavažiuoja stogas, jie stveria blizgančias, nikeliuotas tarsi bamperiai lazdas, o policija nusitaiko drūtagalviams į pėdas: girdi, jei kas, truputį amputuosime - čekšt-čekšt po pirštelį į sanitarines atliekas! Profesionalai! Drūtagalviai fa susitvardo, o apšepę, netvarkingi, nesportiški, socializmo prisirūkę, nusigrybav...

Kartais atrodo, kad įdomiausi istoriniai faktai į dienos šviesą iškyla tik tada, kai tampa nebegrėsmingi arba kai iš gyvenimo pasitraukia tiesioginiai tų įvykių liudininkai bei dalyviai. Tačiau įvyksta ir istorinių nesusipratimų kai konfidenciali, vyriausybes kompromituojanti informacija patenka į viešumą niekam to nesitikint.

Vokietijos Acheno miesto teismas kalėjimo iki gyvos galvos bausme nuteisė 88 metų sulaukusį buvusį SS smogiką Heinrichą Boere, kuris buvo apkaltintas tuo, kad 1944 metais okupuotoje Olandijoje nužudė 3 olandų civilius. Teigiama, kad taip SS keršijo už olandų pasipriešinimo kovotojų įvykdytus išpuolius prieš okupacinę nacių valdžią. Olandijos teismas 1949 metais nuteisė H. Boere mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.

Naciai teigė, kad per Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkų vykdytą Drezdeno bombardavimą žuvo net 500 tūkst. žmonių, tačiau grupė Vokietijos mokslininkų mano, kad toks skaičius yra smarkiai perdėtas. Oficialūs vietos valdžios skaičiai rodė, kad per Drezdeno bombardavimą žuvo 25 tūkst. žmonių. Tačiau radikalios dešiniosios grupės aiškino, kad per 1945 metų vasario 13-15 dienomis vykęs bombardavimas, kurį rengė 1,3 tūkst. britų ir amerikiečių bombonešių, pareikalavo net 500 tūkst.

Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija siekė infiltruoti į Vatikaną savus šnipus, kurie turėjo užsimaskuoti apsimesdami vienuoliais, skelbiama išslaptintuose britų žvalgybos MI5 duomenyse. Idėją infiltruoti Vatikaną vienuoliais apsimetusiais šnipais sugalvojo Romoje gyvenęs nacių rėmėjas. Šią idėją greitai pasisavino Berlynas.

Vokietijoje 2015 metais bus perleista Adolfo Hitlerio autobiografija „Mein Kampf“(Mano kova). Tai bus pirmasis knygos leidimas nuo pat to laiko, kai ji buvo uždrausta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Tuomet priimta Vokietijos konstitucija numatė, kad nacistinės filosofijos skleidimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu.

Praėjusį mėnesį viename JAV aukcione pradėtas pardavinėti liūdnai pagarsėjusio nacių gydytojo Josefo Mengeles dienoraštis bei kartu su juo rasta laiškas. SS tarnavęs J. Mengele Aušvico koncentracijos stovykloje vadovavo atvežamų kalinių atrankai ir su jais vykdė siaubingus medicininius eksperimentus. Aukcionas „Alexander Autographs“ yra vienas didžiausių aukcionų rengėjų, besispecializuojantis retų istorinių dokumentų pardavime.

Lenkijos policija skelbia atgavusi metalinį ženklą, kuris buvo pagrobtas iš Aušvico mirties stovyklos muziejaus. Televizija skelbia, kad penktadienį pavogtas ženklas „Arbeit macht frei“ (Darbas išlaisvina) buvo supjaustytas į 3 dalis. Policijai pavyko sulaikyti 5 vagyste įtariamus vyrus, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 39 metų. Kol kas vagystės motyvai nekomentuojami. Aušvico mirties stovykloje naciai Antrojo pasaulinio karo metais nužudė apie 1,5 mln. žmonių, kurių daugumą sudarė žydai.

Dovanos, suvyniotos į nacių simboliais išpuoštą popierių, dedamos po medžiu, papuoštu svastikomis ir į granatas panašiais žaisliukais. Tokios buvo Kalėdos Adolfo Hitlerio Trečiajame Reiche. Vakarų Vokietijoje esančiame Kiolno mieste atidaryta nauja paroda, kurioje atskleidžiama, kaip naciai bandė iškraipyti Kalėdų prasmę, atsikratyti jiems nepriimtino žydų kūdikėlio Jėzaus ir primesti šventei savo rasistinę ideologiją ir propagandą.