mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad šiandien kai kurie mokesčių mokėtojai e. paštu gavo nekorektiškus laiškus, kad jų pašto dėžutėje „Mano VMI“ sistemoje patalpinta jiems aktuali informacija. Tačiau „Mano VMI“ profilį patikrinęs mokėtojas informacijos ten neranda arba pateikta neaktuali informacija.

Norėdami leistis į kitą pasaulinį turą grupės „Take That“ nariai Gary Barlow, Howardas Donaldas ir Markas Owenas, panašu, turės susimokėti senas sąskaitas. Grupės narių kišenės gali paplonėti 30 milijonų svarų. Owenas, Barlow ir Donaldas yra kaltinami mokesčių slėpimu. Trijulė investavo 66 milijonus svarų į dvi muzikinės industrijos partnerysčių schemas, tačiau buvo išsiaiškinta, kad šios schemos buvo fiktyvios.

Mokesčių inspektoriai ūkininkų rankomis nori surinkti žemės savininkų nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį už žemės nuomą. Vida Tavorienė Ūkininkai piktinasi, kad jiems norima užkrauti darbą, kurio esą neatliko mokesčių inspektoriai, ir žemės savininkams priklausančią prievolę. Imdamiesi mokesčių inspektorių vaidmens, žemdirbiai rizikuoja patekti į žemės nuomotojų nemalonę. Užkorė papildomų darbų Ūkininkams atsirado naujų prievolių.

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 8 d. Minint šią dieną Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena didžiulį mokesčių mokėtojų indėlį į viešąjį sektorių. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau. Prognozuojama, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena yra gegužės 8 d., tai yra 2 dienomis vėliau nei faktiškai buvo pernai.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienis yra paskutinė diena, kai galima deklaruoti savo pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja jau sulaukusi daugiau kaip milijono deklaracijų. Beveik visos jos pateiktos internetu. Penktadienį dar galima suskubti deklaruoti pajamas ir taip susigrąžinti mokesčių permokas. Taip pat pateikti prašymą skirti 2 procentų paramą organizacijoms bei partijoms.

Patyrę pardavimo vadybininkai Vilniaus regione dabar vidutiniškai uždirba iki 5300 litų atskaičius mokesčius. Klaipėdos įmonės pardavimo profesionalams nešykšti iki 4300 Lt, o Kaune atlyginimo „lubos“ siekia 4200 lt. Lyginant su pernai metais, labiausiai ūgtelėjo fiksuota pardavikų atlyginimo dalis, nepriklausanti nuo darbo rezultatų. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.

Žinių radijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tegia, kad 2013 m. ekonominis šešėlis galėjo sudaryti 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų apie 18 mlrd. Lt. Pašnekovo teigimu, daugelis gyventojų mano, kad tradicinė šešėlio sritis yra kontrabanda, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sektorių. „Didelis šešėlis yra akcizinėje prekių rinkoje.

Rusų užgrobti Ukrainos miestas Sevastopolis ir Krymas – tai ne tik kurortai su Kregždutės Lizdu, Masandra, paminklais nuskendusiems laivams, bet ir kriminogeninis regionas, kuriame labai didelis nusikaltimų skaičius ir išsikerojusi korupcija. Regione klesti gangsterių grupuotės. Kova dėl valdžios Didžiausia ir labiausiai žinoma pusiasalyje yra studentų kriminalinė grupuotė Bašmakai. Ji susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Grupuotės branduolį sudarė Krymo aukštųjų mokyklų studentai.

Mokesčių sistema Lietuvoje kuriama jau daugiau nei 20 metų ir, reikia pripažinti, yra įgavusi tam tikrą logiką. Ji gali patikti arba nepatikti, sulaukti argumentų „už“ arba „prieš“, tačiau galima sakyti, kad mokesčių sistemoje yra nuoseklumo. Pavyzdžiui, lieka vis mažiau neapmokestinamųjų pajamų. Arba vis mažiau vadinamųjų „lengvatų“. Tai – akivaizdi mokesčių naštos didinimo kryptis, labai kritikuotina, tačiau ji yra. Siekiama suvienodinti tokios pačios prigimties pajamų apmokestinimą.

Lietuvoje viešėjęs Pasaulio kredito unijų tarybos prezidentas bandė paguosti Lietuvos kredito unijų atstovus, esą štai kaimynės Lenkijos centrinis bankas jau paskelbė planus kredito unijoms iki 5 proc. padidinti kapitalo pakankamumo rodiklį. Lenkijos kredito unijos nerimauja, svarsto, ar pajėgs per pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį įvykdyti šį reikalavimą.

Lietuvos finansų ministras pareiškė, kad Lietuvoje galima siekti didesnio mokesčių progresyvumo. Anot jo, tai galima pasiekti, pavyzdžiui, tiek didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, tiek ir mažinant juos mažiau gaunantiems. „Mes supratome, kad vienas iš dalykų, kuriuos reikėtų keisti, matyt, kad reikėtų numatyti darbo apmokestinimo srityje šiek tiek didesnius mokesčius. Mes galėtume įsivaizduoti ateityje perėjimą prie labiau progresinių mokesčių.

2014 m. kovo 13 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), siekdama glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo su verslu, šiandien pasirašė sutartį su Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK). VMI ir LVK šia sutartimi siekia padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas, užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą, kurti palankią aplinką verslui, šalinti tam trukdančias kliūtis, skatinti rinkos ekonomikos sistem...

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių Tyrimų ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkyje šešėlinės ekonomikos mastai greičiausiai ne ką mažesni negu mieste, todėl politikams ir valdininkams siūloma peržiūrėti bei sugriežtinti mokesčių politiką. Kitą savaitę į Seimą renkasi dalies žemės ūkio bendrovių vadovai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

 LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Ukrainos įvykiai rodo, jog ekonomikos augimas gali būti labai trapus, todėl tikėtis viršplaninių pajamų politikai neturėtų, mano Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. „Lietuva, taip smarkiai priklausoma nuo eksporto į Rusiją, turėtų susimąstyti, ar tikrai už kampo laukia augimas. [...] panašu, kad ir Rusija turi rimtų nemalonumų, taigi mažiau investicijų, mažiau palankios verslo sąlygos“, – pastebi jis.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jei Seimas pavasario sesijoje pritartų naftos ir dujų gavybos apmokestinimo tvarkos pakeitimams, jau šiemet būtų galima skelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą, sako aplinkos ministras. Mokesčiai tradiciniams angliavandeniliams, planuojama, augtų keletu procentų, tačiau verslininkai skeptiškai vertina tokius užmojus. Esą naftos gavyba kasmet mažėja, o ir dabartinių mokesčių surenkama mažiau nei planuojama.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai kritiškai vertina Vyriausybės ketinimus lėšų pensijų kompensavimui gauti iš naujų mokesčių arba juos didinant, teigia Seimo opozicijos lyderis. „Jie (TVF - BNS) sako, kad yra blogai kalbėti apie tokių mokesčių įvedimą numatant labai konkrečią biudžeto išlaidų eilutę - pavyzdžiui, pensijų kompensavimą.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo vasario 27 d. bus apmokestintas automobilių statymas stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato adresu Sodų g. 23, ir Seinų g. dalyje prie pastato nr. 14. Šios automobilių stovėjimo vietos patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje nustatyta rinkliava 2 Lt už 1 valandos stovėjimą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad Kauno apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriuo paliko galioti žemesnės instancijos teismo kauniečiui Kazimierui Lapinskui skirtą 22 tūkst. litų baudą už prekybą nelegaliu kuru, konfiskuojant ir 552 litrus dyzelino. Pažymėtina, kad gyventojas dėl analogiškų pažeidimų įkliūva nuolat, už juos teismo yra baustas ir anksčiau.

Jau žinau didžiausią politiko svajonę. Tai – ištarti „noriu ir galiu“. Esminis žodis čia žinoma yra „galiu“, nes ko jau ko, o norų politikams netrūksta. O kad iš tokios frazės vaikai darželyje nesijuoktų, tai galėti reikia iš tikrųjų. Kitaip sakant, kad norai ir galimybės sutaptų. Štai čia ir prasideda didžioji politiko kančia, jo gyvenimo tragedija. Kai kurie jo norai, net ir paversti gyvenimo taisyklėmis, įstatymais, ima ir nesipildo. Prigimtinis politiko noras, žinoma, yra – pinigų.

Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau perkelia savo veiklą ir buveines iš Lietuvos. 33-ajame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamo Lietuvos ekonomikos tyrime tam skirta daugiau dėmesio nei įprastai. Pasak LLRI ekspertų tokias verslininkų nuotaikas ir sprendimus lemia nuolat besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad kad per pastaruosius 5 metus verlsui nepalankių valdžios sprendimų buvo kaip niekad daug. 91 proc.

Virginija Motiejūnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Opozicija sako, kad visus mokesčius surinkus, užtektų lėšų pensijoms kompensuoti ir naujų mokesčių nebereikėtų. Pernai į biudžetą nesurinkta 85 milijonų litų akcizų ir 400 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių, o sausį biudžetas negavo visų planuotų pajamų.

2014 m. vasario 20 d., Tauragė. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Tauragės AVMI) informuoja, kad nustatė vieną iš Tauragės bendrovių, teikiančių konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, kuri nedeklaravo beveik 140 tūkst. litų pajamų. Patikrinimo metu pagal pateiktus apskaitos duomenis Tauragės AVMI specialistai nustatė, kad bendrovė 2012 m. rugpjūčio mėn.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune turės gauti valstybinės reikšmės statusą ir bus kontroliuojamos valstybės. „Valstybė perims šito sektoriaus reguliavimą ir valdys dalį akcijų. Bet tai nereiškia, kad valstybė perims visą energetinį ūkį tose savivaldybėse. Esame numatę Vilniuje ir Kaune kurti tris specialiosios paskirties akcines bendroves. 51 procentas bendrovių akcijų priklausytų valstybei.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama konservatoriaus Kęstučio Masiulio idėją mainais į automobilių mokestį, papildomai apmokestinti traškučius, limonadus ir energinius gėrimus, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.  „Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą.

 Papildomai apmokestinti nesveiką maistą – traškučius, limonadus ir energinius gėrimus – neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, tokių produktų prieinamumą galima riboti kitomis priemonėmis. „Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis paprašė Seimo valdybos iš visų partijų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo pataisas papildomam nesveiko maisto – traškučių, limonadų ir energinių gėrimų – apmokestinimui. Pasak opozicinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančio parlamentaro, tai leistų neįvesti automobilio mokesčio. „Seimas neturėtų nusišalinti ir pateikti alternatyvą Vyriausybės planams apmokestinti automobilius.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Valdantieji, svarstantys automobilių mokesčio įvedimą, daro savaitės pertrauką - tikimasi, kad per tą laiką dėl mokesčio apsispręs valdančiųjų partijų vadovybės. „Nebuvo rastas sutarimas dėl automobilių mokesčio ir buvo sutarta, kad grįžtama yra į partijų vadovybes ir tos diskusijos bus tęsiamos po pasitarimo su partijų vadovybe“, - penktadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pranešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad valdančiojoje koalicijoje vykstančios diskusijos apie mokesčių kėlimą, kad būtų kompensuota už sumažintas pensijas, atspindi chaosą prieš rinkimus ir nepagrįstai priešina žmones. "Valdančiojoje daugumoje yra labai daug diskusijų, kurios daugiau atspindi priešrinkiminį chaosą, negu kažkokį suderintą rimtą valstybės valdymą", - žurnalistams Ukmergės rajone sakė prezidentė.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) penktadienį pristatė memorandumą, kuriame kviečia valdžios atstovus pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą dėl sklandaus euro įvedimo Lietuvoje. „Mes labai sveikiname valdžios iniciatyvą įvesti eurą. Tačiau mūsų neturėtų klaidinti Latvijos patirtis ir manymas, kad viskas vyko skalndžiai, nes ne viskas yra pastebima.

Parlamentaras darbietis Kęstutis Daukšys mano, jog pinigų suma, kuri reikalinga pensijoms kompensuoti, yra pernelyg maža, kad tam reikėtų Įvesti papildomą mokestį.  „Pensijas reikia kompensuoti. Tai viena. Antras dalykas – nereikia pensijų kompensuoti, supriešinant žmones, pranešant, kad bus kompensuojama iš automobilių mokesčių ar dar iš kokių nors.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius, habil. dr. Pranas Žukauskas pripažino, kad automobilio mokestis egzistuoja ne vienoje pasaulio šalyje. „Tačiau neteko niekur skaityti, kad jis būtų renkamas biudžeto skylėms kamšyti, liaudiškai tariant, pravalgyti“, – balsas.lt teigė profesorius.  Pasak jo, automobilio mokesčio svarbiausia logika turėtų būti ekologijos gerinimas, gal dar kelių priežiūra ir statyba.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą dar šiemet pradėti kompensuoti pensijas, toliau svarsto naujų mokesčių įvedimą ir senų didinimą. Naujausia idėja – mokestis už automobilius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. – Pone ministre, kam reikia mokesčio už automobilius? – Jūs nelabai teisingai įvardinote.

Didžiausia Lietuvos makroekonomikos blogybė - investicijų trūkumas. Anot premjero visuomeninio konsultanto Rimanto Rudzkio, viena to priežasčių - mokesčių nepastovumas. Tai jis pareiškė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“, komentuodamas ketinimus įvesti naują automobilių mokestį. „Mes tikriausiai norim būti Europos čempionais pagal mokesčių nepastovumą, nes nuolat juos kaitaliojam. Prieš kelis mėnesius premjeras minėjo, kad naujų mokesčių šiais metais nebus įvedama.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą su Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento vadovais, kuriame kalbėta apie mokesčių administravimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo klausimus. Finansų ministerijos siūlymu, būtina parengti mokesčių administravimo įstatymo pataisas. Kaip viena iš galimų pataisų paminėta solidari atsakomybė nesąžiningiems verslininkams, kurie dalyvauja PVM vengimo schemose.

Prancūzijos valdžia sieks prisiteisti iš JAV technologijų milžinės „Google“ 1 mlrd. eurų mokestinių pajamų po to, kai šalies atliekamo tyrimo metu paaiškėjo galima nesąžininga bendrovės taikoma mokesčių strategija, praneša „EUbusiness“. „Google“ atstovas spaudai atsisakė komentuoti pranešimą spaudai ir pareiškė, kad „gandų bendrovė nekomentuoja“. Prancūzijos finansų ministerija taip pat žinių nekomentavo, nes to įstaigai daryti neleidžia informacijos apie mokesčius konfidencialumas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad interneto svetainėje, skelbiamas sąrašas žemės mokesčio mokėtojų, kuriems dėl nenurodyto gyvenamosios vietos adreso neįmanoma išsiųsti deklaracijų. Sąraše yra per 900 gyventojų ir 13 juridinių asmenų, kurie už žemę valstybei turi sumokėti per 155 tūkst. litų.

Asociacija „Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus ir ragina įvesti automobilių mokestį Lietuvoje. Pasak asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, automobilių mokestis yra visiškai įprastas daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ne tik Europos Sąjungos Taryba, bet ir Tarptautinis valiutos fondas, kredito reitingo agentūros.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikuoja valdančiųjų užmojus didinti mokesčius. Pasak A. Kubiliaus, taip visuomenei esą sudaromas įspūdis, kad jų reikia siekiant įsivesti eurą.  „Valdžia gi nutarė, kad įvedant eurą žmonėms nebus leidžiama badauti, todėl bus didinama minimali alga ir kompensuojamos pensijos, o tam reikia naujų mokesčių. Taigi žmogus pasidarys išvadą: nauji mokesčiai valdžios svarstomi tam, kad turėtume eurą“, – pirmadienį sakė A. Kubilius.

„Gal įveskime plikių mokestį?“ – tokį klausimą valdančiajai koalicijai Seime surengtoje spaudos konferencijoje uždavė Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. – Visi valdžios flangai vis labiau darosi anarchistiniai ir vis dažniau demonstruoja, kad centro nuomonė jiems nėra svarbi.“ Politiko teigimu, valdančioji koalicija iš stagnacijos etapo po truputį pereina į anarchiją. Nemažai kritikos buvo išsakyta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijai.

 Nuo vasario mėnesio gyventojai už elektros energiją, suvartotą per sausio mėnesį, jau turi atsiskaityti naujomis sumažėjusiomis 2014 m. kainomis. Dauguma (71 proc.) buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą – pagal jį nauja elektros energijos kaina sudaro 0,474 Lt/kWh.

 Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento klastojimo, turto iššvaistymo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo, kuriame įtarimai pareikšti „Tele-3“ generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei. „Ikiteisminis tyrimas baigtas pirmadienį“ , – BNS sakė tyrimui vadovaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Jurgita Juškevičienė „Šiaulių kraštui“ šiaulietis piktinosi, kad bendrovei „Šiaulių energija“ reikia mokėti už laiptinių šildymą, nors jose nėra radiatorių. Vyras mano, kad šilumininkai prastumia jiems palankius įstatymus ir metodikas, dėl kurių šilumos vartotojai tampa įkaitais.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sugeba bet kuri valdžia – tai kelti mokesčius. „Atsakymas visų, nesvarbu, kokius klausimus sprendžiame, yra: reikia didinti mokesčius“, - tiek į kairiųjų, tiek į dešinių daržą akmenį metė Ž. Šilėnas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad interneto svetainėje skelbiama informacija apie mokesčių mokėtojus – juridinius asmenis, – kuriems už mokestinius pažeidimus patikrinimų metu buvo apskaičiuotos papildomai mokėtinos sumos ir kurių atžvilgiu sprendimai yra įsiteisėję ir neskundžiami. Nurodytoms įmonėms patikrinimų metu papildomai priskaičiuota beveik 26,8 mln. litų įvairių mokesčių.