Rusų užgrobti Ukrainos miestas Sevastopolis ir Krymas – tai ne tik kurortai su Kregždutės Lizdu, Masandra, paminklais nuskendusiems laivams, bet ir kriminogeninis regionas, kuriame labai didelis nusikaltimų skaičius ir išsikerojusi korupcija. Regione klesti gangsterių grupuotės.
Kova dėl valdžios
Didžiausia ir labiausiai žinoma pusiasalyje yra studentų kriminalinė grupuotė Bašmakai. Ji susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Grupuotės branduolį sudarė Krymo aukštųjų mokyklų studentai. Dažniausiai tai buvo buvę ar esami boksininkai ir jėgos sporto šakų atstovai. Grupuotės lyderiais įvairiu metu buvo Viktoras Bašmakovas, jo giminaičiai Pavelas Šolochovas ir Stanislovas Koriaginas.
Pats V. Bašmakovas, nuo kurio pavardės kilo ir gaujos pavadinimas, nesimokė jokioje aukštojoje mokykloje, o dirbo ilgųjų reisų vairuotoju. Vežiodamas kontrabandą jis susikrovė kapitalą ir suartėjo su nusikalstamos grupuotės lyderiu Aleksandru Tkačenka-Sachanu. Netrukus V. Bašmakovas tapo pastarojo vairuotoju, o po kiek laiko sukūrė ir savo grupuotę. V. Bašmakovas tapo naujos grupuotės lyderiu ir po savo sparnu priglaudė apie 1500 studentų, sportininkų, kurie ėmėsi Krymo turgų kontrolės. Nebuvo nė vieno prekybininko, kuris nemokėtų mokesčių Bašmakams.
1991-ųjų viduryje Bašmakai dėl įtakos sferų susikovė su Seilemo grupuote, kuriai vadovavo Olegas Dziuba-Alikas. Po šaudymų Sachanas buvo sulaikytas Sočyje. Jis apsimetė psichiniu ligoniu ir pateko į Simferopolio psichiatrinę ligoninę. O. Dziuba dar bandė kovoti dėl valdžios, tačiau nukentėjo pats. Pirmiausiai buvo nušautas jo brolis. Po to, Aliko automobilį apšaudė vidury baltos dienos pačiame Simferopolio miesto centre. Trys jo brigados nariai žuvo, o pats Alikas buvo sunkiai sužeistas ir išvažiavo gydytis į Vokietiją. Neišvengė žūties ir Sachanas. Vieną dieną buvo apšaudyta palata, kurioje jis leido laiką – vyras buvo sužeistas. Dar po mėnesio ligoninės teritorijoje vėl aidėjo automato šūviai. Šį kartą Sachanas buvo nušautas.
Alikas, besigydydamas Vokietijoje, irgi galvojo apie kerštą ir davė komandą nušauti V. Bašmakovą. Jį sekę samdomi žudikai Viktorą nušovė netoli Simferopolio. Kartu buvo nušautas ir jo sargybinis. Tuo karas nesibaigė. Alikas iš Vokietijos paskleidė gandus, kad Viktorą nušovė vienas iš Sevastopolio autoritetų – Jevgenijus Podanajevas. Šis žmogus buvo ne tik nusikalstamos grupuotės lyderis, bet ir bandė eiti į politiką, buvo įkūręs Krikščionių liberalų demokratų partiją. Tačiau partija iširo, kai jos įkūrėjas buvo nušautas per V. Bašmakovo mirties paminėjimą. Nebuvo ramybėje paliktas ir Alikas. O. Dziuba buvo peršautas, kai atskridęs iš Vokietijos, ėjo iš Borispolio oro uosto Kijeve. Tuomet žuvo ir jo duktė, buvo sužeistas asmens sargybinis, o po savaitės netoli Simferopolio buvo sušaudytas ir jo sūnus.
Po gydymo Aliką saugojo ir priglobė Krymo totorių nusikalstama Imdat grupuotė, o Bašmakams ėmėsi vadovauti Moldavanas ir Danila.
Studentai reketininkai
Kolia Moldavanas, kurio tikroji pavardė Nikolajus Kožucharius, besimokydamas Fizinės kultūros instituto laisvųjų imtynių fakultete susipažino su iš Donecko atvykusiu Danila, kurio tikroji pavardė Aleksandras Danilčenko ir netrukus abu tapo Sachano brigados nariais. Jiems buvo priskirtas Simferopolio centrinis turgus. Surinktus pinigus jie atiduodavo savo treneriui, kuris irgi buvo gaujoje ir buvo pavaldus tiesiogiai Sachanui. Jauni vyrukai, pamatę, kaip lengvai uždirbami pinigai, nusprendė jais nebesidalinti ir įkūrė savo grupuotę.
Treneris, aišku, su tuo taikstytis nenorėjo, tačiau, kai pabandė sutramdyti savo mokinius, buvo peršautas. O Moldavanas pamatė, kad vieni jie vargu ar išsilaikys, todėl pasiprašė prieglobsčio pas Bašmakus. Abu sutiko į bendrą kasą mokėti 30 procentų surinktų pinigų. O kai buvo nušautas V. Bašmakovas, Moldavanas su Danila perėmė vadovavimą grupuotei. Viena grupuotės dalis reketuodavo verslininkus, prekybininkus, o kita dalis, kuriai vadovavo Viktoras Karasiovas-Karasius, užsiėmė užsakomosiomis žmogžudystėmis, skolų išmušinėjimu. Karasius irgi buvo Fizinės kultūros instituto auklėtinis. Vėliau jis dar baigė Ukrainos nacionalinę muitinės akademiją ir 2000-ųjų išvakarėse tapo Simferopolio futbolo klubo „Taurija“ prezidentu. V. Karasiovui buvo suteiktas Ukrainos nusipelniusio trenerio vardas.
Klubo prezidentas V. Karasiovas, po to, kai Saki miesto futbolo klubo „Dinamo“ treneris Mamedas Isajevas atsisakė perduoti „Taurijai“ savo geriausius žaidėjus, davė komandą Bašmako smogikams pamokyti nepaklusnųjį kolegą. Šie pagrobė M. Isajevą ir nusivežę į mišką taip sumušė, kad šis ligoninėjė mirė.
Tokių konfliktų ir šaudymų būta dešimtys. Bašmakų smogikai iš automatų sušaudė Olego Dziubos-Aliko žmoną Olgą, jos vairuotoją ir du asmens sargybinius. Galų gale garaže buvo susprogdintas ir pats Alikas, nors milicijos suvestinėse jo nužudymas užfiksuotas kaip savižudybė. Po to, dar buvo sušaudytas ir graikų grupuotės brigadininkas Ivanas Jordanovas.
Šūviais buvo kovojama ne tik su konkuruojančių grupuočių vadeivomis ir torpedomis, tačiau ir su nesukalbamais verslininkais ir net politikais. Buvo susprogdintas net Krymo ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Safoncevas.
Taikėsi į prokuratūrą
2003-aisiais dalis bandos buvo susodinta. Keli buvo areštuoti Kryme, kitus milicija surankiojo iš Dniepropetrovsko ir Kijevo. Buvo konfiskuota daug ginklų, sprogmenų. Kiti grupuotės nariai spėjo pasislėpti, tačiau, kai viskas nurimo, vėl sugrįžo į Krymą ir vėl prasidėjo šaudymai. Bašmakai nesiskaitė su niekuo. Susprogdino net specialaus padalino „Alfa“ vadą, vieno banko apsaugos ir vindikacijos skyriaus viršininką. Visi verslininkai buvo įbauginti, nes banditai nesiskaitė su priemonėmis, o milicija buvo bejėgė.
Kad įrodytų savo galią, Bašmakai nusprendė susprogdinti Simferopolio miesto Kijevo rajono prokuratūros pastatą. Operacija buvo patikėta Karasiaus brigadai. Iš bandos arsenalo jam buvo išduotas granatsvaidis ir granatos. Prie pastato banditai atvažiavo dviem automobiliais. Kai išsiėmė iš jų granatsvaidį, pasirodė, kad nė vienas nemoka juo šaudyti. Tuomet pats Karasius nusprendė pamokyti. Jis užtaisė granatsvaidį, parodė kaip šauti ir padavė vienam iš savo torpedų. Šis imdamas atsitiktinai iššovė. Granata pataikė ne į prokuratūros pastatą, o į šalia esančio namo sieną. Žmonės nenukentėjo, o tik išdūžo kelių butų langų stiklai. Banditai numetė granatsvaidį į šiukšlių konteinerį ir išsislapstė.
Plėtėsi ir grupuotės veiklos ribos. Dalis gaujos persikėlė į Kijevą. Sostinėjė jiems vadovavo ryšių su milicijos vadovybe turintis Janas Tabačnikas. Dalį pinigų gauja investavo į prekybą nafta ir žuvimi, auksu ir brangakmeniais. Gauja palaikė gerus ryšius ir su nusikalstamomis grupuotėmis iš Moldovos, Odesos.
2005-aisias kilo konfliktas tarp Viktoro Karasiovo ir Bašmakų vadų Danilos ir Kolios Moldavano. Karasius buvo apkaltintas, kad pardavė futbolo klubą, o pinigais pasidalinti su Bašmakais pamiršo. Netrukus Simferopolyje suliepsnojo V. Karasiovui priklausantis turgus. Į tai buvo atsakyta padegimais Kryme, kur „netikėtų“ gaisrų metu degė Danilos ir Moldavano turtas. Tuomet šie į pagalbą pasikvietę sau palankius milicininkus Karasių bei jo parankinius sutvarkė jų pačių rankomis.
Spėjo pasislėpti
Tačiau Kijevo milicija slapčiomis ėmėsi ir Bašmakų. Buvo išaiškinta dešimtys pareigūnų, parsidavusių banditams. Jie buvo susodinti už grotų, o iš paskos nukeliavo ir daugiau kaip 20 gaujos narių. Jiems buvo pateikti kaltinimai žmonių grobimu ir žudymu, turto prievartavimu. Grupuotės vadai spėjo pasislėpti. Tarptautinė paieška buvo paskelbta Krymo parlamento deputatui Ruvimui Aronui, pravarde Roma, Krymo bokso federacijos prezidentui A. Danilčenkai, Krymo laisvųjų imtynių federacijos prezidentui N. Kožuchariui-Moldavanui. Roma spėjo pabėgti į Izraelį ir iš ten vadovavo grupuotės likučiams. Tačiau, kai jis 2008-aisiais atvyko į Kijevą, buvo sulaikytas jau oro uoste. Tačiau milicija buvo bejėgė ką nors įrodyti ir nuteisė Romą 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2002-ias metais suvažinėjo pagyvenusią moterį. Vėliau jam buvo pateikti kaltinimai dalyvavus nužudant du žmones, tačiau Simferopolio teismas jį išteisino.
2011-ųjų pabaigoje Odesos apeliacinis teismas nuteisė 22 Bašmakų gaujos narius. Nuosprendžio tekstas užima 150 puslapių. Buvo įrodyta, kad banditai nužudė pusę šimto žmonių, keliasdešimt pagrobė. Tarp nužudytųjų daug ir pačios gaujos narių. Jei vadams kildavo bent menkiausias įtarimas, kad kuris nors gali išduoti, jie per daug nesiaiškindavo, o duodavo komandą nušauti. Dviems gaujos nariams skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šeši nuteisti nuo13 iki 15 metų, dar 14 skirtos mažesnės bausmės. Gaujos vadeivos vis dar ieškomi.
Šaudomi merai
Tačiau ir susodinus Bašmakus šūviai aidėti Kryme nenustojo. Pernai vasario mėnesį buvo nušautas kurortinio Simeizo miestelio meras Kirilas Kostenko. Apdegęs samdomo žudiko žiguliukas buvo surastas už miestelio. Ta žmogžudystė sukėlė nerimą tarp visuomenės ir politikų. Daugelis kalbėjo, kad grįžta 1990-ieji, kai banditai, dalindamiesi fabrikus ir parduotuves, šaudėsi, o dabar šaudomi politikai. Tardytojai nušautojo kabinete rado daug įdomių dokumentų. Už kapeikas buvo parduoti tūkstančius kainuojantys poilsio namų pastatai ir brangi pajūrio žemė. Į K. Kostenko laidotuves atvažiavo apie 200 prabangių automobilių, kuriuose sėdėjo ne tik deputatai ir valdininkai, bet ir nusikalstamų grupuočių nariai. Jie padėjo vainiką su užrašu: „Bratanai, tu visiems laikams liksi mūsų širdyse“. Vėliau paaiškėjo kriminalinė mero biografija. Jis buvo du kartus sulaikytas už verslininkų reketą ir kyšius. Operatyvininkų duomenimis, K. Kostenko buvo aktyvus Bašmakų narys.
Po pusmečio galvą paguldė Feodosijos miesto meras Aleksandras Bartenevas. Jis buvo nušautas, kai tik išėjo iš savo garažo. Paaiškėjo, kad meras nušautas iš šautuvo, kuris teisėsaugininkų duomenimis jau figūravo vienoje byloje Ternopolyje ir pagal dokumentus buvo sunaikintas. Šis meras buvo Bielovo nusikalstamos grupuotės narys ir net turėjo Majoro slapyvardį. Jis buvo nušautas dėl žemės dalybų pajūrio zonoje arba naftos kontrabandos. Tačiau tai tik versijos. Kol kas merų žmogžudystės neišaiškintos.
Vadovauja banditas
Kryme, kaip ir Donecke, ir Odesoje ir toliau viešpatauja nusikaltėliai, klesti korupcija ir politika – neskaidri. Šiuose trijuose regionuose gangsterių, oligarchų ir politikų ryšiai patys glaudžiausi. Tos teritorijos silpniausiai reagavo į Maidano revoliuciją, dėl kurios iš posto ir buvo priverstas trauktis nusikaltėlių bičiulis Viktoras Janukovyčius. Dabar visi trys regionai atsidūrė Rusijos kovos su oficialia Kijevo valdžia priešakyje.
Anot Viktoro Šemčiuko, kuris daug metų dirbo Krymo regiono generaliniu prokuroru, su nusikaltėliais susiję visi iki vieno valdymo elementai. „Niekam nekliūdavo, jog parlamento sesija Kryme prasidėdavo tylos minute, skirta pagerbti nužudytą „brolį“‘, – prisimena V. Šemčiukas.
Dabartinis Krymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas irgi susijęs su nusikaltėlių grupuotėmis ir buvo vienos iš jų torpeda, o vėliau ir vadovu, turėjo Goblino pravardę. Milicija turi dokumentų, kuriuose S. Aksionovas kaltinamas praeityje užsakęs kelias žmogžudystes. 1996 metų sausį jis pats buvo sužeistas per susišaudymą kelyje Simferopolis-Maskva. Apie jo praeitį žino visi, apie tai buvo kalbama Krymo parlamente. S. Aksionovas bandė gintis ir pirmosios instancijos teisme bylą laimėjo, tačiau už jo garbės ir orumo įžeidimą teismas priteisė tik vieną grivną. Tačiau ir ji nebuvo sumokėta, nes aukštesniajame teisme S. Aksionovui nepavyko įrodyti, kad jis nebuvo ir nėra susijęs su nusikaltėliais. Jis ir jo bendražygiai iš Rusijos sumaniai derino politiką, vagystes ir turto prievartavimą – būtent jie padėjo Krymą grąžinti Maskvai.
Išvogė milijardus
Ir nėra ko stebėtis, nes ir pats buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis. Vienas prokuroras, dėl asmeninio saugumo nepanoręs prisistatyti, teigia, jog Ukrainos rytinėje dalyje nusikaltėliai veikia itin aktyviai, o jiems vadovauja su Kremliumi susijusios nusikaltėlių grupuotės. Prokuroras pirštu rodo į liūdnai pagarsėjusią Seilem grupuotę, kuri metų metus artimai bendradarbiavo su nuo posto nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris pats kadaise buvo Donecko gubernatorius, režimu.
„WikiLeaks“ paviešinti slapti susirašinėjimai, vykę tarp JAV ambasados ir Nacionalinio saugumo tarybos, atskleidė, jog V. Janukovyčiaus Regionų partija „buvo Donecke veikiančių nusikaltėlių ir oligarchų irštva“.
Remiantis paviešinta konfidencialia medžiaga, V. Janukovyčius „turėjo prieigą prie Donecko nusikaltėlių klano vadeivos Rinato Achmetovo kišenių“. Kitame diplomatiniame dokumente pasakojama, kaip V. Janukovyčius savo partijoje telkia Donecko nusikaltėlius ir naudojasi visais korupcijos privalumais.
Kai V. Janukovyčius buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, kaip teigia šalies pareigūnai, galėjo būti išvogta 20 mlrd. dolerių (50 mlrd. litų) aukso rezervų, pranyko skolos už 37 mlrd. dolerių (92 mlrd. litų). Per pastaruosius trejus metus daugiau nei 70 mlrd. dolerių (175 mlrd. litų) iš Ukrainos biudžeto atsidūrė užsienio bankų sąskaitose.
Amerikiečiai į Kijevą pasiuntė specialistų komandų, kurie padės atsekti dingusius pinigus. Šiuo metu Ukrainoje dirba FTB, Teisingumo departamento ir Iždo departamento specialistai, jiems talkina Ukrainos pareigūnai.
Dauguma finansinių nusikaltimų veda į Maskvą. V. Janukovyčiaus patikėtinis D. Firtašas prisipažino, jog į energetikos verslą įsisuko padedamas liūdnai pagarsėjusio nusikaltėlio iš Rusijos Semiono Mogilevičiaus, kuris, anot pašnekovo, dirbo su Kremliaus lyderiais.
Tik faktai:
Kryme kriminogeninė aplinka labai sudėtinga. Daugiausiai sunkių nusiklatimų įvykdoma Sevastopolyje. Pagal oficialius Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenis, šiame mieste iš 100 000 žmonių nužudomi 8,2. Donecke šis koeficientas yra 6,1, Kijeve – 3,7, Lvove –3,8.
Per paskutinius metus Kryme plėšimų skaičius išaugo 4,5 procento, o sukčiavimas net 43,6 procento. Sukčiaviamas čia ypač suklesti vasarą, kai į kurortus suvažiuoja poilsiautojai. Kartu su jais čia sulekia ir profesionalūs sukčiai bei vagys. Dirva jiems plati, nes iki šiol ilsėtis į Krymą kiekvieną vasarą atvažiuodavo 4,2 milijono ukrainiečių, 1 milijonas baltarusų ir 1,5 milijono rusų.
Ukrainos VRM duomenimis, paieška paskelbta 1157 Krymo gyventojams. 778 jų slepiasi nuo teisėsaugininkų, 71 nemoka alimentų ir 308 dingo be žinios.
Kryme dar dažnai žmonės, patekę į bėdą, kreipiasi ne į miliciją, o į „įteisintuosius vagis“. Kiekviename mieste yra jų įgalioti atstovai, kurie sprendžia konfliktus, renka duokles. Visoje Ukrainoje ir Rusijoje žinomi Krymo autoritetai: Viktoras Makarovas-Baltasis, Vitalijus Pyrchas, Soso Kekelija dar žinomas kaip Soso Potiskis, Kacha Machalatija arba Kacha Novorosijiskis, Anatolijus Jakuninas arba Senka Samarskis.
Stiprias pozicijas Kryme dabar užima totorių grupuotė, kuri renka mokesčius iš savo tautiečių.Tarpusavio karuose labai susilpnino pozicijas Graikų grupuotė. Daug šios grupuotės narių žuvo per susišaudymus. Krymo paplūdimius yra pamėgę ir Rusijos nusikalstamo pasaulio generolai. Čia nekilnojamo turto turi Eduardas Asatrianas-Osetrina, Omaras Bekajevas-Omaras Ufimskis ir dar ne vienas „įteisintasis vagis“.
Šiuo metu ir kriminaliniai autoritetai, ir milicija, ir valdininkai apmirė, laukdami kas bus toliau. Valdančiųjų postuose pasirodžius emisarams iš Maskvos Krymo, ko gero, laukia dar vienas perdalijimas. O tai susiję su didžiuliais kyšiais, ir, kas be ko, šūviais ir granatų sprogimais.
Zbignevas JANKOVSKIS
