„Kiekvienas automobilio savininkas Lietuvoje naudojasi kelių infrastruktūra, finansuojama iš valstybės biudžeto. Tad būtų logiška ir teisinga, kad už tokią viešą paslaugą daugiau mokėtų tie, kurie turi automobilius, nei tie, kurie važinėja vien tik viešuoju transportu. Automobilių mokestis yra vienas mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančių būdų surinkti papildomų biudžeto lėšų, ir investuotojai jau daugelį metų ragina valstybę jį įvesti“, – teigia Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Anot jos, daugelyje išsivysčiusių valstybių taikomas mokestis naudingas tiek fiskaliniu, tiek motyvacijos požiūriu. „Net ir surinkus vidutiniškai po 100 litų iš kiekvieno automobilio savininko per metus, šalies pajamos galėtų padidėti beveik 200 mln. litų. Šių lėšų su kaupu pakaktų išasfaltuoti naują kelią nuo Vilniaus iki Kauno“, ‒ pastebi R. Skyrienė.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ ekspertų teigimu, automobilių mokestis galėtų prisidėti ir prie oro taršos mažinimo. „Automobilių mokestis turėtų būti diferencijuotas pagal taršos lygį ‒ labiau teršiančioms, didesnio galingumo, prabangesnėms transporto priemonėms būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas nei mažesnio variklio tūrio, ekologiškesniems automobiliams“, ‒ sako Kęstutis Lisauskas, „Ivestors‘ Forum“ mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.
Pasaulio banko duomenimis Lietuva užima 12 vietą Europos Sąjungoje ir 21 vietą pasaulyje pagal automobilių kiekį, tenkantį tūkstančiui gyventojų* . „Pagal automobilių kiekį lenkiame tokias valstybes kaip Belgija, Olandija, Jungtinė Karalystė ar Švedija, nors mūsų šalyje vidutinis atlyginimas daugiau nei trigubai mažesnis. Tai skatina atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką, dėl kurios valstybė kasmet netenka šimtų milijonų litų“, – teigia R. Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
