mėsa

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Jau kitą savaitę – didžioji vasaros šventė Joninės. O kokios gi Joninės be gausaus vaišių stalo? Tinklaraščio apie maistą autorė Ilona Juciūtė dalijasi patarimais kaip geriausiai paruošti įprastus Joninių valgius ir kokias naujoves šia proga būtų galima išbandyti. Neatskiriama Joninių dalis – mėsos ant žarijų kepimas, o populiariausias patiekalas, žinoma, šašlykas.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

„McDonald's“ - vienas geriausiai pasaulyje žinomų greito maisto restoranų. Ir šis tinklas vis siekia ne tik išlaikyti didžiules klientų minias, bet ir pritraukti naujų. Dėl to sugalvotas ir naujausias hamburgerių „patobulinimas“ bei šios idėjos bandymas. Pranešama, kad plačiai nesiskelbdamas restoranas „McDonald's“ išbando sumuštinių gamybą ne su šaldytais, o su visiškai šviežiais jautienos paplotėliais, rašo independent.co.uk. Kol kas bandymas vykdomas vos 14-oje restoranų JAV.

Rusijos vyriausybė sušvelnino prekybinio embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, kurios bus naudojamos vaikams skirto maisto gamybai. Remiantis gegužės 27 d. potvarkiu, iš draudžiamų įvežti produktų sąrašo išbraukta galvijų mėsa, paukštiena ir jos subproduktai, daržovės (žalios, virtos arba garintos), šaldytos ir džiovintos daržovės, kurios yra skirtos vaikiškam maistui gaminti.

Premjeras Algirdas Butkevičius kartoja, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata gali būti taikoma tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, o jei dėl to maisto produktai neatpigs, ji būtų panaikinta. „Kalbant apie PVM lengvatą matau tik dvi galimybes: pirma, sumažinti PVM tarifą šviežiai ir atšaldytai mėsai, ir kitas buvo išsakytas pasiūlymas PVM tarifą mažinti vienu procentiniu punktu per trejus metus nuo 21 proc. grįžti prie 18 proc.

Šiltas oras, sužaliavusi gamta ir čirškančios mėsos kvapas – taip, kalbėsime apie į Lietuvą atėjusį grilio sezoną. Jau dabar svajojate apie šašlyką ar ant žarijų keptus kepsnius? Na tada šie patarimai kaip tik jums.

Šių metų gastronomijos tendencijos palankios lauke gamintam maistui, o tarp populiariausių siūlomų pasirinkimų – ant grotelių kepta mėsa ar dešrelės. Visai neseniai atšilus orams kepsnių sezonas dar tik prasideda, bet prekybos centrai jau skuba reklamuoti savo produkciją ir siūlyti akcijas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šviežiai ir atšaldytai mėsai nepaskatins mėsos produktų kainų mažėjimo, ši lengvata bus atšaukta.

Jautiena vertinama dėl savo maistinių ir skoninių savybių. Tačiau kaip išsirinkti išties gerą ir kokybišką šios rūšies mėsą ir kokiose prekybos vietose jos pirmiausia ieškoti? Gerą jautieną atpažinti nėra paprasta. Tam reikia daug patirties bei edukacijos. Visgi renkantis mėsą atspirtimi gali būti vizualinės savybės, kurių pagalba galite atmesti vakarienę sugadinsiantį produktą.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Premjeras, finansų ministras ir socialdemokratų frakcijos atstovai penktadienį sutarė, kad atšaldytai ir šviežiai mėsai būtų taikomas lengvatinis 5 arba 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Pasak Algirdo Butkevičiaus atstovės, artimiausiu metu siūlymas bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, o jam pritarus, naujas tarifas įsigaliotų nuo spalio.  „Siūloma 5 proc. arba 9 proc. PVM lengvata atšaldytai ir šviežiai mėsai. Jeigu tarifas būtų 5 proc., tam reikėtų apie 80 mln.

Pasirodo, kad nusipirkę jautienos gabaliuką nebūtinai valgysime jautieną. Vietoj jos nė neįtardami galime valgyti beždžionieną. Taip ir bus, kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, jeigu nebus uždėtas apynasris kasdien įžūlėjantiems maisto produktų klastotojams. Siūloma prekeivius apgavikus bausti jau ne tik piniginėmis baudomis, bet ir sodinti juos į kalėjimą.

Mūsų maisto pramonė ganėtinai orientuota į eksportą. Manau, šiandien apskritai negalime įsivaizduoti šalies be eksporto, „Žinių radijui“ sakė Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Juščius.   „Turbūt netgi 25 proc. maisto pramonėje sudaro eksportas. Tarptautinė prekyba pirmiausiai leidžia išnaudoti kiekvieno gamintojo konkurencinius pranašumus“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo V. Juščius.

Internetas mums duoda unikalią galimybę pamatyti keisčiausius ir neįtikėtinus dalykus iš viso pasaulio. Socialiniuose tinkluose it virusas pradėjo plisti mėsos nuotrauka, kuri savo išvaizda primena keistą padarą. Daug informacijos apie šią nuotrauka nėra, tačiau žinoma, kad sensacija tapusi fotografija įamžinta Kalifornijoje. Atpjauto mėsos gabale matosi keistas darinys – velnias su ragais.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, patikrinimo UAB „Vilniaus bakalėja“ (Kirtimų g. 47B) metu, nustatė galimą nelegalios prekybos mėsa atvejį. Išnuomotame sandėlyje sulaikyta 120 tonų neaiškios kilmės šaldytos mėsos (kiaulienos lašinių bei galvijų kepenų). Pareigūnams įtarimų sukėlė įmonės teritorijoje išmestos dėžės, kuriose prieš tai buvo supakuota šaldyta mėsa, su įtartina ženklinimo informacija.

Kovo 17 d. Vilniaus pareigūnai, gavę informaciją apie nelegalią prekybą mėsos, paukštienos, žuvies ir kitais maisto produktais, atliko ne vieną patikrinimą Kirtimų g., Vilniuje, įsikūrusiose prekybos vietose. Pareigūnams talkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai.

Viena didžiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje bendrovė „Klaipėdos mėsinė“ ir toliau laikosi siekio nuolat tobulinti savo gaminius ir rinkai kasmet pateikti vis naujų aukščiausios kokybės ir išskirtinio skonio produktų. Ir šios pastangos nelieka nepastebėtos – verslo bendruomenės pripažintame, šalyje svarbiausiu laikomame konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“ UAB „Klaipėdos mėsinė” vytinta dešra „Legenda“ įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - aukso medaliu.

Ar gali lietuviai už vakarienę restorane piniginę paploninti keliasdešimčia ar net keliais šimtais eurų. Pasirodo - gali, ir neretai, mat aukštos klasės maistą ruošiančios įstaigos didmiesčiuose dygsta it grybai po lietaus. Patiekalai gaminami pagal pasaulines tendencijas bei madas ir, pasirodo, pati šviežiausia – mūsų šalyje praktikuojama jau ne vienerius metus. Štai čia matote tiesiai iš Australijos atkeliavusią „Black Angus“ rūšies jautuko mėsą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai kartu su Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino sodų bendrijoje „Žibutė“, esančioje Šiauliuose, nelegaliai veikusią mėsos perdirbimo gamyklėlę. Gautos informacijos pagrindu buvo patikrinti sodo sklype esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinės patalpos.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimu, šaltojo sandėliavimo ir didmeninės prekybos įmonės UAB „Vireka“ (V.A. Graičiūno g. 22, Vilnius) patalpose sulaikyta ir nurodyta nedelsiant utilizuoti 1 254 kg žmonių maistui netinkamos kiaulienos.

Pieniškos dešrelės – tai maisto produktas, kurį myli tiek mūsų mažieji, tiek ir suaugę. Iš pažiūros, atrodo nekaltas patiekalas, tačiau jo sudėtyje slepiasi daug menkaverčių papildų: daug druskos, dažiklių, skonio stipriklių, konservantų. Neretai net ir aukščiausios rūšies gaminiai negali pasigirti šimtaprocentine kokybe.

Veterinarai tikrina, ar mėsoje: kiaulienoje, paukštienoje, jautienoje nėra draudžiamų antibiotikų, tiksliau didesnio nei dabar leidžiama jų kiekio. Šiemet atliekant galvijų raumenų tyrimus viename jautienos mėginyje rasta antibiotikų liekanų, viršijančių didžiausią leistiną normą. Pasirodo, galvijas gavo nemenką antibiotikų dozę ir buvo paskerstas anksčiau laiko. „Labai svarbu yra išlaukos periodas.

Lapkričio pabaigoje prasidėjo Adventas, nuo jo neatsiejami ir mitybos pokyčiai – pasninkas. Senovėje tokiu metu didieji ūkio darbai nukrisdavo nuo pečių, nebereikėdavo tiek daug fizinės energijos ir tokiu būdu buvo norima atsidėkoti gamtai už suteiktas gėrybes. Visgi, dauguma šiuolaikinių žmonių pasninką suvokia kitaip.

Lietuvoje vis labiau auga ekologiškų maisto produktų paklausa. Šiuolaikinio vartotojo skonis tampa išrankesnis, keičiasi požiūris į mitybą, pradedama domėtis sveika gyvensena. Daugėjant sveikų maisto produktų vartotojų, privalo plėstis ir pasiūla. Galime pastebėti, kad prekybos centruose pirkinių krepšeliuose atsiranda vis daugiau ekologiškų, natūralių gaminių, ne išimtis ir mėsos produktai.

Sulieknėti siekiančios moterys dažnai griebiasi įvairiausių dietų, alina savo organizmą badaudamos ir atsisakydamos būtiniausių produktų. Laikantis dietų vienas iš pagrindinių maisto produktų, kurį visiškai rekomenduojama išbraukti iš savo valgiaraščio – mėsa. Visgi, tokie patarimai yra nieko verti. Sveikai maitintis būtina, tačiau tai nėra badavimas, drastiškos dietos ir daugelio produktų atsisakymas.

Tikriausiai prisimenate ponią, kuri prieš tris savaites paskerdė paskutinę kiaulę visame Trakų rajone. Kaip tik dabar ji mirko kiaulaitės lašinius sūryme ir ruošia juos rūkymui. Pasak moters, lašinius valgo ji nuo mažens – tą darydavo ir tėvai, ir seneliai, kaip kad nuo senų laikų jos protėviai kiaules auginę ir patys savus lašinius ruošę. Kas dieną ūkininkė sako lašinių nevalganti, tačiau po sunkesnių darbų gardu suvalgyti kokį bryzelį.

Dauguma lietuvių savo mitybos raciono be mėsos neįsivaizduoja. Šis maisto produktas mus lydi beveik kiekvieną dieną, nors specialistai teigia, kad mėsą pakaktų valgyti tik 2-3 kartus per savaitę. Dažnai valgant mėsą organizmui bei sveikatai žalos nedarome, bet tik tuo atveju, jei išsirenkame ją atsakingai.

Pasaulio sveikatos organizacijos gąsdinimai, kad raudona ir perdirbta mėsa sukelia vėžį, atsisuka prieš turgaus prekiautojus. Pirkėjai ima bodėtis ne tik rūkytų gaminių, bet ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos. Ūkininkai ramina – esą paklausos sumažėjimas trumpalaikis. O prekybininkai tikina, kad gyventojai mėsą valgo taip kaip ir valgę. Tūlas lietuvis vidutiniškai per metus sukerta daugiau kaip 40 kilogramų kiaulienos.

Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu? Pabrėžtina, kad vos vienas kitas kąsnis mėsos įtakos vėžiui neturi.

Tad neseniai pasirodžius kiek šiurpokoms mokslininkų  išvadoms, esą perdirbti mėsos gaminiai, kaip rūkyti kumpiai ar dešrelės, gali sukelti vėžį, o raudona mėsa gali būti vienas iš onkologines ligas lemiančių produktų, kaip reikiant įpykdė mėsėdžius lietuvius. Panevėžiečiai moja ranka į tokias kalbas ir atvirai sako nebekreipiantys į jokias rekomendacijas  dėmesio.  Kol kas jokios didelės panikos tarp savo klientų neįžvelgia ir prekybininkai.

Šitas oficialus devynių įmonių pripažinimas jau tikrai yra Lietuvos mėsos pramonės žingsnis į priekį, tačiau dar reikia gauti iš JAV galutinius produktų sertifikatus, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos mėsos perdirbimo asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.   Devynios Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovės gavo leidimus eksportuoti produkciją į JAV. Šiandien JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba oficialiai paskelbė jų sąrašą, pranešė Vyriausybė.

  Įsibėgėjus rudeniui, kaip reikiant atvėsus orams besirūpinantys sveika gyvensena ir aktyviai sportuojantys persikelia į užaras erdves, kaip sporto salės, sveikatingumo centrai, baseinai ir t.t. Visgi, nors laisvalaikio leidimo būdą ir aplinką tenka keisti, tačiau sveikos mitybos taisyklių pamiršti nederėtų.

Įsibėgėjus rudeniui, kaip reikiant atvėsus orams besirūpinantys sveika gyvensena ir aktyviai sportuojantys persikelia į užaras erdves, kaip sporto salės, sveikatingumo centrai, baseinai ir t.t. Visgi, nors laisvalaikio leidimo būdą ir aplinką tenka keisti, tačiau sveikos mitybos taisyklių pamiršti nederėtų.

Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai šią savaitę pateikus išvadas, kad perdirbta mėsa yra viena iš žarnyno vėžio atsiradimo priežasčių, vieni teigia daugiau nebevalgysią mėsos, o kiti tikina, kad geriau jau mirti sočiam anksčiau, nei alkanam vėliau. Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc.

Nors vegetarizmo ir žaliavalgių judėjimai jau kelis metus bando įsisiūbuoti, paneigti mėsos būtinumą mūsų gerai sveikatai, tiesiog, neįmanoma. Šiame maisto produkte galime rasti visų mums reikiamų aminorūgščių, reikalingų imuninei sistemai bei raumenims. Ne veltui jau nuo seno mūsų protėviai į savo mitybos racioną įtraukė mėsą, kuri suteikdavo daug jėgų, energijos ir organizmui padėdavo išgyventi atšiauresnius metų laikotarpius.

Rusija uždraudė saviškiams valgyti lietuvišką mėsą ir jos gaminius, bet jos užsigeidė amerikiečiai? Lietuva – antra valstybė po Airijos, kuriai bus leidžiama eksportuoti jautieną į Ameriką iš visos Europos Sąjungos. Ir nors Lietuvos eksporto rodikliai visiškai nedžiugina, kol kas verslininkai ir ekspertai apie galimybę Amerika pakeisti Rusiją kalba gana atsargiai. Pieniškos dešrelės labai patiko Rusijos vartotojams, tačiau Rusijos valdžia jas valgyti uždraudė, nebeįsileidžia.

 Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – misija neįmanoma. Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia.

 Krepšininkų pergalė įkvėpė ir mėsos kepimo rekordams – Vilniuje iškeptas ilgiausias pasaulyje šašlykas. 100 metrų mėsos gardėsiui pagaminti prireikė net 300 kilogramų mėsos. 50 kepėjų sugebėjo suverti net 2000 gabaliukų mėsos. Tokio dydžio gardumynas oficialiai tapo pasaulio rekordininku. „Tai yra sveikas maistas – vištiena. Tai nėra kepta ant riebalų.

JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnybos pareigūnai patvirtino, kad Lietuva gaus leidimus mėsos produktų eksportui už Atlanto. Vašingtone oficialiai baigti nuo praėjusių metų gruodžio vykę viešieji svarstymai dėl eksporto leidimų suteikimo.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

 Teisingas ir kūrybiškas vyno parinkimas yra profesionalaus someljė darbas, tačiau kiekvienam pravartu žinoti pagrindines vyno ir maisto derinimo taisykles. Mėsa įprastai derinama su raudonuoju vynu, tačiau renkantis konkretų gėrimą reikėtų atsižvelgti ne tik į mėsos rūšį, bet ir patiekimą. Vyno derinimas pagal mėsos rūšį Jautiena Ieškodami geriausiai jautienos patiekalų skonį pabrėžiančių vynų turėtumėte rinktis klasikinius, sodraus skonio raudonuosius.

Raseinių rajone trečiadienio rytą apvirto skerdieną vežęs sunkvežimis, dėl įvykio kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ribojamas eismas. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešė, kad 4.47 val. gautas pranešimas apie apsivertusį sunkvežimį, iš kurio rūko dūmai. Atvykus paaiškėjo, kad apvirto sunkiasvoris sunkvežimis MAN. Akcinės bendrovės „Krekenavos Agrofirma“ sunkvežimiu buvo vežama pusšeštos tonos skerdienos, kuri išvirto ant važiuojamosios kelio dalies.

2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti pigiu. Mastrichto universiteto mokslininkai, vadovaujami dr. Marko Posto, biopsijos būdu paėmė dalį veršelio raumeninio audinio ir iš jo laboratorijoje išaugino 20 tūkst. raumeninių skaidulų.

 Prekybininkų duomenimis, labiausiai Lietuvoje augančia preke jau kelerius metus iš eilės tampa mėsa, ypač vištiena – pastarosios pardavimai per metus išaugo apie 10-11 proc. ir sėkmingai kyla toliau. Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.

 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienam žmogui Lietuvoje tenka 78,2 kg mėsos per metus – šis skaičius aukštesnis už valstybes-kaimynes ir už bendrą pasaulio vidurkį, kuris siekia 41,9 kg per metus. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijai priklausanti žinoma virtuvės šefė Honorata Lyndo sako, kad nors mėsos lietuviai suvartoja daug, kai kurie vis dar neteisingai ją laiko ir apdoroja.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje nuo balandžio įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui, keičiasi mėsos ženklinimas. Turės būti tiksliau nurodoma, kur gyvulys užaugintas ir kur paskerstas. O kad vartotojas žinotų, kokią mėsą perka, Žemės ūkio ministerijos reikalavimu kilmės šalis turi būti nurodyta ir nefasuotos mėsos etiketėse. Prekybininkų prašymu šios mėsos ženklinimą leista susitvarkyti iki gegužės pirmosios.

 Mėsos gaminiai – tai maisto produktai, kurie gali būti vartojami be papildomo apdorojimo. Įprastai mėsos gaminiai visuomenėje nėra itin palankiai vertinami, ypač tie, kurie ant stalo atkeliavo iš parduotuvės.