Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc. su kiekvienu kasdien suvartotu 50 gramų perdirbtos mėsos (pavyzdžiui, kiaulienos šoninės ar dešros). Pavojingų sveikatai produktų kategorijai (1A) priskiriami ir galiojimo laiką prailginantys ar skonio pokyčius nulemiantys elementai.
Mėsininkai tyrimą vadina nesąmone
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pirmiausia tikisi pamatyti visą tyrimą ir kas jame iš tiesų parašyta, nes dabar jam atrodo, kad tai labiau yra ištraukta iš konteksto. Taip pat tai prieštarauja ilgametei, o tiksliau tūkstantmetei tradicijai ir įpročiams.
„Rūkymas buvo vienas iš tokių pirminių konservavimo būdų ir beveik vienintelis, kuriuo galėdavai išsaugoti mėsą, kad ji tiesiog nesugestų per greitai. O dabar kažkas greitai pasako, kad sukelia vėžį ir kad sukelia vėžį vos ne 100 procentų. Tai mes matome rimtus prieštaravimus praktikai, nes reikia pasižiūrėti žmonių mirtingumą ir tikrai mėsa nėra pagrindinis žardymo vėžio sukėlėjas“, - tikino E. Mackevičius.
Anot pašnekovo dar didesnes abejones kelia nurodyti mėsos kiekiai nuo kurio padidėja rizika susirgti vėžiu. Jeigu vadovausimės tyrimu, tai 18 kg. per metus suvalgančio lietuvio tikimybė susirgti vėžių ženkliai padidėja, tačiau statistika rodo, kad lietuviai per metus suvalo vidutiniškai po 80 kg., o tai reiškia, kad jau senai turėjome išmirti.
„Tai yra labai dideli kiekiai – tai praktiškai viskas yra mirtina. Tai labai kelia dideles abejones ir mūsų pozicija yra ta, kad reikia tikrai patikrinti informaciją, nes ji su realybe tikrai neatitinka. Ir jeigu tai būtų didžioji problema, tai būtų jau seniau pastebėta nei šis tyrimas ir turėtumėme ištisinį sirgimą ypatingai prie mūsų vartojimo ir prie mūsų tradicijų“, - dėsto mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrime konkrečiai kalba apie rūkytus, konservuotas, sūdytus ir džiovintus mėsos produktus. „Tiesioginė tikimybė susirgti žarnyno vėžiu vien dėl mėsos produktų vartojimo yra gana nedidelė. Tačiau onkologinių ligų tikimybė auga su padidėjusiu tokių produktų vartojimu“, – pareiškė PSO atstovas, daktaras Kurtas Straifas.
Ar žmonės nebepirks mėsos?
E. Mackevičius mano, šis tyrimas realios įtakos perdirbtos ar raudonos mėsos vartojimui neturės, o tokie tyrimai kenkia pačių mokslininkų reputacijai.
„Galbūt tai yra papildoma motyvacija vegetarams, bet žiūrint į žmonių komentarus ir kokia yra tendencija, tai žmonės tuo dalyku netiki. Nes praktiškai jie žino kaip jų tėvai ir seneliai gyveno. Tad tokie tyrimai kenkia pačių mokslininkų reputacijai, nes žmonės realiai netiki ir atvirai šaiposi iš tokio interpretavimo“, - teigė pašnekovas.
„Nematekas“ direktorės pavaduotoja Danguolė Švėgždienė aiškino negalinti prognozuoti, kokia bus vartotojų nuomonė ir kaip tai atsilieps verslui, tačiau sako, kad visų dabartinių reikalavimų jie laikosi.
„Mes esame gamintojai ir perdirbėjai, tad mes produkciją gaminame pagal visus Europos sąjungos reglamentus, standartus, taip pat ir Lietuvos veterinarijos ir higienos nurodymų. Tikrai nežinau, kaip šioje situacijoje elgsis klientai, laikas parodys“, - pasakojo D. Švėgždienė.
tv3.lt primena, kad anot ataskaitos autorių, pati mėsa nekenkia sveikatai. Pavojų organizmui kelia išsiskiriančios cheminės medžiagos, naudojamos ir išgaunamos apdorojant mėsą (konservuojant, sūdant ir pan.). PSO tokią mėsą priskyrė prie didžiausią kancerogeninę kategoriją turinčių produktų, tokių kaip alkoholis, cigaretės, arsenas ir pan. PSO ir IARC taip pat pateikė išvadą, kad pernelyg didelis raudonos mėsos vartojimas gali nulemti kasos ar prostatos vėžio atsiradimą, tačiau ši sąsaja nėra tokia stipri, rašoma „USA Today“. PSO raudonajai mėsai priskyrė kategoriją 2A – tikriausiai kenksminga žmogui. Raudonoji mėsa – tai žinduolių (jautiena, kiauliena, aviena, arkliena ir kitos) ir mioglobino pigmento turinčių paukščių raumenų mėsa.
Raudonos mėsos tyrimus PSO vykdo nuo 1970-ųjų. Šioje ataskaitoje buvo remiamasi daugiau nei 800 tyrimų rezultatais iš keturių žemynų, dalyvavo 22 ekspertai iš 10 šalių. Raudonos mėsos valgymo ir vėžio sąsajos kol kas nėra įrodytos. Tačiau, jeigu spėjimai pasitvirtintų, organizacija „Global Burden of Disease Project“ yra paskaičiavusi, kad pernelyg didelis suvalgomos raudonos mėsos kiekis nulemia apie 50 tūkst. mirčių per metus pasaulyje nuo vėžio. Ta pati organizacija paskaičiavo, kad dėl apdorotos mėsos sukelto vėžio kasmet miršta 34 tūkst. žmonių. Palyginimui, per metus apie 1 mln. žmonių miršta dėl rūkymo sukelto vėžio, 600 tūkst. dėl alkoholio ir 200 tūkst. dėl aplinkos užterštumo.
