mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
Šiandien arti Žemės pralėks asteroidas
Autobuso dydžio asteroidas 2012 BX34 šiandien popiet itin mažu atstumu pralėks pro Žemę, pranešė NASA.
Visai neseniai atrastas asteroidas 2012 BX34 arčiausiai Žemės bus sausio 27 dieną maždaug 15.30 val. GMT laiku, skelbia „ Space.com“. Tuo metu jį nuo mūsų planetos skirs vos 59 044 kilometrų atstumas, pranešė NASA Asteroidų stebėjimo programos mokslininkai.
Pasak jų, asteroidas 2012 BX34 yra maždaug 11 metrų skersmens akmeninė uola.
Rusija įkalbinėja NASA statyti bazę Mėnulyje
Rusija skelbia pradėjusi konsultacijas su NASA ir Europos kosmoso agentūra dėl gyvenamosios bazės Mėnulyje statybos.
Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ taip pat su JAV ir ES kosmoso agentūrų atstovais aptarinėja galimybę paleisti aplink Mėnulį skriejančią kosminę stotį, kurioje galėtų nuolat dirbti astronautai, skelbia „Space.
Iš arti nufotografuotas Aristarcho krateris Mėnulyje
Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter) praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.
NASA pradėjo kelionę į Mėnulio centrą
Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti.
Pirmasis iš jų – GRAIL-A – Mėnulio orbitą pasiekė 2001 m. gruodžio 31 d. vakare, sausio 1 dieną prie jo prisijungė ir GRAIL-B, sakoma NASA pranešime. GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) palydovai į kosmosą buvo paleisti rugsėjo 10 dieną.
Kinija ketina nusiųsti žmogų į Mėnulį
Kinija paskelbė apie planus nusiųsti žmogų į Mėnulį ir tapti pirmąja tai padariusia šalimi po paskutinės amerikiečių misijos 1972 metais, rašo telegraph.co.uk.
Kinija ketvirtadienį paskelbė savo penkmečio planą, kuriame numatytas naujų Žemės palydovų kūrimas, erdvėlaivių ir kosminės stoties statyba. Žmonių skrydis į Mėnulį numatytas tik 2020 metais, bet Kinija planuoja iki 2016-ųjų pasiekti „technologinį persilaužimą“ žmonių skrydžių į kosmosą srityje.
Mokslininkai siūlo Mėnulyje ieškoti ateivių pėdsakų
JAV mokslininkai siūlo pasitelkti interneto vartotojus nežemiškų civilizacijų atstovų Mėnulyje paliktiems pėdsakams ieškoti.
Savanoriai žvalgai galės tai daryti įdėmiai nagrinėdami didelės raiškos Mėnulio paviršiaus nuotraukas, padarytas NASA kosminio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) fotokameromis. Tokį pasiūlymą išsakė Arizonos valstijos (JAV) universiteto profesorius Paulas Daviesas ir jo kolega astronomas Robertas Wagneris.
Į Mėnulį ruošiamasi nugabenti teleskopą
JAV bendrovė „Moon Express“, dalyvaujanti „Google X Prize“ varžybose, kurių dalyviai turi nugabenti į Mėnulį savaeigius robotus, siūlo įrengti jame nuotoliniu būdu valdomą teleskopą.
„Moon Express“ kartu su kitomis 26 „Google X Prize“ projekte dalyvaujančiomis komandomis kovoja dėl 30 mln. JAV dolerių prizo, kuris atiteks tam varžybų dalyviui, kuris iki 2015 m. gruodžio 31 d. pirmasis nuskraidins į Mėnulį pačių pagamintą mėnuleigį.
Kokia kosmine energija pasižymi akmenys?
Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas.
Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.
Per Mėnulio užtemimą Amerika regės „neįmanomą“ reiškinį
JAV ir Kanadoje gyvenantys Balsas.lt skaitytojai šeštadienį įvyksiančio pilno Mėnulio užtemimo metu galės išvysti retą gamtos reiškinį.
Antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas Šiaurės Amerikos gyventojams suteiks retą galimybę išvysti keistą reiškinį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomas, skelbia „Space.com“. Didelėje JAV ir Kanados dalyje žmonės turės galimybę tuo pat metu danguje pamatyti ir tekančią Saulę, ir besileidžiantį užtemusį Mėnulį.
Artėja pilnas Mėnulio užtemimas
Šeštadienio pavakare įvyks pilnas Mėnulio užtemimas, kurį, jei tik bus palankios oro sąlygos, bus galima stebėti ir Lietuvoje.
Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Australijoje gruodžio 10 dieną bus galima stebėti pilną Mėnulio užtemimą. Tai bus antrasis pilnas Mėnulio užtemimas šiais metais, kurį palankiomis oro sąlygomis bus galima stebėti ir Lietuvoje. Pirmasis įvyko birželio 15 d. ir buvo vienas ilgiausių šiame amžiuje.
REKLAMA
REKLAMA
Pilnatis mieste
Visada pasiklioviau savo, kaip racionalaus zmogaus, požiūriu į pasaulį ir jame vykstančius nutikimus. Tačiau kai prasideda pilnatis, pasimetu.
Pilnaties metu kaip tyčia pradedu sapnuoti košmarus, kurių kitu laiku nebūna (arba nubudusi neprisimenu).
Per pilnatį į gatves išlenda „vairuotojai-idiotai“, kurie kelia avarines situacijas. Būtų neblogai., kad kas iš šono įvertintų mano vairavimą pilnaties metu.
„Roskosmos“ Marsą keičia į Mėnulį
Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskomos“ ketina pakeisti savo kosminių tyrimų prioritetus ir dėmesį sutelkti į Mėnulį. Apie tai šalies naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskomos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas.
„Mes dar kartą apsvarstysime, kaip būtų galima geriau paskirstyti jėgas.
Iššūkis studentams – sklypas Mėnulyje
Ar kada nors svajojote įsigyti sklypą Mėnulyje? Manote, kad tokią svajonę būtų sunku įgyvendinti?
Advokatų kontora „Borenius“ kartu su projekto partneriais Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybe (MRUSA) ir interneto portalu „Balsas.lt“ bei savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ organizavo studentų rašinių konkursą „Borenius“ stipendijai laimėti.
Ukraina į Mėnulį paleis savo palydovą
Ukraina planuoja 2017 metais pradėti kosminį projektą „Selena“, pagal kurį į Mėnulį bus paleistas šalyje sukurtas mokslinių tyrimų palydovas.
Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos valstybės kosmoso agentūros (GKAU) vadovo patarėjas Eduardas Kuznecovas. Jo teigimu, planuojamas Mėnulio palydovas bus pagamintas „Južnoje“ kontruktorių biure Dnepropetrovske.
Mokslininkai paaiškino, kodėl Mėnulis turėjo magnetinį lauką
Viena iš Mėnulį gaubiančių paslapčių – kodėl jis kažkada turėjo magnetinį lauką. Dvi mokslininkų komandos pateikė du atskirus paaiškinimus.
Kai „Apollo“ astronautai 7 ir 8 dešimtmečiuose pargabeno Mėnulio uolienų pavyzdžių, kai kurie jų nustebino mokslininkus, nes buvo magnetiniai. Tai reiškia, kad atskiros uolienos galbūt turi magnetinius šiaurės ir pietų polius ir savo mažą magnetinį lauką, rašo SPACE.com.
Link Žemės lekia didelis juodas asteroidas
Šiąnakt įvyks pats artimiausias per 35 metus Žemės pasimatymas su lėktuvnešio dydžio asteroidu. Tai pats didžiausias asteroido 2005 YU55 priartėjimas prie mūsų planetos per kone 200 metų.
Trečiadienio naktį 1.28 val. Lietuvos laiku asteroidas 2005 YU55 prasilenks su Žeme artimiausiame jai savo orbitos taške, kuris yra arčiau nei Mėnulis, už maždaug 325 000 kilometrų.
Ar prie Žemės artėjantis asteroidas sunaikins Mėnulį?
Nors astronomai tvirtina, kad antradienį pro Žemę pralėksiantis asteroidas 2005 YU55 jai nekelia pavojaus, ar tą patį galima pasakyti ir apie Mėnulį?
Lėktuvnešio dydžio asteroidas 2005 YU55 arčiausiai Žemės bus lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Artimiausią Žemei jo orbitos tašką nuo mūsų planetos paviršiaus tuo metu skirs maždaug 325 000 kilometrų atstumas.
Lapkritį tarp Žemės ir Mėnulio pralėks didelis asteroidas
Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartės beveik keturių futbolo aikščių dydžio asteroidas 2005 YU55, kuris ateityje gali kelti pavojų mūsų planetai. Pasak mokslininkų, toks didelis dangaus kūnas taip arti Žemės pralėks pirmą kartą.
Artimiausiame Žemei savo orbitos taške ši maždaug 400 metrų skersmens kosminė uola atsidurs lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Tuo metu ji bus už maždaug 325 000 kilometrų nuo Žemės, praneša „Space.
JAV ketina Mėnulyje paskelbti kelias neskraidymo zonas
Siekdama apsaugoti istorinį Mėnulio tyrimų paveldą NASA pranešė kurianti taisykles, kurios paskelbtų „Apollo 11“ ir „Apollo 17“ pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietas neskraidymo zonomis.
Plečiantis Mėnulio tyrimams, kuriuos vykdo ne tik JAV ir Rusija, bet ir Europos kosmoso agentūra, Kinija, Japonija bei Indija, kyla grėsmė istorinėms pirmųjų Mėnulyje išsilaipinusių žmonių paveldo vietoms.
Kosmoso verslininkas: kinai šturmuos Mėnulį
Privačios kosminės bendrovės „Bigelow Aerospace“ įkūrėjas ir savininkas Robertas Bigelou (Robert Bigelow) Tarptautiniame simpoziume apie asmeninius ir komercinius skrydžius į kosmosą („International Symposium for Personal and Commercial Spaceflight“) išreiškė susirūpinimą Kinijos užmačiomis iki 2025-ųjų okupuoti Mėnulį.
R. Bigelou pavardė astronautikos ir kosmonautikos pasaulyje nėra nereikšminga. Jo bendrovė „Bigelow Aerospace“ yra pripučiamų erdvėlaivių koncepcijos iniciatorė.
Bazė Mėnulyje įsikurtų lavos urvuose?
JAV išlaipino pirmą žmogų Mėnulyje, tačiau Rusijos mokslininkai ir kosmoso tyrinėtojai žvelgia į naują tikslą – įkurti ten koloniją.
Žemės palydove atrasti vulkaniniai tuneliai galėtų tapti natūraliu prieglobsčiu pirmajai kolonijai, teigia kosmonautai ir mokslininkai.
Mėnulio peizažo šalis: narkotikai, sprogimai ir Vakarų nesugadinti žmonės
Afganistanas dešimt metų neabejotinai dažniausiai pasaulio dėmesio centre atsidurianti valstybė. Talibano režimo nualintus afganistaniečius nuo radikalių islamistų išpuolių saugo ir valstybei kurti taikų gyvenimą padeda 130 tūkst. NATO karių, iš jų maždaug 250 – iš Lietuvos. Prieš dešimtmetį prasidėjusi karo su terorizmu epocha tęsiasi iki šiol. Taikos pasiilgusioje šalyje lankėsi „Sekundės“ fotografas Andrius Repšys.
Rusai Mėnulyje įjungs švyturius
Rusijos mokslininkai parinko tinkamiausias kosminio aparato „Luna – Glob“ nusileidimo vietas Mėnulyje. Pagrindinis jo tikslas bus vandens paieškos.
Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto Kosminės gamaspektroskopijos laboratorijos vadovas Igoris Mitrofanovas.
Jei žinai, kaip įteisinti sklypą Mėnulyje – „Borenius“ stipendija tavo!
Advokatų kontora „Borenius“ kartu su projekto partneriais Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybe (MRUSA) ir interneto portalu „Balsas.lt“ bei savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ kviečia MRU studentus dalyvauti konkurse „Borenius“ stipendijai gauti. „Borenius“ stipendija bus įteikta geriausio straipsnio „Nuosavybės teisės įgyvendinimas į žemės sklypą Mėnulyje“ autoriui.
Šiąnakt – mažiausia Mėnulio pilnatis
Šią naktį prasidėsianti Mėnulio pilnatis bus pati mažiausia per visus 2011 metus. Lietuvos laiku Mėnulio pilnatis prasidės trečiadienį, 5.06 val.
Šių metų kovo mėnesį galėjome stebėti vadinamąją Mėnulio „superpilnatį“, kai jis buvo labiausiai priartėjęs prie Žemės per beveik 19 metų. Na o artėjančią naktį bei kelias artimiausias galėsime stebėti priešingą reiškinį: Mėnulis danguje atrodys mažesnis, nei paprastai, praneša „Space.com". Ši pilnatis atrodys daugiau nei 12 proc.
Mėnulyje aptiktas titano lobis
Naujas žemėlapis atskleidė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija.
Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP.
Jei Žemė turėtų dvi saules
Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules? Astronomai praėjusią savaitę paskelbė atradę planetą, pavadintą „Kepler-16b“, kuri skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias saules.
Kaip atrodytų gyvenimas tokioje planetoje? Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules? Astrofizikas Alanas Bossas yra Carnegie mokslo instituto Vašingtone darbuotojas, vienas planetos „Kepler-16b“ atradėjų komandos narių.
Kosmose mažiau žmonių, daugiau aparatų
Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.
Artėja Derliaus pilnatis
Šį savaitgalį galima stebėti, kaip pilnėjantis Mėnulis dangumi keliauja į rugsėjo pilnaties fazę, kuri nuo senų laikų vadinama Derliaus pilnatimi. Ji patekės pirmadienį, rugsėjo 12 dieną.
Artimiausiomis naktimis, jei tik bus palankios oro sąlygos, bus galima grožėtis Mėnulio priešpilniu, praneša „Space.com". Daugelyje Vakarų šalių nuo senų laikų rugsėjo mėnesio pilnatis vadinama Derliaus pilnatimi.
NASA siunčia į Mėnulį kosminius žvalgus – dvynius
Po kelių valandų iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje turėtų pakilti NASA raketa „Delta 2" su dviem Mėnulio palydovais „Grail“.
Jei startą tektų atidėti dėl nepalankių oro sąlygų, NASA numatė atsarginį šios misijos tvarkaraštį, kuris baigiasi spalio 19 dieną, praneša „Space.com“.
„Grail“ (Gravity Recovery And Interior Laboratory) Mėnulio palydovus į orbitą kelsianti raketa turėtų pakilti šiandien 12.37 val. GMT laiku. Rytinės JAV pakrantės laiku tai bus 8.37 val.
Mėnulyje aptikti seniai palikti gyvų būtybių pėdsakai
NASA kosminio aparato „Lunar Reconnaissance Orbiter“ Mėnulio paviršiuje nufotografuoti gyvų būtybių pėdsakai privers sąmokslo teorijų kūrėjus ir plėtotojus gerokai įtempti vaizduotę.
NASA internete paskelbė aplink Mėnulį skriejančio palydovo LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“) padarytas didelės raiškos nuotraukas, kuriose matyti „Apollo 12“, „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ ekspedicijų palikti pėdsakai, pranešė „Space.
Kinai siūlo pritraukti prie Žemės dar vieną mėnulį
Kinijos mokslininkai nagrinėja galimybę „atitempti“ į Žemės orbitą dar vieną dangaus kūną, kuris taptų antruoju natūraliu mūsų planetos palydovu.
Tsinghua universiteto Pekine (Kinija) mokslininkų grupė, vadovaujama Hexi Baoyino, siūlo nukreipti į orbitą aplink Žemę vieną iš netoliese skriejančių asteroidų ir net yra parinkę tinkamiausią kandidatą, praneša „Technology Review“.
Paprastai netoli Žemės skriejantys asteroidai yra diskusijų apie galimą pavojų mūsų planetai objektas.
Kosminis Žemės portretas iš 10 mln. kilometrų atstumo
NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA.
Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis.
Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.
Kaip oras veikia perfekcionistus ir darboholikus?
Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.
Gal dar kas prisimenate seną rusišką dainą, kurioje sakoma, kad gamtoje nėra blogo oro, bet koks oras – Dievo dovana, kurią reikia su dėkingumu priimti? Deja, ne visi su tuo sutiktų ir ne visiems, kaip mano mamai: geriausias oras – dargana. Kad mes, žmonės, esame labai priklausomi sutvėrimai, jau seniai nesistebime.
Mėnulis jaunesnis nei lig šiol manyta
Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol.
Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose.
Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.
NASA palydovas darys geresnės kokybės nuotraukas
NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“.
LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.
Gyvybė Žemėje egzistuotų, net jei nebūtų Mėnulio?
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad jei nebūtų Mėnulio, Žemės pokrypis bėgant laikui smarkiai pakistų.
Jis svyruotų nuo nulio laipsnių, kai Saulė yra virš pusiaujo, iki 85 laipsnių, kai ji šviečia beveik tiesiai virš vieno ašigalių, rašo SPACE.com.
Planetos stabilumas daro įtaką gyvybės vystymuisi. Planeta, kuri besisukdama aplink Saulę ant savo ašies svyruoja pirmyn ir atgal, pasižymėtų didžiuliais klimato svyravimais, o tai potencialiai gali paveikti sudėtingų gyvybės formų evoliuciją.
Žemė anksčiau turėjo du mėnulius?
Mėnulio aukštumas galėjo suformuoti prieš milijardus metų vykęs sulėtintas susidūrimas su mažesniu kūnu, kurį Mėnulis išsviedė iš orbitos.
Tokia teorija pateikiama naujame tyrime, informuoja naujienų agentūra AFP.
Iki 3 tūkst. metrų siekiančiomis kalnų grandinėmis ir krateriais nusėta tolimoji Mėnulio pusė nelabai kuo panaši į lygesnį, negiliomis, lavos pripildytomis jūromis išmargintą artimąją pusę, matomą iš Žemės.
Žemę stabilizuojantis Mėnulis – vienintelis toks Visatoje?
Naujos simuliacijos rodo, kad Žemės palydovas – ne tik unikalus Saulės sistemoje, bet ir retas dalykas visoje Visatoje.
Tyrėjai teigia, kad mažiau nei 10 proc. sausumos planetų gali turėti pakankamai didelius palydovus, užtikrinančius stabilumą, kurio reikia gyvybei vystytis, praneša SPACE.com.
Žemė sukasi aplink savo orbitinę ašį, keisdama savo pokrypį Saulės atžvilgiu – ekliptikos pasvirimą – šiek tiek daugiau nei laipsniu per tūkstančius metų.
Planai kasinėti Mėnulyje po truputį tampa realybe
Prognozuojama, kad žmogus netrukus galės išgauti naudingųjų iškasenų Mėnulyje, įskaitant ir itin retos Žemėje medžiagos – helio-3, aptiktos Mėnulyje, gavybą.
Mėnulyje aptikta gausių, milijardais tonų skaičiuojamų išteklių – pradedant vandeniu ir baigiant įvairiausiais metalais.
Slėpynės danguje: Mėnulio užtemimas iš arčiau
Nors oro sąlygos Lietuvoje nebuvo palankios vakar vakare vykusiam visiškam Mėnulio užtemimui stebėti, kantriausiems vis dėlto pavyko sulaukti debesų properšų ir pamatyti šias įspūdingas astronomines „slėpynes".
Šis Mėnulio užtemimas buvo matomas daugelyje pasaulio regionų, kuriuose dangaus netemdė debesų šydas. Šiose nuotraukose – praėjusios nakties dangaus vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, pradedant Azija, baigiant Artimaisiais Rytais ir Europa.
Kas nutiktų, jei Mėnulio nebūtų?
Manoma, kad Mėnulis prieš 4,5 mlrd. metų susidarė iš medžiagos, atskilusios per didžiulį neseniai susiformavusius Žemės ir Marso dydžio dangaus kūno susidūrimą.
Jei vis dėlto Mėnulis nebūtų susiformavęs, gyvybė Žemėje būtų migruojanti ir gyventų trumpesniais dienos-nakties ciklais, jei iš viso egzistuotų, teigia lifeslittlemysteries.com.
Šįvakar – visiškas Mėnulio užtemimas
Trečiadienio vakarą Lietuvoje bus galima stebėti visišką Mėnulio užtemimą, truksiantį daugiau kaip pusantros valandos.
Anot Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Algirdo Kazlausko, užtemimas prasidės 20.35 val., tačiau tuo metu Mėnulis Lietuvoje dar nebus patekėjęs.
„Mėnulis teka tik 21.47 val., tad maždaug nuo 22 val. vakaro jau galėsime matyti, kai jis išlįs iš už horizonto“, – lrt.lt sakė astronomas.
Į Mėnulį skris moksleivių sukurti robotai
Šią vasarą Lietuvos moksleiviai kviečiami dalyvauti Robotikos mokyklos skelbiamame konkurse, kurio dalyviai ruoš roboto kelionę į Mėnulį.
„Google" ir kitų privačių rėmėjų suburtas fondas „Google Lunar X PRIZE" siūlo 30 mln. JAV dolerių prizą inžinierių komandai, pirmajai išsiuntusiai privatų robotą į Mėnulį. Siekdamas paskatinti moksleivių domėjimąsi kosmoso tyrimais ir gauti inovatyvių, netikėtų idėjų, fondas paskelbė alternatyvų konkursą moksleiviams.
Artėja vienas ilgiausių Mėnulio užtemimų
Trečiadienį prasidėsiantis pilnas Mėnulio užtemimas, kurį bus galima stebėti ir Lietuvoje, bus vienas ilgiausių per šimtmetį.
Vadinamuoju „vidurnakčio užtemimu" prasidėjusi vasara atsineš tris Saulės ir Mėnulio užtemimus. Pirmasis dalinis Saulės užtemimas įvyko birželio 1 dieną, antrasis įvyks liepos 1 dieną, tačiau jį galės stebėti labai nedaug žmonių, nes užtemimas bus matomas tik vandenyne prie Antarktidos.
Kinijos palydovas „pabėgo" iš Mėnulio
Pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje Mėnulį tyręs kosminis aparatas iš Mėnulio orbitos buvo nukreiptas į tarpplanetinę erdvę.
Antrasis Kinijos Mėnulio palydovas „Chang'e-2" vakar 17.10 val.
Artimiausios naktys – geriausias metas Mėnulio krateriams stebėti
Ši ir kelios artimiausios naktys yra idealiausias metas birželio mėnesį stebėti Mėnulį mėgėjiškais teleskopais, primena astronomai.
Šiandien – pirmoji priešpilnio diena, palankiausias metas Mėnulio krateriams ir jūroms stebėti nedideliais mėgėjiškais teleskopais, praneša „Space.com". Ypač šiomis giedromis naktimis, teikiančiomis atgaivą nuo Europą užklupusių karščių.
„Apollo 17“ pargabentose Mėnulio uolienose – stebėtinai daug vandens
Manyti, jog Mėnulis – išdžiūvęs it mumija, būtų ne visai teisinga. Po dulkėtu jo paviršiumi yra vandens – ir gana nemažai.
Maža to, naujausios Mėnulio uolienų analizės duomenys rodo, jog jose vandens yra tiek pat, kiek ir viršutiniuose iš beveik išsilydžiusių uolienų sudarytuose Žemės mantijos sluoksniuose.
Vasara prasidės vidurnakčio užtemimu
Artėjanti vasara prasidės vadinamuoju vidurnakčio Saulės užtemimu, kuris prasidės šį ketvirtadienį, o pasibaigs trečiadienį, birželio 1 dieną.
Tai ne klaida: dalinis Saulės užtemimas prasidės auštant ketvirtadieniui, birželio 2 dienai, šiaurės Kinijoje ir Sibire. Po to jo kelias pasuks į šiaurę ir kirs Tarptautinę datos liniją. Užtemimas birželio 1-osios vakare bus matomas šiauriniuose Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rajonuose ir arktinėje Kanados dalyje.
Lapkričio 8 d. prie Žemės priartės lėktuvnešio dydžio asteroidas
Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai.
Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.
