mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
Kodėl JAV nusisuka nuo Mėnulio?
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną.
Artėja didžiausia ir ryškiausia 2010 m. Mėnulio pilnatis
Jei tik leis oro sąlygos, naktį iš penktadienio į šeštadienį danguje bus galima stebėti artėjančią pirmąją šių metų pilnatį. Ji bus pati didžiausia ir įspūdingiausia per visus 2010 metus, skelbia „SpaceWather.com“.
Pilnatis Lietuvos laiku prasidės šeštadienį, 8 val. 17 min. Mėnulis patekės 17 val. 31 min.
Amerikos indėnai sausio mėnesio pilnatį vadino Vilko mėnuliu: šaltomis žiemos naktimis alkani vilkai staugdavo į ją žiūrėdami. Kiekvieno mėnesio pilnatį indėnai vadindavo vis kitu vardu.
Mėnulis atsirado po branduolinio sprogimo Žemėje?
Mokslininkai pasiūlė naują Mėnulio susidarymo teoriją: jis esą atsirado po Žemėje susidariusio georeaktoriaus sprogimo.
Pagal pripažintą Mėnulio kilmės teoriją, vadinamą milžiniško smūgio hipoteze, ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi metu į Žemę rėžėsi milžiniškas dangaus kūnas, perskėlęs planetą į dvi skirtingo dydžio dalis. Mažesnioji ilgainiui virto Mėnuliu, rašo „Technology Review“.
Remiantis tiksliausiais tokio proceso modeliavimais, teigiama, kad apie 80 proc.
Tunelis Mėnulyje galėtų priglobti kolonistus
Mėnulyje japonų atrasta gili ir plati ola ateityje gali tapti prieglobsčiu „moderniems urviniams“, atvykusiems iš Žemės kolonizuoti jos palydovo.
Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ perduotos Mėnulio paviršiaus nuotraukos padėjo šios šalies kosmoso tyrimų agentūros JAXA mokslininkams Marius Hills regione aptikti atvirą angą, vedančią į požemį.
Kada gersime Mėnulio vandenį?
Šiemet Mėnulyje atradus vandens astronomai per daug nenustebo. Tokių įtarimų jau senokai būta. Vanduo kosmose gana paplitęs. Mūsų vandenynai - iš kadaise Žemę tankiai bombardavusių ledinių kometų.
Tai kodėl jos negalėjo bombarduoti ir Mėnulio? Akivaizdūs vandens pėdsakai ir Marse. Gausu vandens tolimesnėse Saulės sistemos planetose - Jupiteryje, Saturne, Urane, Neptūne ir daugelyje jų palydovų.
Mėnulyje galbūt aptikta nežemiškos gyvybės pėdsakų
Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) .
Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.
Šalčiausia vieta – Mėnulyje
Šalčiausia vieta Saulės sistemoje, kurios temperatūrą pavyko išmatuoti kosminiu aparatu, yra Mėnulyje. Ten temperatūra nukrinta iki 249 laipsnių žemiau nulio.
NASA kosminis zondas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)ištyrė nuolat šešėlyje esančių Žemės palydovo kraterių vidų. Nustatyta, jog viduržiemį nakties metu šalčiausių kraterių, esančių šiauriniame poliariniame regione, viduje temperatūra gali nukristi iki minus 249 laipsnių Celsijaus, praneša BBC.
Ar Žemės gyventojai yra ateiviai?
Mėnulyje rasta vandens, ir dar tokio, kurį, matyt, kometos atnešė prieš 3,8 mlrd. metų. Šis naujausias atradimas, pasak astrofiziko Vlado Vansevičiaus, keičia iš esmės viską, kas susiję su žmonių veikla kosmose.
„Matyt, į pelkę nukrito“, - juokavo studentams Vilniaus universiteto (VU) profesorius V.Vansevičius, per astrofizikos paskaitą šių metų spalio 9 dieną su antrakursiais laukdamas pirmųjų pranešimų, ar sėkmingai JAV erdvėlaivis trenkėsi į Mėnulio paviršių.
Beveik taip ir buvo.
Ar Žemės gyventojai yra ateiviai?
Mėnulyje rasta vandens, ir dar tokio, kurį, matyt, kometos atnešė prieš 3,8 mlrd. metų. Šis naujausias atradimas, pasak astrofiziko Vlado Vansevičiaus, keičia iš esmės viską, kas susiję su žmonių veikla kosmose.
„Matyt, į pelkę nukrito“, - juokavo studentams Vilniaus universiteto (VU) profesorius V.Vansevičius, per astrofizikos paskaitą šių metų spalio 9 dieną su antrakursiais laukdamas pirmųjų pranešimų, ar sėkmingai JAV erdvėlaivis trenkėsi į Mėnulio paviršių.
Beveik taip ir buvo.
Kinija Mėnulyje statys observatoriją
Artėja naujas Kinijos vykdomos Mėnulio tyrimų programos, kuria siekiama per 15 metų išlaipinti jame kinų astronautus, etapas. Į Mėnulį kinai ruošiasi paleisti antrąjį savo palydovą, po to atveš mėnuleigį, statys observatoriją ir galiausiai išlaipins savo astronautus.
REKLAMA
REKLAMA
„Pragaro“ kūrėjai iš Lietuvos stebina visą pasaulį
Apie juos rašė „The Guardian“ ir dar bent 5 populiarūs pasauliniai blogai apie IT. Jų sukurtus žaidimus „Mėnulis“ bei „Miestas“ populiarus užsienio tinklalapis „Jayisgames.com“ išrinko geriausiais 2007-ųjų nuotykių žaidimais. Kalbame apie 3J, dviejų Jurgių ir Justino komandą, kuri šiandien portalui „Balsas.lt“ pristato savo naujausiąjį projektą „Pragaras“.
Papasakokite apie savo komandą.
Mūsų komandą sudaro trys asmenys: Justinas Malijonis, Jurgis Tamulis ir Jurgis Jonaitis.
