mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
Rusijos vicepremjeras siūlo Mėnulyje kurti bazę
Aukštas Rusijos pareigūnas siūlo Mėnulyje kurti kosminę stotį ir taip atgaivinti su sunkumais susiduriančią Maskvos kosminę programą. Neseniai paskirtas vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, anksčiau buvęs pasiuntiniu NATO, tokį planą pasiūlė duodamas interviu radijo stočiai „Vesti FM“, teigdamas, kad Rusijos kosmoso agentūra turėtų susitelkti į vieną tikslą. „Siūlyčiau dirbti bandant įgyvendinti vieną didelę užduotį.
N. Armstrongas bus palaidotas jūroje
Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP.
82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje.
N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.
Astronautas N. Armstrongas bus palaidotas jūroje
Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.
Mirė astronautas N. Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje
Šeštadienį mirė legendinis astronautas Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, pranešė CNN. Jam buvo 82 metai.
N. Armstrongo šeima patvirtino, kad jis mirė dėl komplikacijų, susidariusių po neseniai atliktos širdies šuntavimo operacijos.
„Tiems, kurie galbūt nori paklausti, kaip galėtų atiduoti pagarbą Neilui, turime vieną paprastą prašymą.
NASA prie Mėnulio paviršiaus aptiko helio
Aplink Mėnulį skriejančio kosminio zondo LRO spektrometru mokslininkai pirmą kartą užregistravo helio dujų virš Mėnulio paviršiaus spektrą, pranešė NASA.
Šis tyrimas papildė dar 1972 metais „Apollo-17“ astronautų Mėnulyje vykdyto LACE (Lunar Atmospheric Composition Experiment) eksperimento, kuriuo buvo tiriama itin retos Mėnulio atmosferos sudėtis, rezultatus.
Smalsumas užkariauja kosmosą
Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.
Kinija kitąmet į Mėnulį atskraidins „atominį“ mėnuleigį
Oficialūs Kinijos atstovai pranešė, kad vykdant nacionalinę Mėnulio tyrimų programą 2013 m. viduryje į kosmosą bus paleistas kosminis laivas su pirmuoju Kinijos mėnuleigiu „Chang'e 3“, skelbia „Discovery News“.
Šis mėnuleigis turės radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinį, kuris tieks elektros energiją jo varikliams ir moksliniams prietaisams, sakoma pranešime.
NASA astronautų Mėnulyje paliktos JAV vėliavos tebestovi
NASA erdvėlaivio darytose nuotraukose matyti, kad beveik visos JAV vėliavos, kurias Mėnulyje paliko „Apollo“ misijų astronautai, tebestovi, praneša BBC.
Erdvėlaivio „Lunar Reconaissance Orbiter“ darytose nuotraukose matyti, kad nuo vėliavų krenta šešėliai, išskyrus vėliavą, kurią paliko „Apollo 11“ astronautai, pirmieji nusileidę Mėnulyje. Tai sutampa su „Apollo 11“ astronauto Bazo Oldrino pasakojimu, kad erdvėlaiviui kylant variklio išmetamųjų dujų pliūpsnis vėliavą nuvertė.
Mėnulyje tebestovi prieš 40 metų įsmeigtos JAV vėliavos
Dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi, patvirtino naujausios Mėnulio palydovo LRO nuotraukos. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.
Mėnulis – avarijos, kurios kaltininkas iš įvykio vietos paspruko, rezultatas?
Tebesitęsiant diskusijoms, kaip susiformavo Mėnulis, mokslininkai pasiūlė naują paaiškinimą.
Aišku tik tai, kad susidūrimas su kitu kūnu išmušė medžiagos iš jaunos Žemės, o susidariusios nuolaužos vėliau tapo šiandieniniu Mėnuliu.
Tačiau tikslios atsitrenkusio objekto dydžio ir greičio detalės vis dar diskutuotinos.
Internete paskelbtame tyrime mokslininkai iškėlė mintį, kad Žemė susidūrė su daug didesniu ir greitesniu kūnu nei manyta anksčiau.
REKLAMA
REKLAMA
Mėnulis žmonėms gali būti nuodingas?
Artimiausias kaimynas kosmose, planetų evoliucijos laiko kapsulė ir vienintelis pasaulis už Žemės ribų, kurio paviršiumi žengė žmogaus koja. Mėnulis – akivaizdžiausia vieta būsimiems žmonių tyrinėjimams.
Tyrimai, kurie gali būti atlikti Mėnulyje ir naudojant tai, kas jame yra, mokslui bus neįkainojami.
Tačiau vieninteliai kartai, kai žmonės Mėnulyje lankėsi, buvo skubios, dulkėtos iškylos jo paviršiuje, trunkančios vos 2–3 dienas.
Rusai į Mėnulį skristų, bet su viena sąlyga
Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ oficialiai nurodė sąlygą, būtiną Rusijos kosmonautams išsilaipinti Mėnulyje.
„Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad pilotuojamas Rusijos kosmonautų skrydis į Mėnulį įvyktų tik tokiu atveju, jei būtų patvirtinta, kad Mėnulyje yra vandens. Apie tai paskelbė Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS.
4,5 mlrd. metų Mėnulio istorija „tilpo“ 2,4 min. video filme
Filmą sukūrė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. National Aeronautics and Space Administration, NASA) Goddardo kosminių skrydžio centro specialistai.
Filmą galima atsisiųsti iš NASA svetainės.
Ekskursija po Mėnulį
Kol privačios kosminės bendrovės, tokios kaip „Excalibur Almaz“, pradės siūlyti „savaitgalio keliones“ aplink Mėnulį, kainuosiančias apie 155 milijonus dolerių, NASA paskubėjo pasiūlyti visiems norintiems nemokamą išvyką aplink jį. Tiesa, kol kas kompiuterio ekrane.
NASA palydovo LRO nufilmuota vaizdo medžiaga supažindina virtualius turistus su didžiausiais Mėnulio krateriais, JAV astronautų Mėnulio paviršiuje paliktais pėdsakais, aprodo nematomąją Mėnulio pusę.
Rami vieta teleskopams – tolimoji Mėnulio pusė
Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti.
Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.
Mėnulis parą Žemėje prailgino 1 sekunde
Dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį vakar vidurnaktį paros trukmė mūsų planetoje buvo oficialiai prailginta 1 sekunde. Paskutinį kartą papildoma sekundė mokslininkų buvo pridėta 2008 m. naujametinę naktį.
Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per 1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį susidariusią paros trukmės matavimo paklaidą, pranešė „Space.
„Geležinio dangaus“ režisieriui istorija apie nacius mėnulyje gimė suomiškoje pirtyje
Dauguma Antrojo pasaulinio karo istorijų mėgėjų nė negalėjo įsivaizduoti, kad egzistavo SS karininkas ir civilinės inžinierijos ekspertas Hansas Kamleris, kurio įspūdingi moksliniai darbai leido išmokti nugalėti gravitaciją ir leido naciams 1945-aisiais pabėgti į mėnulį... Būtent tokį istorijos posūkį savo filme „Geležinis dangus“ atpasakojo režisierius Timo Vuorensola. Komišką fantastinę juostą Lietuvos žiūrovai gali išvysti jau nuo šio penktadienio, birželio 29 dienos.
Britų kompanija į Mėnulį ketina skraidinti sovietiniais kosminiais laivais
Britų kosmoso kompanija „Excalibur Almaz“ pranešė, kad jau 2015 metais bus pasirengusi turistus skraidinti į Mėnulį.
Pirmoji 805 tūkst. kilometrų kelionė rekonstruotu sovietiniu kosminiu aparatu potencialiems klientams kainuos maždaug 100 mln. svarų (apie 430 mln. litų)
„Esame pasirengę pardavinėti bilietus“, – teigė Meno saloje įsikūrusios kompanijos įkūrėjas ir vadovas Artas Dula.
Mėnulis veikia ir LHC dalelių greitintuvą
Pasirodo, didžiausiame pasaulyje atomų greitintuve dėl Mėnulio traukos taip pat vyksta potvyniai bei atoslūgiai.
Mėnulis, kuris savo gravitacija traukia Žemės vandenynus, panašiai veikia ir Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), tad fizikams reikia periodiškai sureguliuoti šį ypač jautrų įrenginį, praneša SPACE.com.
Greitintuvas – 27 kilometrų ilgio žiedas, įrengtas po žeme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Jame įgreitinami protonai ir vėliau vykdomi jų susidūrimai.
Apgauti iraniečiai tikėjosi ant Mėnulio pamatyti „Pepsi“ užrašą
Tūkstančiai Irano gyventojų tapo pokšto „aukomis“ – jie išėjo ant namų stogų, kad pamatytų į Mėnulį suprojektuotą „Pepsi“ kompanijos logotipą. Tai naktį į penktadienį pranešė BBC. Irano internete kelias dienas buvo aktyviai skleidžiami gandai, kad esą Amerikos kompanija nusprendė surengti neįprastą reklamos akciją – galingais lazeriais suprojektuoti į Mėnulį savo raudoną-mėlyną logotipą.
Tūkstančiai Irano gyventojų tikėjosi pamatyti į Mėnulį suprojektuotą „Pepsi“ kompanijos logotipą
Tūkstančiai Irano gyventojų tapo pokšto „aukomis“ – jie išėjo ant namų stogų, kad pamatytų į Mėnulį suprojektuotą „Pepsi“ kompanijos logotipą. Tai naktį į penktadienį pranešė BBC.
Irano internete kelias dienas buvo aktyviai skleidžiami gandai, kad esą Amerikos kompanija nusprendė surengti neįprastą reklamos akciją – galingais lazeriais suprojektuoti į Mėnulį savo raudoną-mėlyną logotipą. Gandus kurstė ir kai kurie „žurnalistai“, samprotaudami apie moralinius ir etinius šios akcijos aspektus.
Asteroidai ir mėnulis – kieno tai nuosavybė?
Planai kasinėti dangaus kūnų mineralus gali pažeisti daugybę tarptautinio kosmoso įstatymo punktų. Ar asteroidai, savyje turintys daug brangiųjų metalų, įstatymiškai turėtų būti traktuojami kaip žuvys jūroje? Kaip teigia viena neseniai susikūrusi firma „Planetary Resources” iš Sietlo – tai vienas iš variantų, kurį galėtų priimti Jungtinės Tautos.
Ši firma per artimiausius du metus planuoja paleisti į Žemės orbitą kosminius teleskopus, kurie turėtų aptikti artimus, tinkamus kasimui, asteroidus.
Jei Žemė nustotų suktis
Žemės sukimasis lemia mūsų gyvenimus. Planetai keliaujant ratu, mes keliamės ir gulamės. Žemės sukimasis taip pat sukuria geomagnetinį lauką, lemia orus, vandenynų cirkuliaciją.
Turint visa tai omenyje, kyla klausimas: kas nutiktų, jei pasaulis nustotų suktis?
„Būtų visiška maišatis“, – teigia Virdžinijos universiteto fizikas Louisas Bloomfieldas. Dauguma žmonių nuskęstų, uždustų, iškeptų ar mirtinai sušaltų.
Unikalus N. Armstrongo interviu: galimybė išgyventi tesiekė 50 proc.
Jis buvo pirmasis žmogus, pasivaikščiojęs po Mėnulį, todėl jo vardas bus prisimintas amžinai. Tačiau Neilas Armstrongas pasižymi ir dar viena savybe – jis beveik niekada neduoda interviu. Unikalią galimybę pakalbinti gavo australas Alexas Malley. Būtent jam žymusis kosmonautas papasakojo apie savo legendinį skrydį į Mėnulį. Pokalbio metu N. Armstrongas prabilo apie tai, ką jis galvojo prieš pat „Apollo 11“ laivo misiją.
N. Armstrongas davė interviu buhalterių organizacijai
Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, vaikščiojęs Mėnulyje, – buvo įkalbėtas duoti interviu Australijos buhalterių organizacijai.
82 metų kosmonautas nenoriai kalba apie 1969 metais įvykdytą misiją į Mėnulį ir yra sutikęs duoti tik keletą interviu apie šią kelionę, rašo AFP.
Tačiau Australijos Buhalterių kompanijai (CPA) pavyko vyrą įkalbėti nusifilmuoti vienos valandos trukmės interviu, kuriame kosmonautas pasakoja apie nusileidimą ir pirmuosius savo žingsnius Mėnulyje.
Žiedinis Saulės užtemimas pradžiugino ir NSO entuziastus
Milijonai Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione gyvenančių žmonių galėjo gėrėtis įspūdingu reiškiniu – sekmadienį įvykusiu žiediniu saulės užtemimu.
Apie šį užtemimą mokslininkai žinojo dar prieš 100 metų, kai buvo apskaičiuotas tikslus jo laikas, skelbia „Universe Today“. Žiediniai Saulės užtemimai vyksta Mėnuliui esant arti apogėjaus, tolimiausio nuo Žemės orbitos taško.
Po 5 dienų danguje pasirodys ugnies žiedas
Sekmadienį įvyksiantį žiedinį Saulės užtemimą stebintys žmonės galės pamatyti, kaip Mėnulis, atsidūręs tarp Žemės ir Saulės, uždengs centrinę Saulės disko dalį, palikdamas dangaus skliaute švytėti milžinišką ugnies žiedą.
Gegužės 20 dieną įvyksiančio žiedinio Saulės užtemimo metu per maksimalią jo fazę, prasidėsiančią 23 val. 53 min. 54 sek. pasauliniu laiku (UT), Mėnulis uždengs maždaug 94 proc. Saulės disko, praneša „Space.
Veneros tranzitui stebėti Mėnulį naudos kaip veidrodį
Mokslininkai ketina naudoti NASA kosminį teleskopą „Hubble“ istoriniam Veneros tranzitui pro Saulę kitą mėnesį stebėti.
Tačiau tyrėjai negali „Hubble“ nukreipti niekur arti Saulės, nes ryški mūsų žvaigždės šviesa gali pažeisti ypač jautrius teleskopo prietaisus. Taigi „Hubble“ birželio 5–6 dienomis vyksiantį Veneros tranzitą stebės kaip veidrodį naudodamas Mėnulį, praneša SPACE.com.
Pakelkite akis į dangų: štai ir patekėjo supermėnulis
Sekmadienį vakare prasidėjo vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės.
Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai.
Kiekvieną vakarą mėnulis atrodo vis didesnis. Šis dangaus kūnas aplink žemę juda elipse. Todėl superpilnatis kartojasi po tam tikro laiko tarpo.
Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.
Kokios sėkmės ir nesėkmės mūsų laukia per Mėnulio superpilnatį?
Gegužės 6 d., 21.57 val., prasideda vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Šios retai pasitaikančios pilnaties metu, Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai, o nuo Žemės jis bus nutolęs 356 955 kilometrų. Ši pilnatis – didžiausia per 2012 metus, tad jos nepamatyti būtų tikrų tikriausią nuodėmė.
Naujienų portalas Balsas.
Sekmadienio vakare – mėnulio superpilnatis
Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai.
Kiekvieną vakarą mėnulis atrodo vis didesnis. Šis dangaus kūnas aplink žemę juda elipse. Todėl superpilnatis kartojasi po tam tikro laiko tarpo.
Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.
Ruoškitės: artėja Mėnulio superpilnatis
Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai.
Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.com“.
Tuo metu Mėnulis bus perigėjuje, tai yra, arčiausiai Žemės esančiame savo orbitos taške. Jį nuo mūsų planetos skirs 356 955 kilometrų atstumas.
Mėnulio fazės: ir lysvėje, ir vazonėlyje
Anksčiau senoliai stebėdavo dangų, kad žinotų, kada sėti, o kada pjauti. Nors gyvename technologijų amžiuje, žvalgytis į mėnulį ir žvaigždes nepamiršome. Kokie dangaus kūnai pasakys tiesą?
Priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra mėnulis Saulės atžvilgiu, matome įvairias jo fazes. Yra keturios pagrindinės fazės: jaunatis, augantis mėnulis, pilnatis ir delčia. Mėnulio fazės įvairiai veikia spaudimą augalo gyslose, didina arba mažina jo atsparumą nepalankioms išorės sąlygoms.
Penktadienis, 13-oji, pilnatis: geriau likite namuose
Šiandien – ypatinga diena, kadangi kalendoriai žymi astrologinėmis mįslėmis apipintą laiką: penktadienis, trylikta mėnesio diena ir dar pilnatis. Toks reiškinys yra vienas iš labiausiai paplitusių prietarų pasaulyje, o kaip yra iš tikrųjų? Ar tai tik nepagrįstos lengvatikių baimės, ar vis dėlto yra dėl ko nerimauti?
Kalbiname Lietuvoje puikiai žinomą būrėją Vaivą Budraitytę, kuri, paklausta apie šią mistinę datą net nedvejodama pataria – prietarai, kad šią dieną nelaimių ir blogybių nuti...
Pro Žemę praskries lainerio dydžio asteroidas
Sekmadienį palyginti netoli nuo mūsų planetos pralėks 46 metrų skersmens asteroidas. Tai pranešė JAV kosmoso žinybos NASA atstovai. Jie pabrėžė, kad susidūrimo pavojus negresia.
Pasak jų, kosmoso „ateivį“, pavadintą 2012 EG5, astronomai aptiko dar kovo 13 d. Jis praskries pro Žemę 14 valandą 32 minutės Lietuvos laiku 230 tūkstančių kilometrų nuotoliu – t.y. maždaug per pusę arčiau negu Mėnulio orbita.
Nanopalydovas su jonų varikliu Mėnulį galės pasiekti su vos stikline kuro
Pirmasis tokio palydovo prototipas su ypač kompaktišku varikliu, kuris leis mažus palydovus nukreipti iš Žemės orbitos į keliones link tolimesnių kosmoso objektų, pirmiausia link Mėnulio, jau bandomas Lozanos politechnikos instituto laboratorijoje.
Projekto tikslas – smarkiai sumažinti kosmoso tyrimų išlaidas.
Variklis yra vos kubinio decimetro tūrio, sveria tik apie 200 gramų, įskaitant ir patį kurą bei valdymo elektroniką, tačiau labai efektyvus.
Vandenyno dugne, manoma, aptikti „Apollo 11“ varikliai
Kompanijos „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas teigia aptikęs seniai paskendusius „F-1“ variklius, į kosmosą iškėlusius „Apollo 11“ Mėnulio misiją.
Tinlaraštyje J. Bezosas skelbia, kad penki varikliai Atlanto vandenyne, 4,3 tūkst. metrų gylyje, rasti naudojant pažangius sonarinius skenavimo prietaisus, praneša BBC.
Milijardierius J. Bezosas, kuris taip pat yra ir skrydžių į kosmosą entuziastas, planuoja vieną ar kelis variklius iškelti į paviršių.
Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai
Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.
Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų.
Kosminiai spinduliai keičia Mėnulio paviršių
Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą.
Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.
4,5 mlrd. metų trukmės Mėnulio evoliucija per 2,5 minutės
NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba.
Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.
Rusija galiausiai siųs žmogų į Mėnulį
Praėjus 60 metų po to, kai Neilo Armstrongo „Apollo“ misija baigė JAV ir sovietų kosmoso varžybas, Rusija siųs į Mėnulį kosmonautų komandą.
Iki 2030 metų kosminis aparatas „atliks demonstracinį pilotuojamą bandomąjį skrydį aplink Mėnulį, nusileis ant jo paviršiaus ir tuomet sugrįš į Žemę“, teigiama nutekintame strateginiame Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ dokumente.
Šukuosena pagal horoskopo ženklą
Prieš darantis šukuoseną vertėtų apgalvoti ne tik trokštamą plaukų ilgį, spalvą ir kirpimo formą, bet ir tai, kaip ši šukuosena pakeis jūsų savijautą, pasaulio suvokimą ir netgi likimą. Astrologija padės jums suderinti savo vidinę būseną su viena ar kita šukuosena bei plaukų spalva. Modeliuodama savo šukuoseną galite prisišaukti sėkmę ir netgi pakoreguoti sveikatą.
Mes, žmonės, esame begalinės kosminės erdvės dalis.
Žemės odisėja: permaininga mūsų planetos galaktinė kelionė
Milijardus metų Žemė tęsia savo pavojingą kelionę per kosmosą. Kaip mūsų planeta sukasi apie Saulę, taip visa Saulės sistema atlieka daug didingesnę kelionę, apskriedama mūsų Visatos salą per 200 milijonų metų. Nardydami per Paukščių Tako diską, skriejome per spindinčias spiralės šakas, brovėmės per tankių ūkų Stikso tamsą, ir buvome įspūdingų žvaigždžių mirčių liudininkai.
Keliaudama aplink Paukščių taką, Saulės sistema patyrė daug pavojų.
Mokslininkai nustatė naują „Titaniko" katastrofos priežastį – Mėnulio įtaką
Praėjus beveik 100 metų po „Titaniko“ katastrofos, mokslininkai nustatė, jog tikroji nelaimės priežastis, kada lainerio kelyje pasimaišė ledkalnis, yra Mėnulis, skelbia „telegraph.co.uk“.
Remiantis naujausiu tyrimu, laineris atsitrenkė į kelyje pasimaišiusį ledkalnį dėl prieš tris mėnesius įvykusio keisto reiškinio, kai prie Žemės priartėjęs Mėnulis sukėlė ledkalnio pasislinkimą į „Titaniko“ maršrutą.
NASA apie besitraukiantį Mėnulį: o vis dėlto jis dar ir... plečiasi!
Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi.
2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.
Mirtinai gera nuotaika
Kaip manote, kaip žmonės jaustųsi svetimame pasaulyje, kuriame nėra oro, spaudžia mirtinas šaltis, o atsitikus nelaimei pagalbos neverta tikėtis, nes ji - už kelių šimtų tūkstančių kilometrų? Turbūt dainuotų ir šoktų, kaip „Apollo 17“ astronautai Harrisonas Schmittas ir Eugene'as Cernanas Mėnulyje 1972 metų gruodį.
Prieš 50 metų į orbitą pakilo pirmasis amerikietis
Pirmadienį sukanka 50 metų, kai į orbitą pakilo pirmasis amerikiečių astronautas.
Tačiau istorinė sukaktis maloni, bet kartu ir liūdna: pirmosios žmones Mėnulyje išlaipinusios šalies pilotuojami skrydžiai dabar priklausomi nuo Rusijos, praneša naujienų agentūra AFP.
1962 metų vasario 20 dieną, 9.47 val. vienuoliktuoju bandymu astronautas Johnas Glennas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę.
NASA planuoja kosminę bazę už Mėnulio
Prezidento B. Obamos administracijai apkarpius JAV kosminės programos finansavimą ir atsisakius naujų Marso tyrimo programų NASA svarsto galimybę imtis „artimesnio“, bet ne mažiau ambicingo projekto: antrajame Lagranžo taške už Mėnulio pastatyti kosminę stotį.
Ši už nematomos Mėnulio pusės skriejanti tarptautinė kosminė stotis taptų atraminiu punktu ruošiant naujas kosmoso tyrimų misijas ir būsimus pilotuojamus skrydžius į asteroidus, o vėliau – į Marsą, skelbia „Space.
Pirmą kartą nufilmuota nematoma Mėnulio pusė
Kosminis aparatas GRAIL pirmą kartą istorijoje nufilmavo iš Žemės nematomą Mėnulio pusę, pranešė NASA.
30 sekundžių trukmės vaizdo įrašas buvo padarytas sausio 19 dieną bandant vieno iš dviejų šiuo metu aplink Mėnulį skriejančių NASA palydovų GRAIL vaizdo kamerą „MoonKAM“, sakoma pranešime.
GRAIL palydovai – dvyniai GRAIL-A (Ebb) ir GRAIL-B (Flow) skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Savo tyrimų programą jie pradėjo pirmąją šių metų dieną.
Rusijoje prasidėjo į Mėnulį skrisiančių kosmonautų atranka
„Roskosmos“ pranešė apie prasidėjusią naują kandidatų į Rusijos kosmonautų būrį, kurio nariai bus ruošiami skrydžiui į Mėnulį, atranką.
Praėjus 42 metams po pirmųjų žmonių – JAV astronautų Neilo Armstrongo ir Edwino Aldrino – išsilaipinimo Mėnulyje Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ oficialiai paskelbė apie rusų kosmonautų rengimą būsimajam skrydžiui į Mėnulį.
