mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
Pirmąkart galima išvysti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį
Amerikiečių mokslininkai paskelbė vaizdo siužetą, kuriame galima pamatyti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį. Iš Žemės įvairių Mėnulio pusių pamatyti neįmanoma, nes Mėnulis ją apskrieja taip, kad visą laiką lieka atsigręžęs viena puse. Mokslininkai abi Mėnulio puses atskleidė pasinaudoję aplink Žemės palydovą ketverius metus skriejančio NASA LRO zondo nuotraukomis. Mozaiką jie sudėjo iš daugiau nei šimto tūkstančių įvairių nuotraukų.
NASA ruošia startui Mėnulio atmosferą tirsiantį palydovą
Šeštadienį 05.27 val. Lietuvos laiku iš NASA kosmodromo Wallopso saloje pakilusi raketa „Minotaur V“ turėtų iškelti į orbitą naująjį NASA kosminį aparatą LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer). Raketos paleidimo laikas priklauso nuo oro sąlygų: planuojamo starto metu bus vos 4 minučių trukmės „langas“. Esant nepalankioms oro sąlygoms raketos paleidimas gali įvykti per 4 artimiausias dienas, skelbia „Space.com“. 383 kg svorio ir maždaug 280 mln.
NASA turi įrodymų, kad mėnulyje yra vandens
NASA teigia turinti įrodymų, patvirtinančių, kad mėnulyje yra vandens. Palydovas užfiksavo vandens šaltinį, esantį po mėnulio paviršiumi, rašo space.com. Tokius įrodymus užfiksavo Indijos kosmoso tyrimų organizacijos palydove „Chandrayaan-1“ įmontuotas prietaisas „Moon Mineralogy Mapper“. „Dabar, kai mes turime vandens mėginius iš mėnulio vidaus, mes galime jį palyginti su kitomis mėnulio paviršiaus charakteristikomis.
Kinija šiemet paleis į Mėnulį kosminį aparatą
Šių metų pabaigoje Kinija į Mėnulį paleis savo kosminį zondą „Chang'e -3“. Tai bus pirmasis Mėnulyje nusileidęs Kinijos kosminis aparatas, pranešė šalies naujienų agentūra „Xinxua“. 2007 m. Kinija sėkmingai paleido Mėnulio palydovą „Chang'e -1“, kuris vykdė paviršiaus fotografavimo ir cheminių elementų pasiskirstymo Mėnulyje tyrimų programą. Pasak Kinijos atstovų, tai buvo pirmasis iš trijų planuojamų Mėnulio tyrimo etapų.
Mėnulio kalnuose – teleskopai iš Žemės
Po 3 - 5 metų viename iš Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančių kraterių turėtų pradėti veikti nuotoliniu būdu iš Žemės valdomas optinis ir radijo teleskopai. Šios Mėnulio observatorijos projektą vykdo Tarptautinė Mėnulio observatorijos asociacija ir privati bendrovė „Moon Express“. Jų atstovai pranešė galutinai parinkę tinkamiausią vietą teleskopams įrengti: tai bus Malaperto kraterio šlaitas, skelbia „Wired.
JAV Mėnulyje steigia nacionalinį parką
Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktas įstatymo, pagal kurį Amerikos XX a. 7–8 dešimtmetį vykdytos „Apollo“ programos pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietos Mėnulyje būtų paskelbtos Nacionaliniu istoriniu parku, pranešė space.com. „Apollo Lunar Landing Legacy Act“ pavadintas įstatymo projektas Kongresui svarstyti buvo pateiktas praėjusį pirmadienį. Įstatymo rengėjai skelbia, kad Mėnulio tyrimų programa „Apollo“ buvo vienas didžiausių pasiekimų Amerikos istorijoje.
Diena, kai sprogo Žemė
Gali būti, kad giliai jaunos Žemės viduje tūnojusios branduolinės bombos, sudraskiusios jauną planetą, įrodymai kasnakt žvelgia į mus iš viršaus. Savo trumpos kelionės Žemės erdvėlaiviu metu, žmonija buvo ne vieno garsaus sprogimo liudininkė. Tarkime, Krakatoa. Kai 1883 metais šis Indonezijos vulkanas sprogo, aidas girdėjosi už 3000 kilometrų, o į atmosferą išsviesti pelenai dešimtmečius vėsino pasaulį. Dar yra mūsų pačių sukurti sprogimai.
30 populiarių „mokslo faktų“, kurie neatitinka tikrovės (II)
Žmogus negimsta su visais smegenų vingiais, kuriuos jis turi, būdamas suaugęs. Yra duomenų, kad bent jau keliose suaugusio žmogaus smegenų srityse ir toliau vyksta nervinio audinio formavimosi procesas. Dauguma žmonių šiame paveikslėlyje pavaizduotą dinozaurą laiko brontozauru – netgi Michaelas Crichtonas „Juros periodo parke“. Iš tikrųjų tai yra apatozauras.
Beždžionės pavidalo robotai kolonizuos Mėnulį?
Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro (Deutsche Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) mokslininkai ir inžinieriai kartu su kolegomis iš Brėmeno universiteto sukonstravo beždžionės pavidalo robotą, kuris optimizuotas naudojimui Mėnulyje, pranešė „Gizmag“. „iStruct“ pavadinto vokiško roboto kol kas niekas nesiruošia skraidinti į Mėnulį, tačiau, pasak specialistų, gali būti, kad tolimesnėje ateityje būtent tokio pobūdžio robotai darbuosis Mėnulio tyrimų misijose.
Supermėnulio žavesys: kerinčios didžiausios ir ryškiausios pilnaties nuotraukos
Nuo sekmadienio iki antradienio (birželio 23-25 d.) danguje galime gėrėtis didžiausia ir ryškiausia mėnulio pilnatimi šiais metais, informuoja dailymail.co.uk. Reiškinio priežastis – labiau nei paprastai prie žemės priartėjęs jos palydovas. Supermėnulis atrodo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei mes įpratę matyti. Kai kurie stebėtojai mano, kad jį supa ir ryškesnė nei paprastai aureolė, bet tai tik iliuzija.
REKLAMA
REKLAMA
Šią naktį patekėjo mėnulio „superpilnatis“
Sekmadienio vakarą ir naktį galėsime pasigrožėti vadinamąja mėnulio „superpilnatimi“: birželio 23 d. 14.32 val. Lietuvos laiku prasidės mėnulio pilnaties fazė. Ši pilnatis bus didžiausia per visus 2013 metus, praneša „Space.com“. „Superpilnaties“ priežastis yra šiek tiek asimetriška Mėnulio orbita. „Superpilnatimi“ vadinama pilnatis, kuri prasideda per 12 valandų Mėnuliui pasiekus perigėjų, artimiausią Žemei jo obitos tašką.
Gali būti, kad tikrąjį Mėnulį dengia asteroidų medžiagos sluoksnis
Maždaug ketvirtis Mėnulio kraterių gali būti užpildyti ne Mėnulio gruntu ir uoliena, kaip buvo manoma anksčiau, o nedideliu greičiu skriejusių ir su Mėnuliu kadaise susidūrusių asteroidų fragmentais, skelbia planetologai straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. Vienu iš charakteringiausių Mėnulio bruožų laikomi didžiuliai krateriai, kuriais nusėta tiek matoma, tiek kita Mėnulio pusė. Jie susiformavo nukritus asteroidams.
Žemė vis labiau stumia nuo savęs Mėnulį
Purdju universiteto (JAV) mokslininkas Matthew Huberas pranešė nustatęs, kad Žemė stumia nuo savęs Mėnulį labiau nei kada nors per paskutiniuosius 50 milijonų metų. Pasak jo, dėl Žemės vandenynų ir jūrų potvynių bei atoslūgių Mėnulis vis labiau tolsta nuo mūsų planetos, o tai savo ruožtu daro poveikį ir jai pačiai, praneša „New Scientist“. Mėnulio trauka Žemėje sukuria paros potvynių ir atoslūgių ciklą.
Nuo dykumoje supleškėjusio „Ferrari“ iki areštuoto sklypo Mėnulyje
Prieš keletą metų dykumoje supleškinusio „Ferrari“, o Mėnulyje akrą nusipirkusio verslininko Audriaus Brazdžionio, miesto Tarybos nario Manto Leliuko, pašto direktoriaus Raimundo Povilonio bei dar trijų po jų „Runikos komercijai“ vadovavusių panevėžiečių turtą areštavo teismas. Jiems drauge gresia pakloti per 3 mln. Lt.
Vanduo Mėnulyje gali būti žemiškos kilmės
Mėnulyje randamas vanduo yra kilęs iš to paties šaltinio, kaip ir vanduo Žemėje, rodo naujas tyrimas. Anot mokslininkų, vanduo iš Žemės į Mėnulį galėjo patekti, kai palydovas susiformavo po milžiniško dangaus kūno susidūrimo su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų. Tokius tyrimo rezultatus pristato geochemikas Alberto Saalas iš Brauno universiteto (JAV), rašo „Science News“. Mokslininkas pastaruosius penkerius metus stengiasi paneigti idėją, kad Mėnulis buvo sausas tuo metu, kai susiformavo.
7 proc. Mėnulio jau tapo „privačia nuosavybe“
Nepakankamai aiškūs nuosavybės kituose kosminiuose kūnuose apibrėžimo įstatymai leido apsukriems verslininkams neblogai užsidirbti pardavinėjant žemės sklypus Mėnulyje, Marse ir kitose planetose. Antai amerikietis verslininkas Dennisas Hope'as iš Nevados, įsteigęs kosminio nekilnojamojo turto bendrovę „Lunar Embassy Corp.“, jau yra pardavęs milijonus akrų (1 akras – 4 046,8 kv.m) sklypų už Žemės planetos ribų, skelbia „Space.
Mėnulio kalendorius namų šeimininkėms
Tvarka namuose, atrodo, turi savo ritmą. Kiekvienai šeimininkei pasitaiko taip, kad vieną kartą sutvarkyti kambariai džiugina akį bent savaitę, o būna, jog po generalinės tvarkos praėjus vos keletui dienų namai atrodo tarsi po triukšmingo vakarėlio. Kas gi nutinka? Gali būti, kad atsakymą rastumėte mėnulio kalendoriuje. Mėnulis – ne planeta, o Žemės palydovas. Tačiau astrologijoje jis seniai įgijęs planetos statusą. Nors, palyginti su tikromis planetomis, jis tėra mažutė smiltelė.
Rusiški robotai grįžta į Mėnulį
Rusija pranešė pradėsianti vykdyti naują energingą Mėnulio tyrimų programą, pagal kurią artimiausiais metais į jį planuojama paleisti visą eilę kosminių aparatų. Praėjus 37 metams nuo paskutinio Mėnulyje nusileidusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato, Rusijos mokslininkai ir inžinieriai ėmėsi planuoti antrąją Mėnulio tyrimų „bangą“, skelbia space.com.
NASA įveikė Mėnulyje amžinąją tamsą
Kai kurios vietos Mėnulio paviršiuje skendi aklinoje tamsoje milijonus, o gal ir milijardus metų. Gali būti, kad kai kurie Mėnulio krateriai nėra matę Saulės šviesos beveik nuo pat jo susiformavimo. Tačiau NASA mokslininkai įsigudrino pažvelgti ir į amžinoje tamsoje skendinčių kraterių vidų, skelbia „Space.
Mėnulio uolienos verčia abejoti vandens jame teorijomis
NASA „Apollo“ astronautų paimtuose Mėnulio uolienų mėginiuose radus „reikšmingą kiekį“ vandens, vėl suabejota nusistovėjusia teorija, aiškinančia, kaip Žemės palydovas susidarė. Nuo pat „Apollo“ eros mokslininkai manė, kad Mėnulis susidarė po to, kai ankstyvojoje mūsų planetos istorijoje į ją įsirėžė Marso dydžio objektas, sukūręs nuolaužų žiedą, iš kurio per milijonus metų ir susiformavo Žemės palydovas.
T. Čyvas apskųstas generalinei prokuratūrai (papildyta 21:37)
Turiu pranešti, kad mano viešai išreikšti ketinimai susprogdinti Mėnulį jau susilaukė budrių ir atsakingų piliečių dėmesio. Dėl jų kreiptasi į Generalinį prokurorą ir ne tik. Nekantriai laukiu kas bus, nes kartą Generalinė prokuratūra mane jau kaltino netgi… pažeidus Eglės Kusaitės nekaltumo prezumpciją. Ne tik mane, bet ir mano kolegą Rimantą Varnauską iš kito portalo. Rezultatai buvo ne kažin kokie. Bandykite dar kartą.
Mėnulio patekėjimas
Prie kai kurių gamtos reiškinių esame taip pripratę, kad kartais, priversti atkreipti į juos dėmesį, nustembame it išvydę pirmą kartą. Būtent toks turėtų pasirodyti stebinančio grožio Mėnulio patekėjimas. Regis, sunku net patikėti, kad toks nuostabus dalykas nakties metu vyksta 182 kartus per metus.
Kas įveikė ilgiausią kelią kituose pasauliuose?
Nuvažiuoti rekordiškai ilgą kelią mūsų pasaulyje – rimtas iššūkis, tačiau ar galima jį palyginti su tokiu pat bandymu už Žemės ribų? O jų jau buvo ne vienas. Kol kas iš Žemės paleisti kosminiai robotai, turintys galimybę ratais savarankiškai judėti paviršiumi, buvo nusileidę tik Mėnulyje ir Marse. Jų kelionės, kad ir neįspūdingo ilgio, nuo XX a. vidurio tapo svarbiu Žemės civilizacijos mokslo ir technologijų pasiekimų išbandymu.
Mėnulio paradoksas: kodėl prie horizonto jis tampa toks didelis?
Jau ne vieną šimtmetį žmonijai ramybės neduoda klausimas – kodėl mėnulis arti horizonto atrodo gerokai didesnis nei kybodamas zenite? Saskaehanos universiteto (Pensilvanija, JAV) mokslininkai Josephas Antonidesas ir Toshiro Kubota primirštą paradoksą vėl iškėlė į dienos šviesą. Ne tik iškėlė, bet ir pateikė naują paaiškinimą.
Mokslininkai negali paaiškinti, kaip susidarė Mėnulyje rasta kraterių triada
Mėnulio paviršiuje pastebėta keista kraštovaizdžio struktūra, sudaryta iš trijų vienas paskui kitą sekančių kraterių. Manoma, kad zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukose pastebėti visi trys „amigos“ („three amigos“ – taip pramintas kraterių triptikas) susidarė keleto minučių skirtumu. Tačiau kaip – niekas nenumano. „Krateriai yra 9.665°pietų platumos ir 7.646°rytų ilgumos, – Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkus cituoja „Dailymail.co.
NASA norėtų prie Mėnulio atitempti asteroidą
Brangias ir pavojingas pilotuojamas asteroidų tyrimo ekspedicijas NASA norėtų pakeisti kosminių robotų buksyrais, nedidelius asteroidus atvelkančius į orbitą aplink Mėnulį. Kecko kosminių tyrimų instituto (Kalifornija, JAV) mokslininkai patvirtino, kad NASA nagrinėja galimybę paleisti į kosmosą robotizuotą kosminį laivą, kuris galėtų „pačiupti“ kurį nors mokslininkus dominantį nedidelį Saulės sistemos asteroidą ir „atvilkti“ jį į Mėnulio orbitą, kur būtų atlikti išsamūs jo tyrimai.
NASA ruošia dvigubą smūgį į Mėnulį
Pirmadienį prieš Mėnulio Šiaurės ašigalio regione esantį kraterį bus surengta mokslinė NASA „ataka“: į jį 20 sekundžių skirtumu dideliu greičiu rėšis du Mėnulio palydovai. Pasak NASA atstovų, gruodžio 17 d. 22.58 val. GMT laiku du identiški NASA palydovai GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory), nukreipti iš Mėnulio orbitos į numatytą vietą, maždaug 6 000 km/h greičiu trenksis į kraterio sieną.
Greta Žemės skrieja tik užvakar atrastas 28 metrų asteroidas
Tik gruodžio 9 dieną atrastas asteroidas „2012 XE54“ šiuo metu skrieja labai arti Žemės (dvigubai arčiau už Mėnulį), o arčiausiai mūsų planetos šis kūnas buvo apie vidurdienį Lietuvos laiku. Tuomet atstumas iki Žemės siekė tik 226 tūkst. km. Kosminiais masteliais tai yra mažiau už plauką. Nekviestą svečią įdėmiai stebintys astronomai ramina, kad asteroidas Žemei nepavojingas.
Paskutinis Mėnulyje lankęsis žmogus: palikau ten vaizdo kamerą su atviru objektyvu
Misijos „Apollo 17“ vadas Judžinas Sernanas (Eugene Cernan) kol kas yra paskutinis Mėnulyje lankęsis žmogus. Buvęs astronautas neseniai atskleidė Mėnulio paviršiuje palikęs vaizdo kamerą, nes tikėjosi, kad ją kada nors ras, parsigabens ir tyrimuose panaudos ateities astronautai. Legendinės vaizdo kameros „Hasselblad“ Mėnulyje fiksavo visus istoriniais tapusius įvykius. Tiesa, J. Sernano paliktoji kamera, kaip pripažino astronautas, nukreipta į dangų.
Privati JAV bendrovė planuoja kelionę į Mėnulį
Buvusių JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Mokslinių misijų direktorato narių komanda ėmėsi rizikingos misijos – jie į Mėnulį už 1,4 mlrd. JAV dolerių ketina nusiųsti du žmones, skelbia BBC. Bendrovė „Golden Spike“ teigia pasinaudosianti sukurta raketos ir kapsulės technologija. Pirmoji misija planuojama iki šio dešimtmečio pabaigos.
Apdaužyta Mėnulio pluta atskleidžia neramią praeitį
Naujos apdaužytos Mėnulio plutos nuotraukos rodo audringą praeitį, kai per pirmąjį milijardą metų jį daužė kometos ir asteroidai. Naujus duomenis pateikė GRAIL misija, pora zondų, pavadintų „Ebb“ ir „Flow“, kurie skrieja aplink Mėnulį ir matuoja jo gravitacinį lauką. „Jau žinoma, kad planetos buvo daužomos per susidūrimus, tačiau niekas neįsivaizdavo, kad Mėnulio pluta tokia apdaužyta“, – teigia Maria Zuber iš Masačusetso technologijų instituto, misijai vadovaujanti mokslininkė.
Kinija rengiasi Marse auginti daržoves
Sėkmingai pabaigę pirminius bandymus Pekine, Kinijos astronautai rengiasi žengti kitą žingsnį ir auginti šviežias daržoves Marse ir Mėnulyje. „Ekologinėje gyvybės palaikymo sistemoje“, 300 kubinių metrų kabinoje, leidžiančioje astronautams pasigaminti savas oro, vandens ir maisto atsargas, augintos keturių rūšių daržovės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Teigiama, kad ši sistema bus naudojama steigiant bazes Marse ar Mėnulyje.
Šaltojo karo paslaptys: kodėl amerikiečiai ketino susprogdinti Mėnulį?
Šaltojo karo istorijos gelmėse visa dar slypi daugybė neįtikėtinu istorijų. Viena iš tokių – JAV ketinimas susprogdinti branduolinę bombą... Mėnulyje, rašoma „Corriere della Sera“. Nuo kosmoso lenktynių, pradėtų šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, iki Ronaldo Reagano laikotarpiu devinto dešimtmečio pradžioje žadėtų žvaigždžių karų: Šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos gerbėjus.
JAV planavo susprogdinti Mėnulį?
Jungtinės Valstijos Šaltojo karo metais planavo atomine bomba susprogdinti mėnulį ir taip pademonstruoti savo galybę, teigiama ataskaitose. Teigiama, kad Amerikos kariuomenės vadai sumanė slaptą projektą, pavadintą „Mėnulio tyrimo skrydžių studija“ arba „Projektas A119“, tikėdamiesi, kad sovietai išsigąs, pamatę branduolinį sprogimą iš Žemės.
Mėnulio artimiausia ateitis: planuojamos ir privačios misijos
Panašu, jog Mėnulis netrukus susigrąžins pasaulio dėmesį, kuriame maudėsi prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų, ir greitu metu taps vienu geidžiamiausių kūnų netoli Žemės. Taip manyti leidžia pasigirdę kalbos apie tai, jog privati firma išsikėlė tikslą – iki 2020 m. į Mėnulį nuskraidinti astronautus. Internete jau kurį laiką skelbiamos žinutės, jog buvę NASA astronautai ir inžinieriai apie tokius užmojus netrukus paskelbs viešai.
Astrofizikai: mėnulis galėtų atvėsinti juodąją skylę
Kaip atvėsinti juodąją skylę? „Newscientist.com“, cituodamas Merilendo universiteto mokslininkus, siūlo prie jos prigretinti... mėnulį.
Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) prognozavo, kad juodosios skylės turėtų skleisti šiek tiek spindulių, todėl jos turėtų pasižymėti ir tam tikra temperatūra, kuri priklausytų nuo juodosios skylės masės. Tačiau kad visa tai apskaičiuoti, fizikams reikia žinoti ir paviršiaus sunkį, kurio neįmanoma apskaičiuoti, jei juodoji skylė stovi vietoje.
Kai Mėnulyje iš tiesų tyvuliavo Audrų vandenynas
Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų.
Mėnulis, žinia, turi dvi puses. Regimoji visados atgręžta į Žemę, nematomoji – visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę).
Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos.
JAV nori grįžti į Mėnulį
NASA vėl puoselėja rimtas užmačias nuskraidinti astronautus į Mėnulį. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra jau kurį laiką planuoja kosminėje erdvėje už kitos Mėnulio pusės pastatyti kosminę stotį. Tai būtų savotiška atspirties bazė būsimoms žmonijos kelionėms į artimiausias kosmoso gelmes, o visų realiausia – 2025 m. planuojamai žmonių misijai į asteroidą.
8 būdai, kuriais Kinija keičia pasaulį
Valdančioji Kinijos komunistų partija susitiks lapkričio 8 dieną, kad užantspauduotų pokyčius, kurie nustatys šalies lyderių elgesį per ateinantį dešimtmetį.
„BBC“ pateikia 8 priežastis, dėl kurių pasaulis turėtų stebėti ir domėtis, kas šiomis dienomis vyksta Beijingo Didžiosios liaudies salės slaptuosiuose koridoriuose.
Mėnulio paviršių formavo ir Austrijos dydžio asteroidas
Mėnulyje esanti milžiniška Audrų įlanka (angl. Procellarum basin), kuri matoma plika akimi ir Žemės gyventojams, buvo suformuota Austrijos dydžio asteroido.
Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad Austrijos dydžio asteroidas į Mėnulio paviršių trenkėsi maždaug prieš 3,9 mln. metų. Skaičiuojama, kad asteroidas turėjo būti 3,476 km diametro.
Japonijos mokslininkams iš Nacionalinio pažangaus industrinio mokslo ir technologijų instituto (angl.
Mėnulis susidarė po didžiulio susidūrimo, teigia mokslininkai
Mėnulio dirvožemyje rasta cheminė keistenybė patvirtina 37 metų senumo teoriją, kad mūsų planetos palydovas susiformavo po apokaliptinio Žemės ir didžiulės kosminės uolienos susidūrimo.
Dar 1975 metais astronomai konferencijoje iškėlė mintį, kad mūsų palydovas susidarė per jaunos Žemės ir Marso dydžio kūno, kurį jie pavadino Tėja, susidūrimą. Susidūrimas ištirpdė ir išgarino Tėją ir didžiąją dalį susidarančios Žemės mantijos. Susikondensavę uolienų garai suformavo Mėnulį.
Vandens Mėnulyje šaltinis – Saulės vėjas?
Mėnulio uolienose randami stiklo rutuliukai leidžia manyti, kad Žemės palydovo paviršiuje matomas vanduo atsirado iš Saulės vėjo.
Šie rezultatai parodo, kad ir kiti oro neturintys Saulės sistemos kūnai savo paviršiuje gali turėti vandens, teigia tyrėjai.
Daugybę metų nesiliovė diskusijos, ar Mėnulyje buvo sušalusio vandens, ar ne. Neseniai atlikti tyrinėjimai patvirtino, kad Mėnulį išties drėkino vanduo, nors jo paviršius sausesnis nei bet kurios dykumos Žemėje, rašo SPACE.com.
Mėnulio ledą gręš robotas
„Google“ konkurse „Lunar X Prize“ dalyvaujanti JAV bendrovė „Astrobotic Technology“ pagamino į Mėnulį siųsti skirto roboto „Polaris“ prototipą.
Konkurso „Lunar X Prize“ dalyviai rungiasi dėl 30 mln. dolerių pagrindinio prizo, kurį „Google“ įteiks privačiai bendrovei ar dalyvių grupei, sėkmingai nuskraidinusiai į Mėnulį robotą, jo paviršiumi nuvažiuosiantį bent 500 metrų atstumą ir perduosiantį į Žemę didelės raiškos vaizdo įrašą bei nuotraukas.
Plaukiojantys robotai tyrinės didžiausią Saturno palydovą
Tuo metu, kai po Marso dykvietes naršo ratuotasis „Curiosity“, mokslininkai svarsto galimybes ištirti dangaus kūnus, kurių paviršius nėra jau toks kietas, kad per jį galėtų važinėti ratuoti robotai. Susidomėjimą šiuo atveju kelia didžiausias Saturno palydovas Titanas, kuris turi labai tankią atmosferą ir yra visas padengtas jūrų, ežerų ir upių. Tiesa, jose vandens mažoka, kadangi čia vyrauja metanas.
NASA už Mėnulio statys bazę skrydžiui į Marsą
JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija planuoja 2019 m. už Mėnulio pradėti kosminės bazės, kuri bus naudojama skrydžiams į Marsą, statybą.
Ši bazė, kurioje gyventų JAV astronautai, bus už maždaug 443 200 kilometrų nuo Žemės. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja tik maždaug 370 km aukščio orbita, skelbia „Dailymail.co.
Policininkui įtarimų sukėlė... mėnulis
„Įtartinai ryški šviesa“ sukėlė įtarimų vienam britų policininkui ir užtraukė didžiulę gėdą. Nes paaiškėjo, kad tai buvo tik... mėnulis, praneša agentūra AFP.
Remiantis policijos žurnalu „Dogberry“, pareigūnas vienas patruliavo Klent Hilse Vusterio grafystėje, kai už kalvos pamatė „įtartinai ryškią šviesą“. Uolus pareigūnas saugumo sumetimais susisiekė su kolegomis ir perspėjo, kad jam gali prireikti pastiprinimo.
Britas išsigando „paslaptingos šviesos“ ir nustebo sužinojęs, kas tai buvo
Konstebliui Anglijoje teko 20 minučių kilti į kalną, kad aptiktų „įtartinos šviesos“ šaltinį. Paaiškėjo, kad tai viso labo buvo Mėnulis. Tyrimas, vykęs Vusteršyro grafystėje Anglijoje, užtruko 20 minučių. Naktį budėjęs konsteblis pranešė seržantui, kad pastebėjo „įtartiną ryškią šviesą“, sklindančią iš Klent Hills kalbų, ir įspėjo, kad ketina ištirti situaciją pats, bet jam galimai gali prireikti pagalbos. Praėjus 20 minučių, policininkas vėl susisiekė su konstebliu.
Vyriškas PMS: vyrams irgi būna kritinių dienų
Moterys galėtų valandų valandas kalbėti apie PMS ir tapti tikromis demonėmis per menstruacijas, o kaip su vyrais? Kuo galima paaiškinti jų neadekvatų elgesį?
Nustebsite, bet ir vyrai kenčia dėl kritinių dienų, kurias specialistai vadina „menstruacijomis“. Ką reikėtų apie jas žinoti ir kaip su jomis taikytis?
Vyriški ir moteriški ciklai Apie tai egzistuoja keletas nuomonių.
Neregėtasis Mėnulis: stebint iš... Iš kur?
Sakysite, ši Mėnulio nuotrauka daryta iš orbitos? Spėkite dar sykį.
Sunku patikėti, tačiau asttrofotografas Tjeri Legotas (Thierry Legault) tokį kadrą nufotografavo stovėdamas Prancūzijoje, viename iš Paryžiaus priemiesčių (Blancourt) esančiame savo namo kiemelyje. Pastarosiomis naktimis astronomijos entuziastas Mėnulio nuitraukų prifotografavo ištisas serijas.
Vašingtone surengtos gedulo iškilmės N. Armstrongui pagerbti
Praėjus trims savaitėms po Neilo Armstrongo (Neil Armstrong) mirties Jungtinės Valstijos atsisveikino su pirmuoju Mėnulyje pabuvojusiu žmogumi, praneša agentūra AFP.
Nacionalinėje katedroje Vašingtone ketvirtadienį šimtai žmonių dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose kosmoso pionieriui pagerbti, tarp jų - buvę ir dabartiniai astronautai.
82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Jis buvo žinomas kaip kuklus žmogus, nemėgęs didelių pasirodymų.
