Purdju universiteto (JAV) mokslininkas Matthew Huberas pranešė nustatęs, kad Žemė stumia nuo savęs Mėnulį labiau nei kada nors per paskutiniuosius 50 milijonų metų. Pasak jo, dėl Žemės vandenynų ir jūrų potvynių bei atoslūgių Mėnulis vis labiau tolsta nuo mūsų planetos, o tai savo ruožtu daro poveikį ir jai pačiai, praneša „New Scientist“.
Mėnulio trauka Žemėje sukuria paros potvynių ir atoslūgių ciklą. Šis procesas, pasak mokslininko, lėtina Žemės sukimąsi aplink savo ašį ir verčia Mėnulį tolti nuo Žemės maždaug po 3,8 centimetrus per metus. Taigi, galima daryti prielaidą, kad jei Mėnulio atsitraukimo nuo Žemės tempas visada buvo vienodas, tai Mėnulio orbita gali išduoti mums šio dangaus kūno amžių.
Pasak M. Hubero, kompiuterinis šios prielaidos modeliavimas atskleidė, kad Mėnuliui turėtų būti apie 1,5 milijardo metų. Tačiau akivaizdu, kad tai neteisingas rezultatas: kai kurios Mėnulio uolienos yra net 4,5 milijardo metų senumo, o tai prilygsta pačios Žemės amžiui.
M. Huberas ir jo kolegos nagrinėjo Žemės vandenynų dugno ir prieš 50 mln. metų egzistavusių žemynų kontūrų ypatumus. Purdju universiteto mokslininkų grupei pavyko sukurti tikslų žiloje senovėje vykusių potvynių ir atoslūgių modelį, o kartu ir apskaičiuoti gravitacinę Žemės ir Mėnulio sąveiką. Paaiškėjo, kad senovėje šios sąveikos energija buvo dvigubai mažesnė nei dabar.
Mokslininkų teigimu, jų tyrimas atskleidė, kad Mėnulis nuo Žemės tolsta vis greičiau, o šio reiškinio priežastys ne iki galo aiškios. Gali būti, kad šiaurinė Atlanto vandenyno dalis dabar žymiai platesnė, nei prieš 50 mln. metų. Dėl to formuojasi labai didelės bangos ir aukšti potvyniai, kurie stipriau stumia Mėnulį, sakoma pranešime.
