Nuvažiuoti rekordiškai ilgą kelią mūsų pasaulyje – rimtas iššūkis, tačiau ar galima jį palyginti su tokiu pat bandymu už Žemės ribų? O jų jau buvo ne vienas.
Kol kas iš Žemės paleisti kosminiai robotai, turintys galimybę ratais savarankiškai judėti paviršiumi, buvo nusileidę tik Mėnulyje ir Marse. Jų kelionės, kad ir neįspūdingo ilgio, nuo XX a. vidurio tapo svarbiu Žemės civilizacijos mokslo ir technologijų pasiekimų išbandymu.
Taigi, kas ir kaip pasirodė per šias varžybas kituose pasauliuose, prasidėjusias 1970 m., kai į Mėnulį buvo paleistas pirmasis mėnuleigis? Apie tai papasakojo „Space.com“, apžvelgęs ratuotų savaeigių aparatų Mėnulyje ir Marse iki 2013 m. sausio 23 dienos pasiektus rezultatus.
1973 m. Mėnulio paviršių pasiekęs Sovietų Sąjungos mėnuleigis „Lunochod-2“ iš viso nuvažiavo 37 kilometrų atstumą. Tai iki šiol nesumuštas didžiausio Mėnulyje įveikto atstumo rekordas. Šias varžybas 1970 m. pradėjo mėnuleigis „Lunochod-1“, Mėnulyje nuvaziavęs 10,5 km.
Po metų NASA pabandė atsigriebti: jos mėnuleigis „Apollo 15“ Mėnulyje sukorė 27,76 km kelią. 1972 m. kitam JAV mėnuleigiui „Apollo 16“ pritrūko visai nedaug, kad laimėtų: jis nuvažiavo 26,55 km. O tais pačiais 1972 m. metais Mėnulyje išsilaipinę JAV astronautai Gene'as Cernanas ir Harrisonas Schmittas („Apollo 17“ misija) keturračiu mėnuleigiu (tiesa, vairuojamu pačių astronautų) įveikė 35,89 km atstumą ir iki šiol užima antrąją vietą po „Lunochod-2“.
O kaip ratuotiems Žemės aparatams sekėsi Marse?
Iki šiol nuotolio rekordas priklauso NASA marsaeigiui „Opportunity“, kuris nuo 2004 m. iki šiol yra nuvažiavęs 35,46 km atstumą. Antroje vietoje - kitas JAV marsaeigis „Spirit“, kuris 2004 - 2010 m. tirdamas Marsą nuvažiavo 10,5 km. Trečioje vietoje - neseniai Marsą pasiekęs marsaeigis „Curiosity“. Jis yra nuvažiavęs tik apie 700 metrų, tačiau jo galimybės pasiekti naują didžiausio įveikto kelio Marse rekordą yra labai didelės.
Šiame vaizdo siužete – trumpas pasakojimas apie „Lunochod“ mėnuleigių programą.
