„Google“ konkurse „Lunar X Prize“ dalyvaujanti JAV bendrovė „Astrobotic Technology“ pagamino į Mėnulį siųsti skirto roboto „Polaris“ prototipą.
Konkurso „Lunar X Prize“ dalyviai rungiasi dėl 30 mln. dolerių pagrindinio prizo, kurį „Google“ įteiks privačiai bendrovei ar dalyvių grupei, sėkmingai nuskraidinusiai į Mėnulį robotą, jo paviršiumi nuvažiuosiantį bent 500 metrų atstumą ir perduosiantį į Žemę didelės raiškos vaizdo įrašą bei nuotraukas. „Astrobotic Technology“ šiame konkurse dalyvauja su savo robotu „Polaris“, kurio natūralaus dydžio prototipas neseniai buvo sėkmingai išbandytas.
„Polaris“ turi 1,2 metro ilgio grąžtą, kuriuo galima prasigręžti į Mėnulio gruntą ir paimti geologinius mėginius arba naudoti užtemdytuose krateriuose esančio vandens ledo paieškoms, skelbia MSNBC.com. Šio roboto projektuotojai ir konstruktoriai mano, kad jis galėtų būti naudojamas ir naudingųjų iškasenų asteroiduose gavybos darbuose.
Būtent dėl to „Astrobotic Technology“ nori į Mėnulį išsiųsti ne šiaip važiuoklę turintį robotą, kuris kovos dėl „Lunar X Prize“ pagrindinio prizo, bet gręžimo mechanizmą ir reikiamą įrangą turintį aparatą, kuriam tokia kelionė kartu būtų ir paieškos galimybių išbandymas.
„Polaris“ darbui būtiną energiją gamins saulės baterijos, pritaikytos darbui Mėnulio ašigalių srityse, virš kurių saulė matoma tik žemai virš horizonto. Pasak bendrovės specialistų, tai pirmasis mėnuleigis, specialiai pritaikytas ledui gręžti. Aparato masė - apie 150 kg, jame naudojama 70 kg gręžimo įranga. Mėnulio paviršiumi „Polaris“ galės važiuoti maždaug 30 cm per sekundę greičiu. Mėnuleigis bus pagamintas iš lengvų kompozitinių medžiagų, turinčių aerokosminei technikai būtinų savybių.
Mokslininkai tikisi, kad į pasirinktą Mėnulio ašigalio sritį nuleistas „Polaris“ ieškodamas po dulkių sluoksniu esančio ledo išgręš nuo 10 iki 100 gręžinių. Ankstesni Mėnulio ašigalyje esančių kraterių dugno medžiagos tyrimai leidžia manyti, kad juose gali būti dideli vandens ledo klodai. Mėnulį tyrusiame Indijos kosminiame zonde „Chandrayaan-1“ įrengtas JAV radaras „Mini-SAR“ šiaurės ašigalio regione aptiko daugiau nei 40 nedidelių kraterių su vandens ledo sankaupomis. Šių kraterių skersmuo – nuo 2 iki 15 kilometrų. Nors tikslus vandens ledo kiekis priklauso nuo jo storio kiekviename iš šių kraterių, pirminiais NASA mokslininkų vertinimais, vandens ledo sankaupos yra ne mažesnės nei 600 milijonų tonų.
Ledo paieškoms „Polaris“ turės maždaug 10 dienų, tačiau Mėnulyje jos truks mažiau nei vieną Mėnulio dieną, nes viena diena Mėnulyje trunka 14 Žemės dienų. Tiesa, jei robotui pavyks atlaikyti labai atšiaurią Mėnulio naktį, jo paieškų programa gali būti pratęsta, sakoma pranešime.
Šiame vaizdo siužete – „Polaris“ prototipo pristatymas.
