Praėjus 60 metų po to, kai Neilo Armstrongo „Apollo“ misija baigė JAV ir sovietų kosmoso varžybas, Rusija siųs į Mėnulį kosmonautų komandą.
Iki 2030 metų kosminis aparatas „atliks demonstracinį pilotuojamą bandomąjį skrydį aplink Mėnulį, nusileis ant jo paviršiaus ir tuomet sugrįš į Žemę“, teigiama nutekintame strateginiame Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ dokumente.
Maskva pastaraisiais metais periodiškai paskelbdavo apie ambicingus kosmoso tyrinėjimo planus, tačiau tai pirmas kartas, kai pilotuojamos misijos į Mėnulį data aiškiai įvardinta, rašo telegraph.co.uk.
Sovietų Sąjunga laimėjo pirmąjį kosmoso varžybų etapą, kai 1961 metais į orbitą aplink Žemę iškėlė pirmąjį žmogų, Jurijų Gagariną. Tačiau N. Armstrongas ir Buzzas Aldrinas įgyvendino Johno F. Kennedy pažadą iki dešimtmečio pabaigos pasiekti Mėnulį. Jie jame nusileido 1969 metų liepos 20 dieną. Vėliau Sovietų Sąjunga savo Mėnulio programų atsisakė.
Planai pasiųsti kosmonautus į Mėnulį galėtų padėti atnaujinti pasitikėjimą Rusijos kosmoso programa, išgyvenančia nelengvą laikotarpį. Praėjusiais metais sudužo ne vienas jos paleistas palydovas, o sausį nukrito ir nesėkmingai keliais mėnesiais anksčiau paleistas Marso zondas „Fobos Grunt“. Praėjusią savaitę „Roskosmos“ patyrė dar vieną pažeminimą, kai pranešta, jog agentūros vadovas Vladimiras Popovkinas per darbe esą kilusias muštynes susižeidė galvą.
Rusijos kosmonautikos akademijos narys Jurijus Karašas teigė, kad simbolinis skrydis į Mėnulį prestižo atkurti nepadės. „7 dešimtmetyje Sovietų Sąjunga petys į petį varžėsi su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau sunku sugalvoti geresnį būdą, kaip pakenkti Rusijos prestižui ir išryškinti Rusijos technologinį atsilikimą, nei pasiųsti kosmonautus į Mėnulį 2030 metais, praėjus 60 metų po „Apollo“, – kalbėjo jis.
Anot J. Karašo, tam skiriamas lėšas geriau panaudoti rengiantis pilotuojamam skrydžiui į Marsą. Tai būtų paskata mokslui, nes 450 dienų kelionei į raudonąją planetą reikia naujų technologijų.
Sovietų Sąjunga turėjo dvi Mėnulio programas, kurias nutraukė 8 dešimtmetyje, po „Apollo 11“ misijos sėkmės. JAV apie jas žinojo, tačiau apie jų egzistavimą viešai prabilta tik 1990 metais.
Posovietinėje eroje, Rusija su kitomis šalimis bendradarbiavo „Mir“ ir Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programose. Šiuo metu ji „Sojuz“ kapsulėmis gabena krovinius į TKS. Vladimiras Putinas, Rusijos premjeras ir išrinktasis prezidentas, nori atkurti buvusią Rusijos kosmoso programos šlovę.
Praėjusiais metais, minint 50-ąsias J. Gagarino skrydžio metines, jis teigė: „Rusija neturėtų apsiriboti tarptautinio kosmoso keltininko vaidmeniu.“
Sovietų Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Kinija yra vienintelės šalys, kurios iki šiol pasiuntė žmogų į kosmosą. Indijos kosmoso agentūra 2010-aisiais pranešė, kad ji iki 2020 metų norėtų nuskraidinti žmogų į Mėnulį, o mokslininkai teigia, kad Kinija tą patį galėtų padaryti iki 2025 metų.
JAV prezidentas Barackas Obama 2010-aisiais teigė, kad iki ketvirtojo šio amžiaus dešimtmečio tikimasi nusiųsti astronautus į Marsą, tačiau praėjusį mėnesį jis sumažino robotų misijoms skirtą finansavimą. Jis taip pat atsisakė George'o W. Busho planų iki 2020 metų dar kartą nuskristi į Mėnulį.
Mokslininkai mano, kad Mėnulio paviršiuje galima išgauti brangiuosius metalus ir helį-3, retą izotopą, kurį galima naudoti energijos gavybai. „Roskosmos“ taip pat siūlo Mėnulyje pastatyti bazę, kurią būtų galima naudoti kaip paleidimo aikštelę skrydžiams į Marsą.
