apollo

Itališkų superautomobilių niekada nebus per daug. Būtent. Todėl šiandien galime pasidžiaugti, jog po trumpų atostogų į superautomobilių areną sugrįžta visiems automanams puikiai pažįstamas vardas – „De Tomaso“. Šiais metais 60 metų gimtadienį švenčianti markė, garbingą jubiliejų panoro atšvęsti kaip ir priklauso superautomobilių gamintojui – pristatydami kelius pakertančio grožio „P72“. Dar kartelį iš pelenų prisikėlęs „De Tomaso“ šį kartą pateko į finansiškai stabilių verslininkų rankas.

NASA astronomai aptiko naują asteroidą, kuris balandžio 18-ąją praskries pusiaukelėje iki Mėnulio, o ateityje gali pasirodyti šalia mūsų planetos dar ne vieną sykį. 2019 GC6 buvo aptiktas šių metų kovo 30-ąją, tai yra 7,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio dangaus kūnas. „Yahoo“ mokslo apžvalgininkas Robas Waughas skelbia, kad objektas mums nekelia jokios grėsmės: šiuo metu jis skrieja už beveik 220 tūkst. kilometrų nuo Žemės.

Mokslininkai antradienį pareiškė pirmąkart patvirtinę užšalusio vandens egzistavimą Mėnulio paviršiuje, o šis atradimas kada nors gali sudaryti sąlygas ten gyventi žmonėms. Jau ne vienus metus buvo skelbiama apie Mėnulyje aptinkamus ledo pėdsakus, bet ankstesni stebėjimai galėjo būti aiškinami kitokiomis priežastimis – pavyzdžiui, neįprastai šviesą atspindinčių uolienų buvimu, sako studijos autoriai.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gyrėsi JAV komercinio kosmoso sektoriaus finansiniais pajėgumais ir verslumu bei žadėjo, kad Amerika dominuos tyrinėjant Mėnulį bei Marsą, taip pat bet kokiose kitose ateities kosmoso lenktynėse. „Amerika visuomet bus pirmoji kosmose, – D. Trumpas pareiškė sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose. – Nenorime, kad mus lenktų Kinija, Rusija ir kitos šalys. Visada turime pirmauti mes.

9000 sūkių riba, 12 cilindrų širdis ir daugiau kaip 2,7 mln. eurų siekianti kaina, kuri Jums padovanos vieną įspūdingiausių automobilių pasaulyje.  Patys geidžiausi pasaulio automobiliai priklauso „super“ ar „hyper“ ratuočių kategorijai. Tai kiekvieno inžinieriaus svajonė, automobilių pramonės pažibos, kurios kiekviename automane pažadina 9-metį. Neseniai iš naujo atgimusi „Apollo“ mažais žingsneliais ruošiasi sugrįžti į elitinių automobilių klubą.

Su kokiais iššūkiais susidurs pramogų pasaulio veikėjai netolimoje ateityje, kai savaitgalis Mėnulyje kainuos tiek pat, kiek poilsis Turkijoje? Kaip minimaliomis priemonėmis nufotografuoti dangaus kūnus? Kokiomis spalvomis šviečia galaktikos? Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje vykusiame festivalyje „Postcosmos“ buvo galima ne tik išgirsti per dvi dešimtis rinktinių atlikėjų, bet ir susipažinti su Visatos paslaptimis: klausant ekspertų paskaitų, žvelgiant į dangų per vieną galingiausi...

Artėjant šv. Velykoms turbūt ne vienas Lietuvos gyventojas suskubs į parduotuves apsipirkti šventiniam stalui. Visgi daugumos parduotuvių darbo laikas trumpės, o kai kurios nedirbs iš viso. „Norfa“ sekmadienį nedirbs Pirmasis prekybos tinklas pranešęs apie darbo laiko pasikeitimus buvo „Norfa“. Jie priėmė neįprastą sprendimą – sekmadienį iš viso nedirbti. Tai paragino padaryti ir kitus prekybos tinklus, tačiau šie idėjos nepalaiko.

Velykų sekmadienį, balandžio 16 dieną, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ dirbs tik parduotuvės „Maxima XXX“, „Eurovaistinės“ ir restoranai, kavinės, kino centrai, boulingai bei Ledo arenos. „Maxima XXX“ parduotuvės ir „Eurovaistinės“ sekmadienį darbą pradės vėliau nei įprasta - nuo 10 val. ir veiks trumpiau, iki 21 val.

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį. Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus.

JAV bendrovė „SpaceX“ pirmadienį pranešė, kad du privatūs asmenys sumokėjo už kelionę aplink Mėnulį, turinčią įvykti kitų metų pabaigoje. Jungtinės Valstijos astronautų į Mėnulį nesiuntė nuo NASA „Apollo“ misijų 7ame ir 8-ame dešimtmečiais. Jeigu „SpaceX“ planai bus įgyvendinti, ji taps bendrove, nuskraidinusia žmones toliausiai į kosmosą nuo mūsų planetos.

NASA mokslininkai vienoje Meksikos kasykloje aptiko gyvų mikroorganizmų, kurie kristalų viduje buvo įkalinti iki 60 tūkst. metų. Atrodo, kad šie keisti senoviniai mikrobai, vykstant evoliucijai, prisitaikė išgyventi misdami sulfitais, manganu ir vario oksidu, savaitgalį mokslininkų bendradarbiavimą skatinančios ir mokslo laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos „American Association for the Advancement of Science“ (AAAS) konferencijoje paskelbė Penelope Boston iš NASA Astrobiologijos insti...

Ženevos automobilių parodoje atgimė vokiškų superautomobilių gamintoja „Apollo“. Suradę naujus šeimininkus su labai giliomis kišenėmis, Vokietijoje įsikūrusi kompanija pristatė savo naujausią kūrinį - „Apollo Arrow“.  Į aukščiausios lygos superautomobilius nusitaikęs „Apollo Arrow“ nuo savo konkurentų skiriasi ne tik agresyvesne, kosminį erdvėlaivį primenančia išvaizda. Pažvelkite į platų, daugybę įvairiausių aštrių kampų turintį kėbulą.

Kalifornijos universiteto komanda paskelbė naujo tyrimo rezultatus, kurie pribloškia: „stiprus tiesioginis susidūrimas“ suformavo Žemę tokia, kokia mes ją žinome dabar, rašoma independent.co.uk. Protoplaneta Tėja, galėjusi būti Marso ar Žemės dydžio, susidūrė su Žeme prieš 4,5 milijardų metų. Tuomet pačios Žemės amžius tebuvo 100 milijonų metų.

Pastaraisiais dešimtmečiais prislopęs didžiųjų valstybių entuziazmas tyrinėti kosmosą virto tyla prieš audrą. Pingantys erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos jau artimiausioje ateityje taps nauju žmogaus veiklos kosmose proveržiu. Priešakinėse jo pozicijose gali atsidurti ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai – tam nebereikia milijardų.

Nereikėtų stebėtis, kad Mėnulyje pabuvoję programos "Apollo" astronautai ant gamtinio Žemės palydovo paviršiaus paliko šį bei tą, ko imti atgal į nusileidimo modulį nebevertėjo dėl svorio ir dėl to, kad vietoj jų buvo pasiimta 382 kg Mėnulio uolienų. Mainais už uolienas Mėnuliui buvo palikta fotoaparatų, vėliavų, 12 porų batų ir dar daug visa ko, ką būtinai išvardinsime. Taip pat ir 96 maišeliai su šlapimu bei išmatomis.

Mėnulis turi specifinį savo kvapą. Jei paklaustumėte bet kurio iš jo paviršiumi vaikštinėjusio „dulkėtojo Apollo dvyliktuko“ apie ant skafandrų likusių šviežių Mėnulio dulkių aromatines savybes, kiekvienas patvirtintų, kad Mėnulio regolitas atsiduoda viena sprogstamąja medžiaga. Nuo 1969 iki 1972 m. vykdytų „Apollo“ programos vizitų į Mėnulį metu astronautai šio artimiausio Žemei dangaus kūno paviršiuje praleido nemažai laiko – nuo 2,5 val.

Vairalazdė, kurią naudodamas NASA astronautas Davidas Scottas prieš 43 metus Mėnulyje nutūpdė kosminį laivą „Apollo-15“, buvo parduota aukcione Bostone (JAV) už rekordinę kainą, pranešė „Space.com“. Ši kosminio laivo „Apollo-15“ rankinio valdymo priemonė tapo pačia brangiausia NASA kosminės technikos detale, kuri kada nors buvo parduota viešame aukcione, sakoma pranešime. Pranešama, kad už šią vairalazdę nežinomas pirkėjas internetu sumokėjo 610 064 JAV dolerius.

(atnaujinta 09.08) Londone įgriuvus teatro luboms buvo sužeisti 88 žmonės Viename Londono teatre per vaidinimą ketvirtadienio vakarą įgriuvus luboms buvo sužeisti 88 žmonės, tarp jų ir keli vaikai, pranešė gelbėjimo tarnybos ir incidento liudininkai. Ši nelaimė 20 val. 15 min.

Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktas įstatymo, pagal kurį Amerikos XX a. 7–8 dešimtmetį vykdytos „Apollo“ programos pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietos Mėnulyje būtų paskelbtos Nacionaliniu istoriniu parku, pranešė space.com. „Apollo Lunar Landing Legacy Act“ pavadintas įstatymo projektas Kongresui svarstyti buvo pateiktas praėjusį pirmadienį. Įstatymo rengėjai skelbia, kad Mėnulio tyrimų programa „Apollo“ buvo vienas didžiausių pasiekimų Amerikos istorijoje.

 Archyvuose rastos NASA misijos „Apollo 10“ įgulos narių pasikalbėjimų stenogramos atskleidžia, kad pakeliui į Mėnulį astronautams iškilo nenumatytų, nepatogių ir kartu komiškų problemų, susijusių su erdvėlaivio išviete, skelbia dailymail.co.uk. Ši kuriozinė istorija – puiki proga susipažinti su Tarptautinės kosminės stoties tualetu, kurį astronautai vadina orbitine išviete.

Iš Atlanto vandenyno dugno ištraukti dviejų "Apollo" laikų raketos variklių liekanos, remdamasi "Amazon" vadovu Džefu Bezosu (Jeff Bezos) ir JAV kosminių tyrimų agentūra (NASA), skelbia AP. Dž. Bezoso vadovaujama privačiai finansuojama ekspedicija iš vandenyno dugno iškėlė dvi pagrindines variklio dalis per tris savaites trukusią misiją. Praėjusiais metais Dž.

NASA „Apollo“ astronautų paimtuose Mėnulio uolienų mėginiuose radus „reikšmingą kiekį“ vandens, vėl suabejota nusistovėjusia teorija, aiškinančia, kaip Žemės palydovas susidarė. Nuo pat „Apollo“ eros mokslininkai manė, kad Mėnulis susidarė po to, kai ankstyvojoje mūsų planetos istorijoje į ją įsirėžė Marso dydžio objektas, sukūręs nuolaužų žiedą, iš kurio per milijonus metų ir susiformavo Žemės palydovas.

„Gumpert Apollo" yra vienas geriausių, kada nors sukurtų vokiečių super automobilių. Mašina įspūdingo valdymo ir milžiniškos galios šedevras. Populiarioje britų laidoje „Top Gear" šis automobilis yra vienas greičiausiai apvažiavusių laidos trasą. Ir tai taip pat vienas brangiausių super automobilių planetoje. „Apollo" surenkami rankomis, o šią markę sukūrė buvęs „Audi" koncerno darbuotojas. Rolandas Gumpertas norėjo išpildyti vieną savo svajonių, o gal ir net ir utopijų.

Nors ir Italija yra Ferrari ir Lamborghini gimtinė. Ne vien italai gali pasigirti gaminant super automobilius. Vokiečių automobilių gamintojai taip pat sugeba sukurti įspūdingus super automobilius. Tiesa sakant vokiečiai metų metus konkuruoja su italais šioje nišoje. Ir net pakeitė žaidimo taisykles kuriant galingus ir kartu lengvai valdomus automobilius. Šiandien pristatome 5 geriausius vokiškus galiūnus.

2012 m. metai smulkiems egzotiškų superautomobilių gamintojams, tokiems kaip „Melkus“ ar „Gumpert“ buvo labai sunkūs metai. Abiems šioms kompanijoms buvo iškeltos bankroto bylos, laimei, specializuotuose naujienų tinklalapiuose pasirodė informacija, kad „Gumpert“ rado naują investuotoją ir šį kartą išneš sveiką kailį.

Mėnulio uolienose randami stiklo rutuliukai leidžia manyti, kad Žemės palydovo paviršiuje matomas vanduo atsirado iš Saulės vėjo. Šie rezultatai parodo, kad ir kiti oro neturintys Saulės sistemos kūnai savo paviršiuje gali turėti vandens, teigia tyrėjai. Daugybę metų nesiliovė diskusijos, ar Mėnulyje buvo sušalusio vandens, ar ne. Neseniai atlikti tyrinėjimai patvirtino, kad Mėnulį išties drėkino vanduo, nors jo paviršius sausesnis nei bet kurios dykumos Žemėje, rašo SPACE.com.

Praėjus trims savaitėms po Neilo Armstrongo (Neil Armstrong) mirties Jungtinės Valstijos atsisveikino su pirmuoju Mėnulyje pabuvojusiu žmogumi, praneša agentūra AFP. Nacionalinėje katedroje Vašingtone ketvirtadienį šimtai žmonių dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose kosmoso pionieriui pagerbti, tarp jų - buvę ir dabartiniai astronautai. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Jis buvo žinomas kaip kuklus žmogus, nemėgęs didelių pasirodymų.

Jei neturite galimybės atvykti į Kenedžio kosmoso tyrimų centrą (Kennedy Space Center), dabar jį virtualiai aplankyti galima „Google Maps Street View“, ir net pamatyti daugiau, nei galėtų paprastas turistas. Galima pasivaikščioti cechais, kuriuose buvo surenkamos „Apollo“ ir „Saturn“ raketos-nešėjos, reaktyviniai varikliai ir net pastovėti paleidimo aikštelės viršuje. Kenedžio kosmoso tyrimų centras šią partnerystę su „Google“ sudarė 50 metų sukakties proga.

Dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi, patvirtino naujausios Mėnulio palydovo LRO nuotraukos. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.

Tebesitęsiant diskusijoms, kaip susiformavo Mėnulis, mokslininkai pasiūlė naują paaiškinimą. Aišku tik tai, kad susidūrimas su kitu kūnu išmušė medžiagos iš jaunos Žemės, o susidariusios nuolaužos vėliau tapo šiandieniniu Mėnuliu. Tačiau tikslios atsitrenkusio objekto dydžio ir greičio detalės vis dar diskutuotinos. Internete paskelbtame tyrime mokslininkai iškėlė mintį, kad Žemė susidūrė su daug didesniu ir greitesniu kūnu nei manyta anksčiau.

Artimiausias kaimynas kosmose, planetų evoliucijos laiko kapsulė ir vienintelis pasaulis už Žemės ribų, kurio paviršiumi žengė žmogaus koja. Mėnulis – akivaizdžiausia vieta būsimiems žmonių tyrinėjimams. Tyrimai, kurie gali būti atlikti Mėnulyje ir naudojant tai, kas jame yra, mokslui bus neįkainojami. Tačiau vieninteliai kartai, kai žmonės Mėnulyje lankėsi, buvo skubios, dulkėtos iškylos jo paviršiuje, trunkančios vos 2–3 dienas.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) Kennedy kosmoso centre  Floridoje pademonstravo būsimojo kosminio laivo „Orion“ korpusą. Skelbiama, kad išoriškai „Orion“ primena 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį NASA naudotus kosminius laivus „Mercury“ ir „Apollo“,  tačiau yra didesnis. Plačiausioje korpuso vietoje „Orion“  skersmuo siekia 5 metrus. 23 tonų masės „Orion“ korpusas pagamintas iš aliuminio.

Gali pasirodyti juokinga, tačiau Goodwoodo festivalyje liaudis rinko ne tik patį įspūdingiausią super automobilį, tačiau ir nerangiausią vairuotoją, kuris padarys avariją su kokiu nors egzotišku automobiliu. Lydekai paliepus, britams panorėjus taip ir atsitiko vargšeliams iš Vokietijos, kurie į Goodwood'ą atsivežė itin greitą Gumpert "Apollo". Automobilis į "saugią" sieną atsitrenkė maždaug 130 km/h greičiu. Dėkui dievui visi liko sveiki ir gyvi.

Prakaitavimo dienos darbe baigėsi, teigia Bostone įsikūrusios kompanijos „Ministry of Supply“ atstovai. Ši bendrovė gamina aukštųjų technologijų marškinius, kurie reguliuoja kūno temperatūrą. Jų gamyboje naudojama NASA technologija, rašo „Forbes“. Rėmėjai pasitiki šia idėja: kompanija pasiekė savo užsibrėžtą tikslą „Kickstarter“ pagalba surinkti 30 tūkst. JAV dolerių (apie 82,8 tūkst. litų) verslo pradžiai. Tai jie padarė vos per penkias dienas nuo produkto pristatymo.

Praėjus 60 metų po to, kai Neilo Armstrongo „Apollo“ misija baigė JAV ir sovietų kosmoso varžybas, Rusija siųs į Mėnulį kosmonautų komandą. Iki 2030 metų kosminis aparatas „atliks demonstracinį pilotuojamą bandomąjį skrydį aplink Mėnulį, nusileis ant jo paviršiaus ir tuomet sugrįš į Žemę“, teigiama nutekintame strateginiame Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ dokumente.

Nors bendras modifikacijų skaičius jau pasiekė 11, tai netrukdo nedidelei vokiečių kompanijai „Gumpert“ paruošti dar įspūdingesnių, pamišėliškai greitų ir įspūdingai atrodančių „Apollo“ superautomobilio versijų. Ženevoje pasirodė dar du šio bekompromisio sportinio automobilio variantai  – tai „Gumpert Apollo R“ ir „Apollo Enranged“. „Gumpert Apollo R“ kėbulas padengtas raudonos, juodos ir auksinės spalvos lipdukais, o abi duris puošia sidabriniai grifai.

„Roskosmos“ pranešė apie prasidėjusią naują kandidatų į Rusijos kosmonautų būrį, kurio nariai bus ruošiami skrydžiui į Mėnulį, atranką. Praėjus 42 metams po pirmųjų žmonių – JAV astronautų Neilo Armstrongo ir Edwino Aldrino – išsilaipinimo Mėnulyje Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ oficialiai paskelbė apie rusų kosmonautų rengimą būsimajam skrydžiui į Mėnulį.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“. LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.

Šiandien 14 val. Lietuvos laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje (JAV) turėtų pakilti bandomoji naujos NASA raketų nešėjų kartos „Ares“ atstovė „Ares I-X“. Naujausiais duomenimis jos startas dėl nepalankių oro sąlygų nukeltas iki 18 val. Lietuvos laiku . Tikimasi, kad, nepaisant nepalankių oro sąlygų – didelio debesuotumo – jos skrydis nebus atidėtas. Pasak NASA atstovų, jos bandymui tereikia sulaukti bent 10 minučių trukmės giedro dangaus properšos.

Spalio 26 d. iškart keturios JAV observatorijos, veikiančios Arizonos ir Naujosios Meksikos valstijose, pradėjo atsitiktinai aptikto netoli Žemės skriejančio kosminio objekto, sąlyginai pavadinto 9U01FF6, stebėjimus. Netrukus šio objekto egzistavimą patvirtino ir Ispanijos astronomai, skelbia „Spaceweather.com“. Pasak netoli Žemės skriejančius asteroidus stebinčių astronomų, šio nedidelio dydžio objekto kilmė nėra aiški.

Lietuvos krepšinio vicečempiono Kauno „Žalgirio“ klubo gretose ir toliau rungtyniaus 14 sezonui besiruošusių krepšininkų. Dėl įtempto varžybų grafiko buvo nuspręsta ekipoje pasilikti visus žaidėjus, įvedant rotacijos sistemą, leisiančią krepšininkams lengviau atgauti jėgas, skelbiama Kauno komandos interneto svetainėje. „Jau preliminariai žinojome, kad dvylikos žaidėjų šį sezoną mums sunkiai užtektų.

Mėnulio paviršiuje aptiktų anomalijų sąrašą papildė Indijos kosminio zondo „Chandrayaan-I“ padarytos nuotraukos. Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) svetainėje paskelbtose Mėnulio paviršiaus nuotraukose yra didelės raiškos TMC (Terrain Mapping Camera) kamera 2008 m. lapkričio 24 d. užfiksuotas vieno nematomoje Mėnulio pusėje esančio kraterio paviršiaus vaizdas. Pasak specialistų, nuotraukoje matyti „neįprastos morfologijos“ objektas. Jis iškilęs ant kraterio šlaito.

Kiekvieną giedrą naktį, kai Mėnulis pakyla aukštai į dangų, grupė astronomų Naujoje Meksikoje (JAV) nusitaiko į mūsų artimiausią dangaus kaimyną ir apšaudo jį besikartojančiais galingo lazerio šviesos blyksniais. Jie taikosi į lagaminėlio dydžio veidrodžius, paliktus Mėnulio paviršiuje per „Apollo“ 11, 14 ir 15 bei dvejas Rusijos kosmines misijas. Iš kiekvienų į Mėnulį nusiųstų 300 kvadrilijonų (1015) fotonų tik maždaug 5 randa kelią atgal.

Ar Mėnulio paviršiuje tebestovi JAV vėliava, kurią prieš 40 metų į Mėnulio gruntą įsmeigė Amerikos astronautai? Pasak „Space.com“, tai vienas iš klausimų, į kurį turėtų atsakyti naujos „Apollo“ programos ekspedicijų Mėnulyje vietų nuotraukos. Jas artimiausiomis savaitėmis turėtų padaryti aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“. Jos ypač bus įdomios „Lunar Legacy Project“ programos vykdytojams.

Ši virtuali „Google Moon“ ekskursija pasakoja apie JAV Mėnulio tyrimų programos „Apollo“ pilotuojamus skrydžius, vykusius 1969 – 1972 m. Šiame atlase galima pamatyti, ką Mėnulyje veikė Amerikos astronautai, kur važinėjo ir vaikščiojo, ką matė. Puikus pažintinis užsiėmimas laisvesnei valandai.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis aparatas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LOR) ruošiasi fotografuoti prieš 40 metų Mėnulį pasiekusio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ nusileidimo vietą, pranešė „Space.com“. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis LOR palydovas fotografuos į NASA sudarytą sąrašą įtrauktas „Apollo“ programos kosminių laivų nusileidimo Mėnulyje vietas. Pasak NASA atstovų, bus „taikomasi“ į Mėnulyje paliktus mėnuleigių pėdsakus, panaudotas raketų pakopas ir kitą techniką.

Prieš 40 metų JAV pradėtos pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programos „Apollo“ metu JAV astronautai užfiksavo visą eilę neatpažintų skraidančių objektų. Virš Mėnulio pakibę švytintys diskai, taisyklingi atspindžiai nuo jo paviršiaus, nuotraukose matomi ryškūs mėlyni taškai – visa tai galite pamatyti šiame autentiškų „Apollo“ programos nuotraukų rinkinyje.

Kosminės konvulsijos Tris dešimtmečius Jungtinių Amerikos Valstijų kosminei programai ištikimai tarnavę daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, geriau žinomi kaip šatlai, jau pasiekė savo saulėlydį. Tai būtų visiškai natūralu ir savaime suprantama, jei ne faktas, kad po šio „saulėlydžio“ kito saulėtekio teks laukti mažiausiai penketą metų.

JAV astronautams už skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuo 2012 metų Rusijai teks mokėti po 51 mln. JAV dolerių. Be to, rusai žada vėl pardavinėti bilietus kosmoso turistams, trečiadienį remdamasis Rusijos naujienų agentūromis praneša „Reuters“. Po trejų metų amerikiečiams į stotį teks keliauti rusiška „Sojuz“ kapsule, nes jau nuo kitų metų beveik tris dešimtmečius tarnavę erdvėlaiviai bus nebenaudojami, o juos pakeisiančiųjų teks laukti bent iki 2014 metų.