apollo

JAV ir D. Britanija ruošiasi paleisti Mėnulio palydovą, kuris turėtų stebėti seisminę situaciją Mėnulyje ir padėti nustatyti kai kurių nepaaiškinamų jo drebėjimų priežastį. D. Britanija ketina rengti savo pirmąją kosminę ekspediciją į Mėnulį – kitą mėnesį šalies vyriausybė turėtų pritarti 100 mln.

Mokslininkams pavyko įveikti bene didžiausią pilotuojamų skrydžių į Marsą kliūtį: jų sukurta dirbtinė magnetosfera apsaugos astronautų gyvybę nuo pražūtingų Saulės audrų. Nors kosminių zondų misijos į Marsą tapo įprastinės, žmogaus kelionė į Raudonąją planetą, daugybę kartų aprašyta mokslinės fantastikos kūriniuose, iki šiol susidurdavo su dar neįveikta kliūtimi.

„Intel“ remiama bendrovė „ZPower“ ruošiasi pirmoji pateikti alternatyvą plačiai paplitusioms ličio jonų baterijoms. 2009 m. nešiojamuosius kompiuterius su naujo tipo baterijomis rinkai pasiūlys vienas gerai žinomas jų gamintojas, praneša „ZDNet“. „ZPower“ baterijose naudojama sidabro ir cinko technologija, kuri 40 proc. prailgina veikimo laiką lyginant su įprastinėmis ličio jonų baterijomis. Be to, pasak bendrovės atstovų, 95 proc. naujųjų baterijų komponentų tinka perdirbti.

JAV Senatas pritarė 700 milijardų dolerių vertės šalies finansų sistemos gelbėjimo planui. Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ pasidomėjo, kaip dar būtų galima išleisti tokią sumą. Pinigai keičia pasaulį, o 700 milijardų – 700 000 000 000 dolerių – išties nemažai gali prie to prisidėti, teigiama straipsnyje.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas Michaelas D. Griffinas pareiškė, kad NASA nekeičia savo strategijos dėl tolimesnių Mėnulio ir Marso tyrimų. Pasak jo, prieš rengiant pilotuojamą skrydį į Marsą turi būti pastatyta bazė Mėnulyje. M. Griffino teigimu tie, kurie mano, kad pirmiausia reikėtų ruoštis žmonių išsilaipinimui Marse, pervertina žinias apie Mėnulį ir neįvertina misijos į Marsą sudėtingumo, praneša „MSNC.

CERN pradedamas projektas savo sudėtingumu prilygsta garsiajai „Apollo“ programai, o brangumu net pranoksta ją. Šveicarijoje netoli Ženevos įrengtame požeminiame 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje rugsėjo dešimtąją paleidžiamas didysis hadronų kolaideris - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos „kaktomuša“ susmogiamos.

Mokslininkai siūlo įsteigi Mėnulyje draustinį, kad ateitiems kartoms būtų galima išsaugoti jo paviršiuje NASA „Apollo“ programos astronautų paliktas žymes, skelbia „Space.com“. Specialų lankymo režimą pilotuojamų NASA kosminių laivų (1969 – 1972 m.) nusileidimo vietose Mėnulyje pasiūlė įvesti knygos „Žmogus Mėnulyje“ autorius Andrew Chaikinas. „Apollo“ kosminių laivų nusileidimo vietos iš esmės yra istoriniai paminklai.

Egzistuoja galimybė, jog kada nors ateityje mūsų planetai iškils grėsmė būti sunaikintai dėl susidūrimo su kokiu nors paklydusiu asteroidu. JAV vyriausybė ir NASA pasirinko klasikinį būdą šiai potencialiai grėsmei pašalinti - paversti galimus priešus krūva nuolaužų panaudojant branduolinį ginklą. Tačiau ne visi su tokiu sprendimu vienareikšmiškai linkę sutikti. „Apollo“ astronautas Rusty Schweickartas teigia, jog dabartinė NASA nuostata yra mažų mažiausia neefektyvi.

NASA pirmą kartą visuomenei pristato savo nuotraukų, kino juostų ir vaizdo įrašų archyvą, praneša „Vnunet.com“. Bendradarbiaudama su pelno nesiekiančia organizacija „Internet Archive“, NASA savo archyvinę medžiagą perkėlė internetinę duomenų bazę „NASA Images“. Per artimiausius 5 metus NASA planuoja internete paskelbti milijonus fotografijų ir tūkstančių valandų trukmės vaizdo bei garso įrašų. Naudotis šia medžiaga padės patogi vartotojo sąsaja ir įvairialypės paieškos funkcijos.

JAV geologai, ištyrę NASA „Apollo“ misijų metu paimtus Mėnulio uolienų pavyzdžius, juose aptiko vandens. Browno universiteto (JAV) geologai, pasitelkę antrinių jonų masės spektrometrą – tyrimų prietaisą, kuris pilotuojamų skrydžių į Mėnulį metu dar nebuvo sukurtas – ištyrė praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje iš Mėnulio pargabentus vulkaninio stiklo pavyzdžius. Juose buvo patikti vandens molekulių pėdsakai.

Šiandien rytą Rygos gyventojai iškvietė policiją, nes sunerimo dėl gatvėje paliktos krokodilo iškamšos. Iškamšą jie palaikė gyvu krokodilu, praneša naujienų portalas „Apollo“.Krokodilas rastas Rygos centre, Čako ir Blaumanio gatvių rajone esančioje automobilių parkavimo aikštelėje. Į įvykio vietą atvykusi policija konstatavo, kad tai iš tiesų krokodilas. Tačiau vėliau atvykę maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai nuramino, jog aikštelėje gulintis krokodilas tėra iškamša.

Japonija penktadienį iš Tanegashimos kosmoso centro paleido H-2A raketą nešėją su pirmąja šalies Mėnulio tyrimų stotimi, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Raketa, japonų vadinama „Kaguya“, gabena 3 tonų pagrindinį palydovą bei 2 mažesnius palydovus, sveriančius po 50 kilogramų. „Kaguya“ bus pirmasis ir techniškai pažangiausias aparatas, pradedantis Mėnulio tyrimus po JAV „Apollo“ programos pabaigos 1972 metais, teigia Japonijos kosmoso tyrimų pareigūnai.

2006 m. „Delano“ grupės konsoliduota apyvarta išaugo 38 proc. iki 73 mln. Lt, lyginant su 2005 m., kai grupės apyvarta buvo 53 mln. Lt.„Praėjusiais metais mūsų sėkmingą augimą lėmė grupės plėtra Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Uostamiestyje po renovacijos atidarėme klaipėdiečių itin mėgstamą piceriją „Delano Pica“, taip pat duris atvėrė naujas savitarnos restoranas „Delano“ bei didžiausias Lietuvoje boulingas „Apollo“, kuriame yra 24 takeliai.