2019 GC6 buvo aptiktas šių metų kovo 30-ąją, tai yra 7,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio dangaus kūnas. „Yahoo“ mokslo apžvalgininkas Robas Waughas skelbia, kad objektas mums nekelia jokios grėsmės: šiuo metu jis skrieja už beveik 220 tūkst. kilometrų nuo Žemės.
Jis klasifikuojamas kaip „Apollo“ klasės asteroidas – tai vienas iš daugiau nei 10 tūkst. mokslininkams žinomų netoli Žemės skriejančių asteroidų. Iš jų 1,4 tūkst. yra sunumeruoti, nes apskriejo aplink Žemę bent du kartus.
Tikslus asteroido artimiausio pasirodymo laikas nėra aiškus, tačiau prognozuojama, kad prie Žemės jis vėl priartės 2034, 2041 ir 2048 metais.
„The Independent“ rašoma, kad dėl savo trajektorijos asteroidas ateityje gali kelti riziką, o NASA „Jet Propulsion Laboratory“ – dangaus kūnus stebinti mokslininkų komanda Kalifornijoje – įrašė šį asteroidą į ateityje potencialią riziką keliančių sąrašą. Tačiau kituose šaltiniuose, įskaitant ir patį sąrašą, šios informacijos patvirtinimo surasti nepavyko.
Nepaisant to, kad 2019 GC6 pavojaus mums nekelia, tokio tipo asteroidai gali pridaryti bėdų. Pavyzdžiui, 2013-aisiais šalia Čeliabinsko sprogęs asteroidas savo smūgio banga pridarė nuostolių: sužeidė daugiau nei tūkstantį žmonių ir apgadino daugiau nei 7300 pastatų. „Jeigu žmonija nenori išnykti kaip dinozarai, mes privalome tirti tokius įvykius detaliau“, – cituojama leidinyje Kalifornijos universiteto profesorė Qing-Zhu Yin.
Pasak ekspertės, būtent Čeliabinsko atvejis gali pasitarnauti mokslui, kaip puikus didelės energijos išskyrimo dangaus kūno pavyzdys.
Dėl savo palyginti smulkaus dydžio, asteroidai yra itin sunkiai pastebimi, dažnai nepastebimi iki pas pasirodymo kelios dienos iki praskriejimo šalia Žemės ar įskriejimo į jos orbitą.
