Pokalbio metu N. Armstrongas prabilo apie tai, ką jis galvojo prieš pat „Apollo 11“ laivo misiją. Tuo metu jis manė, kad tikimybė sėkmingai nusileisti ane Mėnulio paviršiaus buvo apie 50 proc. Tačiau tuometinės NASA ambicijos neleido galvoti apie tuos 50 proc., pagal kuriuos komandai galėjo nepasisekti. Šiandien legendinis kosmonautas mano, kad dabartinės JAV valdžios požiūris į NASA yra gerokai ribotas ir jam yra toli iki septintojo praeito amžiaus dešimtmečio pasiekimų.
Neilo Armstrongo išsilaipinimas Mėnulyje (nuotr. Balsas.lt)
„NASA buvo sėkmingiausia valstybinių investicijų programa – ji motyvuodavo žmones, kad šie siektų kuo daugiau. Gaila, kad dabar ši programa yra vystoma tokia kryptimi, kad nebestimuliuoja jaunų žmonių motyvacijos“, – nuliūdęs pasakoja N. Armstrongas.
„Dar būdamas vaikas, aš jau buvau susižavėjęs skrydžių pasauliu. Buvau nusprendęs, kad vienaip ar kitaip tame dalyvausiu“, – prisimena legenda tapęs kosmonautas. Jis tarnavo kariniu pilotu Korėjos karo metu, dirbo pilotu-bandytoju tuomet, kai prezidentas Johnas F. Kennedy iškėlė mokslininkams uždavinį – nusileisti Mėnulyje. O tai tikrai nebuvo lengva: „Mes nusprendėme skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai lengva, o todėl, kad tai buvo sunku. Mes žinojome, kad tai yra tikras iššūkis, kurį mes privalome priimti. Iššūkis, kuris atneš mums pergalę.“
Iki tol JAV buvo sugebėjusios tik į 100 mylių aukštį pasiųsti Alaną Sheppardą. Šis skrydis truko vos 20 minučių. Ir štai prezidentas iškelia tokį uždavinį – nuskristi į Mėnulį. „Distancija tarp 20 minučių skrydžio ir skrydžio į Mėnulį buvo techniniu atžvilgiu sunkiai suvokiama“, – pasakoja N. Armstrongas.
Ilgus metus daugybės skrydžių metu buvo testuojami varikliai, navigacijos ir komunikacijos įrenginiai, būtini skrydžiui į Mėnulį. „Mėnuo prieš skrydį mes priėjome išvadą, kad jau galime pabandyti. Aš maniau, kad mūsų šansai sveikiems gyviems sugrįžti į Žemę siekia 50 proc. Buvo tiek daug klaustukų, kai artėjome prie Mėnulio orbitos. Ne viską buvo galima sužinoti testinių skrydžių metu“, – pasakoja kosmonautas.
Kai N. Armstrongas ir Bazzas Aldrinas „Eagle“ aparatu pradėjo leisti link Mėnulio paviršiaus, borto kompiuteris pasiūlė vykdyti nusileidimą didelio kraterio pakraštyje, kuriame buvo daug pavojingų vietų. „Tai nebuvo pati tinkamiausia vieta nusileidimui. Aš perėmiau aparatą į rankinį valdymą ir kaip kokiu sraigtasparniu pradėjau judėti į Vakarus, suradau labiau į lygumą panašią vietą ir nutupdžiau aparatą prieš pat pasibaigiant kurui. Jo buvo likę vos 20 sekundžių skrydžio“, – prisimena N. Armstrongas.
Nusileidus, N. Armstrongas ištarė legendine tapusią frazę: „Mažytis žmogaus žingsnis, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai.“ Ir vis dėlto laiko triumfui nebuvo. Laukė dar daugybė darbo. Nebuvo net galimybės susivokti, kad kosmonautai šiuo metu yra Mėnulyje.
Dabar N. Armstrongui liūdesį sukelia silpnėjančios NASA pozicijos. Pasak jo, NASA ambicijos gerokai sumažėjo: „Aš esu labai susirūpinęs dėl NASA krypties. Jungtinėse Valstijose susidarė tokia situacija, kad Baltieji Rūmai ir Kongresas nesugeba susitarti dėl NASA ateities, todėl žaidžia politinius žaidimu. NASA yra daužoma tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.“