Rusijos mokslininkai parinko tinkamiausias kosminio aparato „Luna – Glob“ nusileidimo vietas Mėnulyje. Pagrindinis jo tikslas bus vandens paieškos.
Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto Kosminės gamaspektroskopijos laboratorijos vadovas Igoris Mitrofanovas. Šį kosminį paratą, kurį gamina S. Lavočkino vardo mokslinis – gamybinis susivienijimas, planuojama paleisti į Mėnulį 2014 metais, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti".
Pasak I. Mitrofanovo, jau parinktos 6 galimos „Luna – Glob“ modulio nusileidimo vietos. Trys iš jų yra netoli Mėnulio šiaurės ašigalio, o kitos trys – pietų ašigalio rajone. „Mes rėmėmės keturiais kriterijais: lygi aikštelė, pakankamai ilgas Saulės apšvietimas, geros radijo ryšio su Žeme galimybės ir galimybė vykdyti įdomius tyrimus“, – sakė mokslininkas.
Jo teigimu, mokslo požiūriu pati įdomiausia yra planuojama „Luna – Glob“ nusileidimo vieta Mėnulio pietų ašigalio rajone, Scotto krateryje. Remiantis NASA Mėnulio palydovo LRO perduotais duomenimis, šiame rajone nuo paviršiaus sklindantis neutronų srautas yra mažesnis, nei Mėnulio vidurkis. Tai gali reikšti, kad grunte gali būti vandenilio, taigi, ir vandens ledo, o taip pat lakiųjų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio. Tiesa, šis regionas, pasak I. Mitrofanovo, yra palyginti prastai apšviestas, o tai gali apsunkinti saulės baterijų veikimą tyrimų metu.
Pagal „Luna – Glob“ projektą į Mėnulį bus nuskraidintas „Luna – Glob“ palydovas, kuris suksis aplink Mėnulį poliarine orbita. Atlikus išsamius paviršiaus tyrimus į pasirinktą Mėnulio vietą bus nuleistas „Luna – Glob“ paviršiaus tyrimų modulis. Pasak Rusijos mokslininkų, šiame modulyje bus įrengti du šviesos diodų švyturiai: vienas lazerinis, kitas – optinis.
Lazerinis švyturys bus įrengtas viršutinėje „Luna – Glob“ nusileidimo modulio dalyje ir švies tiesiai į zenitą. Šviesos ryškumas bus pakankamas, kad jį galėtų užfiksuoti orbitiniame „Luna – Glob“ modulyje įrengta vaizdo kamera.
Antrasis švyturys bus pritvirtintas prie į Žemę nukreiptos radijo ryšio antenos. Šio švyturio šviesos ryškumas bus toks, kad jį būtų galima pastebėti iš Žemės naudojant vos 60 cm skersmens veidrodžio teleskopą. Į Žemę nukreiptas šio švyturio spindulys mūsų planetos paviršiuje suformuos 300 kilometrų šviesos dėmę.
Rusijos mokslininkų teigimu, Mėnulio paviršiuje veikiantys švyturiai leis gauti pačiais tiksliausias bet kurio Mėnulio paviršiaus taško, bet kurio kraterio koordinates. Tai leis patikslinti Mėnulio koordinačių sistemą, kuri sudaryta remiantis astronominių stebėjimų iš Žemės duomenų baze. Pradinis šios koordinačių sistemos taškas nustatytas maždaug 100 metrų tikslumu, o Mėnulio ašigalių vieta žinoma apie 1 km tikslumu. Pasinaudoję „Luna – Glob“ švyturiais mokslininkai tikisi ašigalių koordinates patikslinti iki kelių metrų.
